- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-06
- Bylos Nr.
- 1-156-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00141-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- M. F., D. J.
- Kaltinamasis
- V. F.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
- Kategorijos
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiosioms M. F., D. J., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. F. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 138 str. 2 d. 3 p., 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. F. 2010 08 15 apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą savo motinos M. F. atžvilgiu, t.y. tyčia ranka vieną kartą sudavė M. F. per ranką, tuo padarydamas jai dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, kas sukėlė nukentėjusiajai M. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, V. F. 2011 01 22 apie 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą D. J. atžvilgiu, t.y. tyčia D. J. vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį šoną, vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, kraujosruvą viršutinės lūpos pogleivyje, VIII šonkaulio lūžį, kas nukentėjusiajai D. J. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. F. kaltu nusikaltimų padarymu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji M. F. yra jo mama, nukentėjusioji D. J. yra kaimynė, palaiko su ja draugiškus santykius. Jo mama yra truputį nesveiko proto. 2010 08 15 mama nugriuvo, o dėl patirtų sužalojimų apkaltino jį. Jis mamai į ranką nesudavė, ji pati užsikabino už skuduro, nugriuvo ir susižalojo. Anksčiau nėra mušęs motinos, yra buvę tik žodinių konfliktų. Ji pastoviai tokių konfliktų metu rėkia, kad „V. mane muša“, nors jis tuo metu būtų visai kitame kambaryje. Įvykio dieną su motina net nekonfliktavo, jie tik apsižodžiavo dėl iš šaldymo kameros išimtų ir atšildytų koldūnų. Bėgdama užgesinti šviesų, mama užkliuvo už skuduro, patiesto prie vonios, ir užsigavo ranką, jis tuo metu buvo kitame kambaryje. 2011 01 22 apie 5.00 val. jis miegojo pas kaimynę D. J.. Nuėjo miegoti vienas, nes turėjo nuo jos buto raktus, o ji tuo metu buvo pas kaimynę S. L.. D. J. grįžus apie 5.00 val. ryto, jie apsižodžiavo, ir jis išėjo namo. Negali pasakyti, ar D. J. grįžusi buvo sveika, iš kur pas D. J. atsirado sužalojimai, nežino, kodėl D. J. jį galėtų apkalbėti. Pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes, duodamas pirminius parodymus, buvo ką tik atšventęs penkiasdešimtmetį, šventė tris paras, buvo padauginęs alkoholio ir streso būsenoje, todėl nežino, ko prikalbėjo. Patvirtino, kad sakinys „prisipažįstu, kad sužalojau mamai ranką“ (b. l. 93) rašytas jo ranka. Jam tyrėja pasakė, kad, jeigu nori susitaikyti su mama, tai turi prisipažinti, todėl jis taip ir parašė. Mama dėl psichikos ligų niekur nesigydė.
Motyvuojamoji dalis
Nors V. F. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji D. J. parodė, kad V. F. yra jos kaimynas, su juo nepiktuoju, ji gyvena viena pirmajame namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte, V. F. su mama antrajame. Nors anksčiau yra gyvenusi su V. F., iki įvykio jau dvejus metus su juo negyveno. 2011 01 21 V. F. pasisiūlė jai supjauti malkų. Tuo metu jis buvo susipykęs su S. L., atsinešė plastikinį alaus butelį, ir jie abu nuėjo pas S. L. susitaikyti. Buvo išgerti du plastikiniai buteliai alaus, jis pabuvo maždaug nuo 19.00 iki 21.00 val. ir išėjo, pasiėmęs raktą nuo jos buto. Jos su S. L. liko žaisti kompiuterinio žaidimo. Pusę penkių grįžo namo ir rado V. F. visiškai girtą gulintį jos lovoje. Liepė jam eiti namo, tada V. F. atsikėlęs sudavė jai į dešinį šoną. Ji pargriuvo ant lovos, po to puolė bėgti, bet jis pasivijo, trenkė kumščiu į veido sritį, spyrė jai į dešinę koją. Nugriuvo ant malkų, pradėjo rėkti, belsti į sieną kaimynams. V. F. ir anksčiau ne kartą yra mušęs ją į veido sritį. Atbėgo kaimynė D. D., skambino S. L., nes išsigando jos mergaitė. Paskui V. F. išėjo. Po sumušimo jautė didelį skausmą šone, pirmadienį S. L. iškvietė jai greitąją pagalbą. Skausmas kilo dėl to, kad jis, suduodamas smūgį į šoną, sulaužė jai šonkaulį. Kai krito ant malkų, šonkaulis jau buvo lūžęs. Nesutiko su juo taikytis, nors jis atsiprašė ir maldavo atsiimti pareiškimą. V. F. santykiai su mama yra baisūs, ji yra ne kartą gynusi M. F. nuo jo smurto. Jis prageria visą motinos pensiją, prieš šitą įvykį jo mama dažnai vaikščiodavo su mėlynėmis. Ji ne kartą bėjo M. F. ginti, išgirdusi jos riksmą, smūgius, kaimynė iš kito namo taip pat yra mačiusi, kaip jis muša mamą, kvietė policiją. Tuo metu, kai M. F. buvo sulaužyta ranka, ji gyveno Šančiuose, apie įvykį nieko negali pasakyti. M. F. negalėjo išsigalvoti tokių dalykų, kad sūnus ją muša
Liudytoja S. L. parodė, kad V. F., nukentėjusiosios D. J. ir M. F. yra jos kaimynai. 2010 08 14 kaimynai policijai perdavė bendrą visų pasirašytą pareiškimą su prašymu imtis atitinkamų veiksmų V. F. atžvilgiu, kol neatsitiko nelaimė. Pareiškime buvo išdėstytas skundas dėl V. F. girtuokliavimo, pastoviai keliamo triukšmo, šlapinimosi kieme vaikų akivaizdoje. Bute nuolat triukšmas, jie neišsimiega, ne kartą rašė pareiškimus policijai, bet V. F. nepavyksta sutramdyti. 2010 08 15 su J. Š. sėdėjo kiemo teritorijoje, kalbėjo. Išgirdo, kad antrajame aukšte kažkas dunksi, M. F. šūkauja, buvo baisus triukšmas, bet tai nebuvo pirmas kartas, nes V. F. pastoviai nepatenkintas: kad silkės neranda, kad neranda lėkštės, kad lova ne taip paklota, viskas girdisi, nes medinis namas. Ji apibėgo aplink namą ir puolė laiptais į viršų. Pamatė laiptais žemyn lipančią M. F., ji laikėsi kaire ranka už turėklų, lipo šonu, kitą ranką laikė atkišusi, sakė: „žiūrėk, ką man padarė“. Ranka buvo pakibusi, matėsi guzas. V. F. išėjęs iš buto mamai rėkė, kad nuleis ją nuo laiptų, o ją plūdo necenzūriniais žodžiais. Ji bandė M. F. užstoti savo kūnu, matė, kaip jis kėsinasi jai spirti, tačiau pastebėjo į laiptinę įbėgusią J. Š., matyt, V. F. jos išsigando, todėl nespyrė. Su J. Š. iškvietė M. F. grietąją medicinos pagalbą, kartu su M. F. važiavo į gydymo įstaigą, paskui nuvežė ją pas seserį. Pati M. F. traumatologiniame skyriuje pasakė, kad sūnus jai sulaužė ranką padėjęs ant stalo – daužė tol, kol sulaužė. Ji buvo šoko būsenos, viską išpasakojo, drebėjo, sakė bijanti sūnaus. M. F. emocinė būsena būdavo prasta dėl pastovaus jos daužymo, bet ji nebuvo tas žmogus, kad kaltintų nebūtais dalykais. Vieną vakarą V. F. atėjo pas ją su D. J., norėdamas susitaikyti. Tuo metu ji su V. F. buvo stipriai apsipykę, jis buvo labai stipriai ją išplūdęs, kad ji iškvietė policiją. Tą vakarą V. F. išėjo ir išsinešė D. J. raktus. Jos su D. J. sėdėjo ilgai, žaidė kompiuterinį žaidimą. D. J. išėjo namo, paskui paskambino jai ir pasakė, kad, grįžusi namo, rado degančias šviesas ir gulintį V. F., ji patarė V. F. išvyti. Tik atsigulė, prasidėjo triukšmas: girdėjo V. F. balsą keikiantis necenzūriniais žodžiais bei grasinant ,,duoti“, D. J. beldė į sieną, rėkė, skambino telefonu. Triukšmas tęsėsi gana ilgai, D. J. klykė ir tualete, ir laiptinėje, kad muša, daužo. Girdėjo, kad po to buvo atėjusi D. D., klausė V. F., ką jis daro. Suprato, kad V. F. muša D. J.. Kitą dieną D. J. skaudėjo šoną, ji pradėjo alpti, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja D. D. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąsias pažįsta. Apie M. F. sužalojimą nieko negali pasakyti, ji triukšmo negirdėjo, nes pas ją dvigubos durys. Jai į duris paskambino D. J., prašė pagalbos. Ji nuėjo pas D. J., V. F. sėdėjo apygirtis ant batų dėžės, liepė jam išeiti, prieš tai triukšmo negirdėjo. Nelaukė, kol jis išeis, nes buvo naktis, paskui dar gražiai paprašė jo eiti namo. Nukentėjusioji D. J. buvo blaiva, ji skundėsi, kad ją V. F. sumušė. Žino, kad V. F. pykdavosi su motina, ji nematė M. F. sumuštos, nematė ant jos veido sužalojimų, įbrėžimų. Matė M. F. sugipsuotą ranką, bet neklausė, kas atsitiko, o ši nieko nepasakojo.
Liudytoja J. Š. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąsias pažįsta, jie yra jos kaimynai. Kai buvo incidentas su D. J., girdėjo triukšmą, riksmą, pagalbos šauksmus, girdėjo V. F. balsą, nežino, kiek buvo valandų. Po to sužinojo iš kitų kaimynų, kad D. J. buvo sumušta, V. F. jai sulaužė šonkaulius. Dėl M. F. sužalojimo, nežino, kiek buvo valandų, sėdėjo lauke, išgirdo triukšmą, M. F. riksmą. Iš pradžių nekreipė dėmesio, o paskui kilo toks triukšmas, kad visas namas drebėjo. S. L., sėdėjusi kartu, nubėgo, po kokių 5 min. ir ji nulėkė. Matė, kaip M. F. lipo laiptais žemyn, o S. L. barėsi su V. F.. Kai pasirodė ji, V. F. buvo užsimojęs spirti S. L., buvo pakėlęs koją ir būtų spyręs, bet, pamatęs ją, sustingo. M. F. ėjo ranką atkišusi, jos ją nusivedė į kiemą. M. F. ranka atrodė baisiai, buvo patinusi, buvo iššokęs guzas. M. F. verkė klausdama, kiek jis gali ją mušti ir daužyti. S. L. su M. F. nuvažiavo į ligoninę. V. F. ne pirmą kartą mamą sumušė, girdėdavo, kaip ji rėkia, matydavo sumuštą veidą. Ji su M. F. labai mažai bendraudavo, nematė, kad ji būtų agresyvi.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba Santakos PK kriminalinės policijos tyrėja, tyrė šią bylą, įtariamasis buvo V. F. dėl motinos sužalojimo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios pareiškimą pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Nukentėjusiąją M. F. važiavo apklausti į slaugos namus, ji aiškiai nurodė, kad ją sužalojo sūnus, nurodė, kad ji buvo ranką padėjusi, atsirėmusi ant stalo, o jis supykęs, nes tarp jų buvo konfliktas, trenkė per ranką, padėtą ant stalo. Kai apklausinėjo M. F. slaugos namuose, buvo aplink daug ligonių, ir ji tyliai kalbėjo, jai buvo gėda, kad ją sužalojo sūnus, ji aiškiai sakė, kad, jeigu sūnus atvažiuotų, ji atleistų. Tuo metu ji buvo gydytojų priežiūroje, jai buvo skirti vaistai ir tikrai ji davė tikslius parodymus, visiškai sąmoningai ir puikiai suvokianti visą realybę. V. F. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sužalojęs motiną, pats nurodė, kad motina jį nervindavo, konfliktai vykdavo, jis buvo išsigandęs, buvo pradėjęs slapstytis, po to įvykio dingo, nes nukentėjusiąją M. F. į traumatologinį punktą nuvežė kaimynai. V. F. davė parodymus savanoriškai, apklausinėjo jį viena, kriminalistų nebuvo, jokio psichologinio, fizinio smurto nebuvo. V. F., jam atvykus ir pranešus apie įtarimą, iš karto prisipažino kaltu, o paskui, žymiai vėliau, buvo pasirašyti susitaikymo protokolai.
Teismo medicinos ekspertė L. K. parodė, kad patvirtina savo duotą išvadą dėl M. F. sužalojimo pilnai. Ji rašė išvadą, remdamasi tik užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, pačios nukentėjusiosios nematė. Tokia trauma labiausiai tikėtina nugriuvus. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad V. F. sudavė ranka į ranką. Jeigu ranka fiksuota atsirėmus, tai gavus smūgį, lūžis yra tipinėje vietoje. Medicininiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad trauma buvo 2010 08 15, skundžiasi skausmu dešinio riešo srityje, aprašymų apie sužalojimus nėra. Medicininiuose dokumentuose ne visada aprašomi traumos sužalojimai, remiamasi rentgenogramomis, nebūtina fiksuoti išorinius sužalojimus, gali būti neaprašytas patinimas.
Tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 4) nustatyta, kad 2010 08 15 Kauno m. Santakos PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad GMP į traumų punktą pristatė M. F., kuri nurodė, kad namuose buvo sužalota sūnaus, diagnozuoti kojų ir rankų sumušimai.
Pareiškimu (b.l. 5) nustatyta, kad 2010 08 26 M. F. kreipėsi į Kauno m. Santakos PK pranešdama apie tai, kad 2010 08 15 apie 23.30 val. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, ją sumušė sūnus V. F., sulaužė jai dešinę ranką.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 8-14) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikaltimo pėdsakų nerasta.
Specialisto išvada (b.l. 41) nustatyta, kad M. F. konstatuota dešinio stipinkaulio lūžimas tipinėje vietoje, sužalojimas galėjo būti padarytas 2010 08 15, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele (b.l. 43) nustatyta, kad M. F. 2010 08 15 d. 23.44 val. konstatuota smurtinė trauma - dešinio stipinkaulio lūžis.
GMP ligonio siuntimu ir Pranešimu apie GMP siųstą ligonį (b.l. 44) nustatyta, kad 2010 08 15 apie 23.13 val. M. F. buvo kviesta GMP, iškvietimo priežastis nurodyta – kumščiu trenkė per ranką.
Pranešimu (b.l. 23) nustatyta, kad 2011 01 22 D. J. kreipėsi į Kauno m. Santakos PK pranešdama apie tai, kad 2011 01 22 apie 05.00 val. jos namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), kaimynas V. F., gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį jai į dešinį šoną ir į veido kairę pusę, tuo sukeldamas fizinį skausmą, iškoliojo necenzūriniais žodžiais.
Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 59-64) nustatyta, kad D. J. patvirtino savo parodymus, nurodydama vietą miegamajame šalia lovos, kur ji stovėjo, kai V. F. pasakė eiti namo ir šioje vietoje V. F. jai sudavė pirmą smūgį į dešinį šoną, vietą tarp svetainės ir miegamojo kambario, kurioje V. F. jai sudavė antrą smūgį ties lūpa, virtuvę, kurioje ji stovėjo, kai V. F. jai įspyrė į šlaunį, bei parodė vietą, kur buvo sudėtos malkos.
Specialisto išvada (b.l. 70) nustatyta, kad D. J. konstatuota dešinio VIII šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kaktoje, viršutinėje lūpoje, kairėje šlaunyje, kraujosruva viršutinės lūpos pogleivyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės duomenimis (b.l. 197) nustatyta, kad M. F. VšĮ Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje gydosi nuo 2011 10 03 dėl lėtinės smegenų išemijos, išeminės širdies ligos. Ligonė sąmoninga, orientuota, mąstymas sulėtėjęs, nenuoseklus, į klausimus atsako pagal prasmę, paliepimus suvokia ir vykdo dalinai, posėdžiuose dalyvauti negali.
Teismas V. F. parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę, ir vertina juos kaip parodymus, duodamus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymai paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nors nukentėjusioji M. F. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, liudytojos V. K. parodymais nustatyta, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė M. F., kuri buvo sąmoninga, pilnai orientuota ir suvokianti realybę, apklausos metu M. F. nurodė, kad kilusio konflikto metu sūnus V. F. sudavė jai kumščiu per ranką, kuria ji buvo atsirėmusi į stalą, ir taip sulaužė jai ranką. M. F. tokias pačias jos sužalojimo aplinkybes nurodė ir liudytojoms S. L. bei J. Š., atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams (b.l. 44), traumatologinio punkto gydytojams ir net po 10 dienų rašydama pareiškimą policijai. M. F. parodymus patvirtina liudytojos S. L. ir J. Š., kurios nurodė, kad, būdamos lauke, girdėjo didelį triukšmą F. bute, įbėgusios į laiptinę pamatė laiptais lipančią M. F. sužalota ranka, kuri verkdama aiškino, kad ją sužalojo sūnus, o nukentėjusios sūnus tuo metu stovėjo laiptinėje ir toliau grasino vartoti fizinį smurtą ne tik mamos, bet ir liudytojos S. L. atžvilgiu, nuvežus M. F. į gydymo įstaigą, pastaroji gydytojams pasakė, kad sūnus jai sulaužė ranką padėjęs ant stalo – daužė tol, kol sulaužė, be to, šios liudytojos bei nukentėjusioji D. J. parodė, kad V. F. dažnai smurtaudavo prieš savo mamą, yra tekę M. F. ginti nuo V. F. smurto ne vieną kartą. M. F. nurodytą sužalojimo būdą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė L. K., kuri nurodė, kad jeigu ranka fiksuota atsirėmus, tai gavus smūgį, lūžis yra tipinėje vietoje, tą patį ekspertė nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 42). Tokias pačias savo mamos sužalojimo aplinkybes nurodė ir pats V. F., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 93, 95), jo nurodytos sužalojimo aplinkybės sutapo su M. F. nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. F. apkalbėtų savo sūnų ar neadekvačiai suvoktų realų pasaulį, atvirkščiai, ji savo sūnui dėl jos sužalojimo buvo atleidusi (b.l. 48), jos nurodytas sužalojimo aplinkybes patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl netikėti M. F. parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas V. F. parodymus dėl D. J. sužalojimo taip pat vertina kaip jo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes jo parodymai yra paneigti nukentėjusiosios D. J. parodymais. Nukentėjusioji D. J. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai parodė, kad V. F. sudavė ranka jai į dešinį šoną, trenkė kumščiu į veido sritį, spyrė į dešinę koją, po ko ji nugriuvo ant malkų, savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nukentėjusiosios D. J. parodymus patvirtina specialisto išvada (b.l. 70), kuria jai konstatuoti kūno sužalojimai būtent tose vietose, kurias nurodė nukentėjusioji, bei liudytojų J. Š., D. D., S. L. parodymai, kuriais nustatyta, kad jos girdėjo nukentėjusiosios pagalbos šauksmus, kad ją muša, V. F. balsą, grasinantį mušti, liudytoja D. D. šio įvykio metu matė D. J. bute V. F., kitą dieną kaimynai matė D. J. sumuštą, o sveikatai pablogėjus, ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Tiek V. F., tiek D. J. nurodė, kad jų santykiai yra draugiški, kaimyniški, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. J. galėtų apkalbėti V. F., D. J. parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai, todėl netikėti nuosekliais D. J. parodymais teismas neturi pagrindo.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. F. tyčia sudavė nukentėjusiajai savo mamai M. F. smūgį ranka į ranką, kuria nukentėjusioji buvo atsirėmusi į stalą, padarydamas jai dešinio stipinkaulio lūžimą tipinėje vietoje, ir taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.
Be to, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. F. tyčia sudavė nukentėjusiajai D. J. vieną kartą kumščiu į dešinį šoną, vieną kartą kumščiu į veido sritį, vieną kartą spyrė į dešinę šlaunį, tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios D. J. sveikatą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.
V. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę.
V. F. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą (b.1. 113), tačiau yra baustas administracine tvarka (b.l. 117-118), todėl jam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (D. J. sužalojimą) skirtina arešto bausmė, o už apysunkio nusikaltimo padarymą (M. F. sužalojimą) skirtina vienintelė įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios trukmė, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytina artima sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad V. F. pirmą kartą padarė nusikaltimus, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys 165,83 Lt (b.l. 83-84, 86-87) sumai už M. F. ir D. J. gydymą yra pagristas gydymo išlaidų paskaičiavimu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš V. F..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 307-308 str. str., 313 str.,
nusprendžia:
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 2 d. 3 p., 138 str. 1 d., ir skirti bausmę:
pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.– laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 138 str. 1 d. - areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę V. F. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą V. F. atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant BK 70 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Įpareigoti V. F. 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. F. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti iš V. F. Valstybinei ligonių kasai (įm. kodas 191351679, adr. Kalvarijų g. 147, 08221 Vilnius, a/s LT 217300010002484333 ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000) 165,83 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis Lt 83 ct) litus už M. F. ir D. J. gydymą.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.