Kauno apylinkės teismo įsakymas

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. R. parodė, kad su A. M. kartu gyveno nuo 2017 m. iki 2021 m. Vedę nebuvo, tačiau turi bendrą vaiką M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Visą laiką gyveno Olandijoje su A. 2021 m. rugpjūčio mėnesį A. iš Olandijos išvyko į Lietuvą, jie išsiskyrė. Kai gyveno kartu su A. Olandijoje, ji jų vaiko nemušdavo, tik kai vaikas neklausydavo, pakeltu tonu užrėkdavo. 2024 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismas yra priėmęs nutartį, joje aptartas pasimatymų skaičius su vaiku. Vieną savaitę vaikas auga su juo, kitą savaitę su mama A. 2024 m. spalio 28 d. jam priklausė būti su vaiku, tačiau A. piktybiškai jo nedavė. Galiausiai 2024 m. lapkričio 5 d. 11.40 val. atvyko į sūnaus M. mokyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad vaikas yra nusiminęs, pamatė, kad ant sūnaus dešiniojo žando yra sužalojimai. Vaiko pasiimti atėjo ir A. Mama už vaiką atsakė, kad neva vaikas žaidė su kitais vaikais ir užsigavo žandą. Kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 6 d., po pietų, žaisdamas su vaiku, paklausė kur šis užsigavo žandą, ar kas nors apdraskė. Vaikas atsakė, kad mama 2024 m. lapkričio 1 d. apie pietus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), supykusi iš visų jėgų trenkė vaikui per veidą iš rankos, trenkdama iš rankos nagais apdraskė žandą. Trenkė dėl to, kad neėmė žaisti jos duodamo telefono. Po pokalbio su vaiku, 2024 m. lapkričio 6 d. nuvyko į Kauno apskr. Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur parašė paaiškinimą dėl mušamo vaiko, ir liepė jam parašyti pareiškimą į policiją. 2024 m. lapkričio 8 d. su vaiku nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje jo vaikui atliko apžiūrą, nustatė kairiojo žando vidurinėje dalyje 0,5 x 0,1 cm paviršinį pakilusį šašą ir odos nubrozdinimus. Vyko patys, kad užfiksuoti įrodymus, kol nedingo sužalojimas. Daugiau su vaiku apie šį mamos sumušimą nekalbėjo, kad vaikas nepergyventų. Vaikas nėra linkęs išsigalvoti, prašo dėl vaiko sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Papildomai liudytojas L. R. parodė, kad jo buvusi sugyventinė A. M. pastoviai smurtauja prieš jų mažametį sūnų M. S., turi tai įrodantį garso įrašą, kaip girdisi jo sūnaus verkimas ir kai mama jam sako „aš turiu tave mušti, tu galvoji jam smagu?“ Šį garso įrašą atsiųs el. paštu. Sūnus gyvena aplinkoje, kurioje yra pastoviai konfliktuojama, smurtaujama ir vaikas tai mato, turi nuotrauką sumuštos mamos A. M., ant nuotraukos matosi, kad ši nuotrauka daryta 2025 m. vasario 3 d., sūnus tuo metu buvo pas ją, jei gerai pamena, jis pats tuo metu buvo Olandijoje, ten išvykęs buvo nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 8 d. Nuotrauką prideda prie šios apklausos. Ikiteisminiam tyrimui papildyti prideda ir garso įrašą, kuriame girdėti kaip ji kažkam pasakoja, kad „ką tik atsigavo, belenkiek niuchinau“. Šį garso įrašą prideda prie apklausos. Po vieno įvykio, kai buvo iškviestos vaikų teisės dėl vaiko nepriežiūros, A. M., buvo siūlyta daryti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tuo metu kartu buvo policija, bet A. atsisakė šį testą darytis, minėjo, kad darysis jei teismas lieps. Po vykusios sūnaus M. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2025 m. kovo 10 d., kai vaikas apklausos metu nekalbėjo, jis, kitą dieną sūnaus paklausė kodėl jis nepasipasakojo, jis jam pasakė, kad mama liepė nekalbėti, nieko nepasakoti, nes kitaip neduos jam telefono. Sūnus būdamas pas mamą A. nuolatos patiria psichologinį smurtą, nes mama pastoviai ant jo šaukia, tai įtakoja vaiko elgesį, jis po to tampa piktas, agresyvus, pradeda mušti jį ir kitus vaikus. Pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, daktarei, kuri ėmė jam kraują šaukė „eik nachui“. Po šios apklausos A. jam paskambinusi paklausė ar M. kalbėjo per apklausą, pasakė, kad ne, ji tada jam pasakė, nu ir viskas, baigta ir padėjo ragelį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini). Su M. S. pradėjo dirbti nuo 2024 m. lapkričio 28 d., kai mama A. M. kreipėsi į ją dėl pagalbos. Mamos teigimu, buvo netinkamas, nevaldomas vaiko elgesys, pablogėjusi vaiko būsena ir dėl pagalbos vaikui, dėl tėvų konflikto į teisę į vaiką. Tokias priežastis įvardino mama. Su juo dirbo tris kartus. Pradėjo dirbti nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, po to vaikas sirgo. Su juo dirbti suplanuotas laikas 1 kartą į savaitę. Vaiko emocinė būsena pastaruoju metu prislėgta, jis irzlus, pasyvus, nenori dalyvauti, nenori bendrauti, vaikas liūdnas ir piktas. Mokytojos teigimu ir jai stebint klasę, mokslo metų pradžioje vaikas buvo linksmas, dalyvavo visoje klasės veikloje, nebuvo stebima jokių emocinių problemų. Tiek mama, tiek mokytoja teigia, kad vaiko tokia prislėgta būsena būna po to, kai pabūna su tėčiu, tą pastebi ir klasės mokytoja. Mokslo metų pradžioje buvo linksmesnis, stabilus. Noriai atliekantis darbus. Apie patiriamą smurtą susitikimo metu nėra užsiminęs, smurto žymių su M. bendraujant taip pat nepastebėjo. Apie mamą ar tėtį jis nieko nekalba, nes nebuvo tiesioginių klausimų. Mama minėjo, kad jis lankėsi pas psichologę „(duomenys neskelbtini)“. Dar davė ir kitų kontaktų kur gali kreiptis pagalbos, tik neturi žinių ar jie kreipėsi, nes turi dar mažą vaiką kas apsunkiną užsiėmimų lankymą. Bendraujant su mama pastebėjo, kad ji labai stabili, besirūpinanti vaiku, suprantanti situaciją, jai labai svarbu ir ji supranta, kad vaikui svarbu, jog tėvai sutartų. Mama labai supratingai į šią situaciją žiūri, ji pati būna užpulta kaltinimais. Ji minėjo, kad vaikas myli abu tėvus ir, kad jam reikia abiejų tėvų ir, kad jam reikia bendrauti su tėčiu. Nors jis po buvimo pas tėtį tampa jautresnis. M. reikia priprasti prie tokio gyvenimo pasikeitimo, kai gyveni savaitę pas tėtį, savaitę pas mamą. Kokie jų susitarimai yra dabar ji nežino. Vaikas praradęs linksmumą, vaikiškumą. Tai vaikų depresijos požymiai. Gali būti tai adaptacijos pasekmė. Vaiką veikia, kad ir mama patiria stresą, spaudimą, nes vaiką veikia ir pačių tėvų emocinės būsenos. Jam reikėtų didesnės psichologinės, psichoterapinės pagalbos, nes tikrai sudėtinga situacija šio vaiko. Ne tai, kad konsultacijų, o terapinės, gydomosios pagalbos. Jis pas ją buvo 3 užsiėmimuose, per du mėnesius. Buvo toks labiau ryšio užmezgimas su vaiku tų užsiėmimų metu. Jis pas ją dar eis. Tėčio nepažįsta, nėra mačiusi. Labai liūdna matyti liūdną vaiką, norisi, kad vaikas turėtų stabilumą, nusistovėjusį ritmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra M. S. auklėtoja. M. S. į šią mokyklą pradėjo eiti nuo 2024 m. rugsėjo 2 d., jis iškart buvo jos auklėtinis. M. pirmomis dienomis buvo nedrąsus, nekalbus, labiau buvo vienas, buvo geros nuotaikos, šypsodavosi, po to susirado draugų. Nuo rudens vidurio jo elgesys pasikeitė, jis pasidarė piktokas. Jis tiesiog supyksta, buvo matematikos pamokų metu, kad supyko ir pradėjo visą lapą pieštuku braukyti. Jo elgesio pasikeitimui realių priežasčių nebūdavo, tiesiog iš namų jau ateidavo piktokas. Į mokyklą jį vesdavo mama, per rugsėjo 1-ąją buvo ir tėtis. Po to vėl į mokyklą ir iš mokyklos jį vesdavo mama. Su pačia mama bendrauja. Mama pasakojo, kad jo elgesio pasikeitimą pastebėjo ir ji, nes jis manuose taip pat tapo piktokas. Vaikas prižiūrėtas, visada švariai aprengtas, nupraustas, visos reikiamos priemonės supirktos. Su tėčiu bendrauti teko, bet mažiau, su juo bendravo vaiko elgesio klausimais. Kalbantis su tėčiu, apie vaiko elgesio pablogėjimą, jis nieko nedetalizavo. Yra buvę kai į mokyklą atėjo M. pasiimti abu tėvai ir jie prie visų pradėjo konfliktuoti, jų konfliktą matė ir pats M. Toks tėvų elgesys, kai jie pykstasi vaiko akivaizdoje įtakoja ir pačio vaiko elgesį. Buvo rudens atostogos, sutapo su vėlinėmis, kai grįžus po atostogų ant M. žando, jei neklysta ant kairės pusės, pamatė įdrėskimus, kai paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad užsigavo. Kaip užsigavo nepasakojo. Apie smurtą jis nieko nepasakojo, ant jo kūno jokių sužalojimų nėra mačiusi. Praėjusią savaitę jis jai yra pasakojęs, kad jį muša mama, mamos draugas, tėtis, bet kai jį mušą – jam neskauda. Jis minėjo, kad muša tada kai jis neklauso. Po jo tokio pasakymo ant jo nepastebėjo jokių smurto žymių. Ankščiau apie tai, kad jį kas muša nėra užsiminęs. Su mama apie įdrėskimą ant veido yra kalbėjusios, ji minėjo, kad jie buvo svečiuose ir ten vaikas užsigavo, kad gal žaisdami, daugiau mama nedetalizavo. M. elgesys po Kalėdinių atostogų dar labiau suprastėjęs, daugiau pykčio atsiradę, mokymosi atžvilgiu ir nėra noro dirbti, kai iki tol dirbdavo ir sunkumų neturėjo. Turėjo eiti į „Berželio biblioteką“ edukaciją, bet nėjo, nes jam neįdomu. Kur per Kalėdines atostogas jis buvo –

ar pas mamą, ar pas tėtį, ji nežino. Pas psichologę mokykloje vaikšto, mama yra minėjusi, kad ir kitur vedė pas specialistus, bet ar dabar veda nežino. Su klasės vaikais bendrauja draugiškai, įprastai yra ramus, geras vaikas. Pykčio priepuoliai kartais ir kasdien būdavo, kartais į savaitę kartą ar du. Su mama apie tai, kad vaikas skundėsi, jog jį mušą mama, tėtis, mamos draugas nekalbėjo, nes nebuvo susitikusi jos, nes ji paskambina, pasako, kad gali išleisti ir M. ji išleidžia. Apie tai, kad jį mušą mama, tėtis, mamos draugas, jai M. papasakojo, tiesiog išplaukė iš situacijos, bet kaip ten tiksliai buvo, dabar negali prisiminti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja. Nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. dirba su A. M. šeima, su jos sugyventiniu N. V., M. S. ir A. V. Šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos, nes M. S. turi tėtį L. R. ir tarp tėvų kilo nesutarimai dėl bendravimo su vaiku, nepasidalino vaiko globos. M. tėtis L. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su skundu, jog mama nesudaro galimybių matytis su sūnumi. Dėl to pradėtos teikti socialinės paslaugos šeimai. Kadangi tėtis gyveno (duomenys neskelbtini), esantys specialistai darbuotojai pagal jo gyvenamąją vietą, teikia jam paslaugas. Maždaug kartą į savaitę ji lankosi A. namuose. Kai lankosi jų namuose vaikų nepriežiūros nepastebi, aplinka tvarkinga, pritaikyta vaikų poreikiams. Tik yra pastebėjusi M. S. prastą psichologinę būseną, elgesio problemas, vaikas agresyvus, neklauso mamos, keikiasi, prieštarauja. Smurto žymių ant vaikų nėra pastebėjusi. Alkoholio vartojimo iš mamos pusės taip pat nepastebėjo. Tokį agresyvų vaiko elgesį, galimai įtakoja tėvų nesutarimai, kad vaiko tėvai sprendžia konfliktus prie vaikų. Vaikas ieško palankių būdų, manipuliuoja savo elgesiu, pas ką geriau būti – mamą ar tėtį. Jie yra sudarę pagalbos planą, kuriame yra rekomenduojamos paslaugos, A. buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių grupes, psichologo pagalbos ir kitas paslaugas, tačiau mama nesikreipia pagalbos, motyvuoja, kad neturi laiko, dirba, vaikai suserga, nemato poreikio, bendratėvystės grupės nelanko, nes teigia, kad viską žino. Mama, nėra motyvuota priimti pagalbos. Ji sužeidimo ant veido nematė, kadangi apie sužeidimą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d. A. jos apie šį įvykį neinformavo, ji sužinojo kai gavo iš VTAS užklausą, kad pateikti informaciją. Tada ji paskambino A., pasiteiravo kas įvyko, ji papasakojo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nuvyko pasiimti sūnaus į mokyklą ir tuo metu atvyko ir vaiko tėvas L. R., jis pastebėjęs ant vaiko žando įdrėskimą pradėjo aiškintis kas įvyko, tarp tėvų įvyko ginčas, tada jie pasikvietė M. mokytoją, mokytoja patvirtino, kad sužeidimą matė, bet M. patvirtino, kad susižalojo pats. Šį konfliktą matė ir vaikas, tada M. prie mokytojos, tėčio ir mamos pasakė, kad užgavo mama. Mama pati teigė, kad nesuprato, kodėl vaikas taip pasakė, nes iš tikrųjų savaitgalį buvo svečiuose, kur buvo daugiau vaikų ir ten užsigavo. Ji to sužeidimo nematė, kadangi lankantis šeimoje iškart po įvykio M. buvo mokykloje, o sekančią savaitę buvo pas tėtį, pamatė tik po trijų savaičių, kai viskas buvo užgiję. Po trijų savaičių kai buvo pas juos, M. nieko nesakė, jis labai uždaras, nieko nepasakojo. Mama jai tiesiog po to lyg teisinosi, kad jei ji būtų tą padariusi, būtų nevedusi vaiko į mokyklą, bet kadangi žinojo, kaip viskas buvo, jį išleido į mokyklą. Kai jie pradėjo darbą su šia šeima, tiksliai nepasakys kada, bet L. R. yra juos informavęs, kad jos sugyventinis N. V. pastūmė A., kuri laikė mergaitę ant rankų ir ši užsigavo. Bet A. šį faktą neigia. Su L. yra bendravusi pirmo posėdžio metu, kai susitinka visos pusės. Jis turėjo daug priekaištų mamai, neva yra vaikų nepriežiūra, kad mama galimai vartoja alkoholį, narkotikus. Bet kai lankėsi A. šeimoje nėra pastebėjusi nei girtavimo atvejų, nei narkotinių medžiagų vartojimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atvejo vadybininke. Su A. M. ir N. V. šeima pradėjo dirbti nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., kai buvo gautas iš VTAS kreipimasis, paslaugos pradėtos teikti nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., po posėdžio. Atvejo vadyba pradėta 2024 m. rugsėjo 6 d.. Buvo gautas pranešimas, kad A. sūnaus tėtis L. R. kreipėsi dėl kylančių nesutarimų dėl bendravimo su sūnumi. Dėl to buvo vertinamas pagalbos šeimai poreikis. Tėtis nurodė, kad šeimoje situacija bloga, kad negali normaliai bendrauti su sūnumi, kad mamos namuose pastovūs konfliktai. Jis norėjo, kad sūnui būtų užtikrintas saugumas mamos namuose. Įvertinus situaciją buvo nuspręsta teikti paslaugas. Tėtis kreipėsi ne pirmą kartą ir vadyba jau buvo inicijuojama. Tėčiui paslaugos pradėtos teikti (duomenys neskelbtini), o A. (duomenys neskelbtini). Apie smurtą tėtis nieko neužsiminė. L. R. kreipėsi į policija ir dėl N. V. galimo smurto, nes jis pastūmė A. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas. Dėl smurto prieš vaiką nebuvo išsakyta. Jis tik kalbėjo apie konfliktus A. namuose, kurie galimai veikia M. S. L. dar minėjo, kad A. galimai vartoja ir narkotines medžiagas. A. testų dėl narkotinių medžiagų nesidarė, minėjo, kad darysis jei tai įpareigos padaryti teismas. Kai jos buvo pirmą kartą su socialine darbuotoja, buvo A. namuose, jos M. matė trumpai, jo nekalbino, nes buvo apklaustas prieš tai. Jis nėjo į kontaktą. Smurto žymių ant vaiko nepastebėjo. Jai pasirodė, kad vaikas piktas, susierzinęs. Buvo ir A. dukra, grįžo ir jos sugyventinis N. V. Būnant pas juos namuose, aplinka normali, tvarkinga, girtavimo požymių nebuvo, normalus būstas, niekuo neišsiskiriantis. Socialinis darbuotojas lankosi pas A. namuose kartą per savaitę, bet būna, kad A. susitikimus su socialine darbuotoja atšaukia dėl asmeninių priežasčių. Socialinis darbuotojas ją konsultuoja, pataria, tarpininkauja. Tėvams numatytas pagalbos planas, A. turi lankyti psichologo konsultacijas bei M., A. ir L. turi dalyvauti Mediacijos procese dėl bendravimo su vaiku, dalyvauti bendratėvystės įgūdžių stiprinimo grupėje tėvams, užsiregistruoti ir lankyti tėvystės įgūdžių grupes pasirinktoje įstaigoje, ir konsultuotis su socialiniu darbuotoju vaikų auklėjimo ir priežiūros klausimais. A. lankė 5 psichologo konsultacijas, dabar lanko M. mokykloje. Kas susiję su bendratėvystės klausimais, jos žiniomis, ji šiuo metu grupių nelanko. Socialinė darbuotoja minėjo, kad A. bendradarbiauja geranoriškai, bet randa pasiteisinimų nedalyvauti minėtose programose, dėl užimtumo, dėl dukros priežiūros. A. tiesiogiai nesiskundžia, dėl bendravimo su L. A. nėra iki galo atvira, joms ne apie visus įvykius papasakoja. Kad M. kenkia tokie santykiais dėl tokių tėvų elgesio tai akivaizdžiai matosi. Bet smurto atvejų šeimoje nepastebėta. Vaikui sunku kai pas tėtį vienokios taisyklės, pas mamą kitokios taisyklės, tas matosi vaiko bendravime.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji yra L. R. sesuo. Nori paliudyti, kad su A. M., buvusia jos brolio L. sugyventine, ankščiau buvo draugės. Artimai bendraudavo, ji viską jai pasipasakodavo. Šiuo metu santykiai yra nutrūkę, jos su A. nebebendrauja. Apie tai, kad M. S. ji trenkė į veidą jai iš pradžių ji pasakojo, kad jis užsigavo, o po kelių dienų ji jai pati pasakė, kad su ranka trenkė M. per veidą, ir po šio trenkimo, ant M. veiduko nuo jos nagų atsirado įdrėskimai. Ji jai tai pasakojo, kai jos su ja kalbėjosi telefonu. Šio pokalbio garso įrašo neturi. Apie tai, kad A. smurtauja prieš M. S. turi daugiau įrodymų, juos prideda prie šios apklausos. Pateikia susirašinėjimo su A. ekrano nuotraukas, kur ji rašo, kad „m. atlupau katik“, „taip atlupau net putos ejo is burnos“. Šie susirašinėjimai buvo 2024 m. lapkričio 29 d. Dar turi garso įrašą, buvo gal 2024 metų rugsėjo mėnuo, kai ji, dieną iš jos namų pasiėmė jos dukrą A., nes A. namuose su savo sugyventiniu ir draugais vartojo alkoholį, A. buvo nesaugu, dėl to ji iš tų namų ją pasiėmė pas save. Prie šios apklausos pridės foto nuotrauką, kaip atrodė jos butas kai ji nuėjo pasiimti A. Stiklainiai kurie stovi ant staliuko buvo su „samagonu“, bent jau taip jai pasakojo A. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, bet jau buvo tamsu, ji atėjo pas ją pasiimti A. ir pasakojo kaip buvo išvažiavusi į Vilnių, buvo bare, kad vartojo „7 gramus kokso“. Tą patį vakarą L. R. M. norėjo nuvežti pas A., nes M. norėjo pas mamą. Kai L. atvežė jai M., ji ir atėjo iki jos, nes netoli gyvena, pamatė, kad ji yra išgėrusi ir neadekvati, dėl to iškvietė L. jai policiją ir vaikų teisės, kad iš A. paimtų A., M. dienos metu buvo pas L. Prie šios apklausos prideda vaizdo įrašą kaip ji kalbėjo su L., kai atvežė M. pas ją. Policijos pareigūnams atvykus, jai patikrino blaivumą, buvo nustatyta 0,64 promilių neblaivumas, ir A. vis tiek paliko pas ją, nors ji ir brolis L. sakė, kad ji yra išgėrusi ir pavartojusi narkotinių medžiagų, bet nei policija, nei į įvykio vietą atvykę vaikų teisių specialistai jai nedarė testo dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir vaiką pas ją paliko. A. tada buvo iškvietusį savo draugą, kad sumuštų jos brolį L., kad šis iškvietė A. policiją. Po šio įvykio, kai L. iškvietė A. policijos pareigūnus ir vaikų teises, A. jai kerštaudama iškvietė anonimiškai taip pat vaikų teises, neva ji rėkia ant savo vaikų, nors šis iškvietimas buvo be pagrindo ir nepagrįstas. Dar prie šios apklausos prideda ir garso įrašą, kur A. kalba apie M., kad jis kaip „dauniukas“, kad „jai gėda su juo kažkur eiti“. A. veda palaidą gyvenimo būdą, ji pasakojasi apie baruose leidžiamą laiką, draugėms pasakojasi kiek daug vyrų turi, kad jai jie siunčia pinigų, tokia aplinka vaikui yra nesaugi, jį psichologiškai ir fiziškai žalojanti. Prideda garso įrašą, kuriame jos sugyventinis N. pasakoja jos broliui L., kad A. telefone rado daug susirašinėjimų su vyrais. Dar prideda garso įrašus, kur ji siuntė savo draugėms garso pranešimus, kaip ji su vienu vyru steikus valgė, su kitu vyru baseine buvo. Kiek jai yra žinoma, A. kartais palieka savo vaikus vienus namuose, kai pati turi kažkur išvykti, kai M. vežą į mokyklą, A. namuose palieka vieną. Po to kai M. pabūna savaitę pas mamą A., jis būną labai uždaras, nebendraujantis, jei iš jo paimi telefoną jis pradeda isterikuoti. Yra patikrinę kiek jis laiko leidžia prie telefono, kai būna pas mamą, tai matė, kad būna ir po 9 ir po 10 valandų per dieną, dėl to jam yra didelė priklausomybė telefonui ir kai iš jo paimi, jis ima agresyviai elgtis. Kai M. būna pas tėtį L. jie stengiasi laiką leisti kartu, kažkur važiuoti, eiti į vaikų kambarį, kad jį prablaškyti. Atvažiuoja ir pas ją, M. pažaidžia su jos vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. V. parodė, kad jis su A. M. yra sugyventiniai. Kartu yra jau apie 3 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Turi su ja bendrą dukrą A. V., jai (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir A. sūnus iš kitų jos santykių M. S., jam (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 5 d. A. M. savo sūnui M. per veidą netrenkė ir jo kitaip nesužalojo. Jie tada buvo svečiuose, kartu su M., A. buvo dar ir jo kiti vaikai iš kitų jo santykių, jie žaidė ir tuo metu galėjo užsigauti, jis tuos sužalojimus matė ir nesureikšmino. Jis atsisako sakyti draugų vardus ir pavardes, pas kuriuos jie tada buvo. A. nėra konfliktiška, ji vaikus prižiūri, juos saugo, nesmurtauja. Bent jau jis nėra matęs to. A. galima sakyti, kad alkoholio nevartoja, jei vartoja tai saikingai, švenčių progomis, prie vaikų alkoholio nevartoja. Jos buvusį draugą ir M. S. tėvą, pažįsta kaip T. S., dėl kokių priežasčių jis pakeitė savo vardą ir pavardę ir tapo L. R. jis nežino. Jų santykiai nėra artimi, jie su juo bendrauja mažai. Vieną dieną jis jo prašo pagalbos, jis jam padeda, kitą dieną jis jam grasina, kviečiasi į lauką aiškintis santykių. Jis neprognozuojamas. L. nuolatos jį ir A. pastoviai skundžia vaikų teisėms, policijai. Su A. sutaria gerai, nekonfliktuoja. M., sakytų, normalus vaikas, tik kai grįžta iš tėvo būna primokytas nesąmonių, sunku tada būna su juo susitarti, nelabai klauso. Vėliau, pabuvus kelias dienas pas juos, jis grįžta į savo vėžiais. M. lanko mokyklą, priešmokyklinę klasę. Kad A. vartotų narkotines medžiagas jis nežino, prie jo to nedarė. Kiek žino, ji neseniai darėsi testą, turėjo, kiek žino, pristatyti į teismą, bet koks jo rezultatas jis nežino. Kiek žino L. ir A. santykiai konfliktiški, jie nesutaria dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros. M. vieną savaitę būną pas L., kitą savaitę būną pas juos.

Iš 2024 m. lapkričio 8 d. L. R. skundo matyti, kad teismo sprendimu sūnaus M. S. mama turėjo perduoti vaiką jam jau praeitą savaitę, tačiau visokiais būdais vengė tą padaryti, sakydama, jog jis nenori ir panašiai, elgėsi neadekvačiai, vilkino laiką, kol galiausiai atvyko į sūnaus mokyklą 2024 m. lapkričio 5 d. 11.40 val. Sūnus iškart priėjo, atrodė sukrėstas, nusiminęs, iškart pastebėjo ant sūnaus dešiniojo žando sužalojimus, mama už jį atsakė, kad žaidė su vaikais ir užsigavo, mokytoja taip pat pasisakė, kad sūnus subraižė visą sąsiuvinį iš pykčio. Net neįtarė, kad prieš vaiką galimai buvo smurtauta, kadangi vaikai iš tiesų dažnai užsigauna žaisdami, tik pasirodė šiek tiek keistas sužalojimas. Kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 6 d., po pietų, žaisdamas su vaiku, paklausė kur šis užsigavo žandą, ar katė įdrėskė ar kas buvo, vaikas atsakė, kad mama supykusi iš visų jėgų trenkė jam per veidą ir parodė kaip. Nežino ką tokioje situacijoje daryti, nuvyko į vaikų teises, vaikų teisės atsakė, kad taip pat reiktų pranešti policijai. Šiandien buvo nuvykę į policijos įstaigą ir jam atsakė, kad reikėtų visą tai užpildyti e.policija.lt svetainėje (pridėta nuotrauka su vaiko patirtais sužalojimais ant kairio žando).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK buvo gautas L. R. pareiškimas, jog 2024 m. lapkričio 1 d. buvo sužalotas jo mažametis sūnus M. S. Tikslu patikslinti aplinkybes buvo susisiekta su L. R. telefonu, kuris nurodė, kad šiuo metu jis yra išvykęs į Olandiją ir grįš 2024 m. lapkričio 8 d. Bendraujant su pareiškėju pastarasis nurodė, kad kreipėsi į VTMT Kauno skyrių ir turi specialisto išvadą, kurią atsiuntė elektroniniu paštu. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini).