- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e1-2757-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45169-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skirstytoja, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje patalpoje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą mažamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui M. S. fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimą kairiame žande ir taip nežymiai sutrikdė mažamečio sūnaus sveikatą.
Be to ji, 2024 m. lapkričio 29 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, rankomis mušė savo mažametį sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui sūnui fizinį skausmą.
Kaltinamoji A. M. kalta prisipažino visiškai ir apklausiama įtariamąja parodė, kad smurtavo prieš savo vaiką kaip yra nurodyta jai paskelbtame pranešime apie įtarimą, aplinkybių detalizuoti nenori. Dėl tokio savo elgesio ji gailisi, pasižada daugiau taip nebesielgti. Daugiau neturi ko papildyti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų ir prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis nukentėjusysis M. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jo vardas M., jam (duomenys neskelbtini) metai, eina į darželį-mokyklą. Jis nori jau išeiti. Sutinka pasikalbėti apie mamytę, nemeluos. Jis nežino, ką veikia su mamyte. Turi sesę, jai 1 metas. Jos į darželį mama dar neveda, jis mamos klauso; kai būna blogas, mama supyksta ir jį muša. Nežino, ką jam tada skaudėjo, jam buvo žaizda ant veiduko, mama trenkė, jam skaudėjo. Tik vieną kartą mama mušė jam per veiduką, daugiau nenori nieko kalbėti, jam geriau būti pas mamą namuose. Su tėčiu jis draugauja, būna, kad jis pyksta, nežino, ką jis tada daro, jis būna geras pas tėtį, jie nesipyksta. Pas tėtį gyvena dar N. ir J. Jam patinka, kai mama jį veda į darželį, jam su mama būti patinka, mamos namuose aikštelėje būti patinka. N. blogas, nežino, ką jis daro. Mama per veidą jį mušė su ranka, vienas kartas buvo, daugiau nemušė, N. jį mušė irgi su ranka, nežino, kur jis jam pataikė. N. mušė jį, nei mama, nežino, ar N. vieną kartą mušė, mama matė, kai N. jį mušė, mama jį apgynė. Nenori kalbėti apie mamą, nori važiuoti, jam gerai gyventi pas mamą. Namuose buvo, kai N. jį mušė. Kai mama jį mušė irgi buvo namuose. Jis pyksta ant N.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. R. parodė, kad su A. M. kartu gyveno nuo 2017 m. iki 2021 m. Vedę nebuvo, tačiau turi bendrą vaiką M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Visą laiką gyveno Olandijoje su A. 2021 m. rugpjūčio mėnesį A. iš Olandijos išvyko į Lietuvą, jie išsiskyrė. Kai gyveno kartu su A. Olandijoje, ji jų vaiko nemušdavo, tik kai vaikas neklausydavo, pakeltu tonu užrėkdavo. 2024 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismas yra priėmęs nutartį, joje aptartas pasimatymų skaičius su vaiku. Vieną savaitę vaikas auga su juo, kitą savaitę su mama A. 2024 m. spalio 28 d. jam priklausė būti su vaiku, tačiau A. piktybiškai jo nedavė. Galiausiai 2024 m. lapkričio 5 d. 11.40 val. atvyko į sūnaus M. mokyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad vaikas yra nusiminęs, pamatė, kad ant sūnaus dešiniojo žando yra sužalojimai. Vaiko pasiimti atėjo ir A. Mama už vaiką atsakė, kad neva vaikas žaidė su kitais vaikais ir užsigavo žandą. Kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 6 d., po pietų, žaisdamas su vaiku, paklausė kur šis užsigavo žandą, ar kas nors apdraskė. Vaikas atsakė, kad mama 2024 m. lapkričio 1 d. apie pietus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), supykusi iš visų jėgų trenkė vaikui per veidą iš rankos, trenkdama iš rankos nagais apdraskė žandą. Trenkė dėl to, kad neėmė žaisti jos duodamo telefono. Po pokalbio su vaiku, 2024 m. lapkričio 6 d. nuvyko į Kauno apskr. Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur parašė paaiškinimą dėl mušamo vaiko, ir liepė jam parašyti pareiškimą į policiją. 2024 m. lapkričio 8 d. su vaiku nuvyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kurioje jo vaikui atliko apžiūrą, nustatė kairiojo žando vidurinėje dalyje 0,5 x 0,1 cm paviršinį pakilusį šašą ir odos nubrozdinimus. Vyko patys, kad užfiksuoti įrodymus, kol nedingo sužalojimas. Daugiau su vaiku apie šį mamos sumušimą nekalbėjo, kad vaikas nepergyventų. Vaikas nėra linkęs išsigalvoti, prašo dėl vaiko sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Papildomai liudytojas L. R. parodė, kad jo buvusi sugyventinė A. M. pastoviai smurtauja prieš jų mažametį sūnų M. S., turi tai įrodantį garso įrašą, kaip girdisi jo sūnaus verkimas ir kai mama jam sako „aš turiu tave mušti, tu galvoji jam smagu?“ Šį garso įrašą atsiųs el. paštu. Sūnus gyvena aplinkoje, kurioje yra pastoviai konfliktuojama, smurtaujama ir vaikas tai mato, turi nuotrauką sumuštos mamos A. M., ant nuotraukos matosi, kad ši nuotrauka daryta 2025 m. vasario 3 d., sūnus tuo metu buvo pas ją, jei gerai pamena, jis pats tuo metu buvo Olandijoje, ten išvykęs buvo nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario 8 d. Nuotrauką prideda prie šios apklausos. Ikiteisminiam tyrimui papildyti prideda ir garso įrašą, kuriame girdėti kaip ji kažkam pasakoja, kad „ką tik atsigavo, belenkiek niuchinau“. Šį garso įrašą prideda prie apklausos. Po vieno įvykio, kai buvo iškviestos vaikų teisės dėl vaiko nepriežiūros, A. M., buvo siūlyta daryti testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tuo metu kartu buvo policija, bet A. atsisakė šį testą darytis, minėjo, kad darysis jei teismas lieps. Po vykusios sūnaus M. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2025 m. kovo 10 d., kai vaikas apklausos metu nekalbėjo, jis, kitą dieną sūnaus paklausė kodėl jis nepasipasakojo, jis jam pasakė, kad mama liepė nekalbėti, nieko nepasakoti, nes kitaip neduos jam telefono. Sūnus būdamas pas mamą A. nuolatos patiria psichologinį smurtą, nes mama pastoviai ant jo šaukia, tai įtakoja vaiko elgesį, jis po to tampa piktas, agresyvus, pradeda mušti jį ir kitus vaikus. Pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, daktarei, kuri ėmė jam kraują šaukė „eik nachui“. Po šios apklausos A. jam paskambinusi paklausė ar M. kalbėjo per apklausą, pasakė, kad ne, ji tada jam pasakė, nu ir viskas, baigta ir padėjo ragelį.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad dirba psichologe (duomenys neskelbtini). Su M. S. pradėjo dirbti nuo 2024 m. lapkričio 28 d., kai mama A. M. kreipėsi į ją dėl pagalbos. Mamos teigimu, buvo netinkamas, nevaldomas vaiko elgesys, pablogėjusi vaiko būsena ir dėl pagalbos vaikui, dėl tėvų konflikto į teisę į vaiką. Tokias priežastis įvardino mama. Su juo dirbo tris kartus. Pradėjo dirbti nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, po to vaikas sirgo. Su juo dirbti suplanuotas laikas 1 kartą į savaitę. Vaiko emocinė būsena pastaruoju metu prislėgta, jis irzlus, pasyvus, nenori dalyvauti, nenori bendrauti, vaikas liūdnas ir piktas. Mokytojos teigimu ir jai stebint klasę, mokslo metų pradžioje vaikas buvo linksmas, dalyvavo visoje klasės veikloje, nebuvo stebima jokių emocinių problemų. Tiek mama, tiek mokytoja teigia, kad vaiko tokia prislėgta būsena būna po to, kai pabūna su tėčiu, tą pastebi ir klasės mokytoja. Mokslo metų pradžioje buvo linksmesnis, stabilus. Noriai atliekantis darbus. Apie patiriamą smurtą susitikimo metu nėra užsiminęs, smurto žymių su M. bendraujant taip pat nepastebėjo. Apie mamą ar tėtį jis nieko nekalba, nes nebuvo tiesioginių klausimų. Mama minėjo, kad jis lankėsi pas psichologę „(duomenys neskelbtini)“. Dar davė ir kitų kontaktų kur gali kreiptis pagalbos, tik neturi žinių ar jie kreipėsi, nes turi dar mažą vaiką kas apsunkiną užsiėmimų lankymą. Bendraujant su mama pastebėjo, kad ji labai stabili, besirūpinanti vaiku, suprantanti situaciją, jai labai svarbu ir ji supranta, kad vaikui svarbu, jog tėvai sutartų. Mama labai supratingai į šią situaciją žiūri, ji pati būna užpulta kaltinimais. Ji minėjo, kad vaikas myli abu tėvus ir, kad jam reikia abiejų tėvų ir, kad jam reikia bendrauti su tėčiu. Nors jis po buvimo pas tėtį tampa jautresnis. M. reikia priprasti prie tokio gyvenimo pasikeitimo, kai gyveni savaitę pas tėtį, savaitę pas mamą. Kokie jų susitarimai yra dabar ji nežino. Vaikas praradęs linksmumą, vaikiškumą. Tai vaikų depresijos požymiai. Gali būti tai adaptacijos pasekmė. Vaiką veikia, kad ir mama patiria stresą, spaudimą, nes vaiką veikia ir pačių tėvų emocinės būsenos. Jam reikėtų didesnės psichologinės, psichoterapinės pagalbos, nes tikrai sudėtinga situacija šio vaiko. Ne tai, kad konsultacijų, o terapinės, gydomosios pagalbos. Jis pas ją buvo 3 užsiėmimuose, per du mėnesius. Buvo toks labiau ryšio užmezgimas su vaiku tų užsiėmimų metu. Jis pas ją dar eis. Tėčio nepažįsta, nėra mačiusi. Labai liūdna matyti liūdną vaiką, norisi, kad vaikas turėtų stabilumą, nusistovėjusį ritmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), yra M. S. auklėtoja. M. S. į šią mokyklą pradėjo eiti nuo 2024 m. rugsėjo 2 d., jis iškart buvo jos auklėtinis. M. pirmomis dienomis buvo nedrąsus, nekalbus, labiau buvo vienas, buvo geros nuotaikos, šypsodavosi, po to susirado draugų. Nuo rudens vidurio jo elgesys pasikeitė, jis pasidarė piktokas. Jis tiesiog supyksta, buvo matematikos pamokų metu, kad supyko ir pradėjo visą lapą pieštuku braukyti. Jo elgesio pasikeitimui realių priežasčių nebūdavo, tiesiog iš namų jau ateidavo piktokas. Į mokyklą jį vesdavo mama, per rugsėjo 1-ąją buvo ir tėtis. Po to vėl į mokyklą ir iš mokyklos jį vesdavo mama. Su pačia mama bendrauja. Mama pasakojo, kad jo elgesio pasikeitimą pastebėjo ir ji, nes jis manuose taip pat tapo piktokas. Vaikas prižiūrėtas, visada švariai aprengtas, nupraustas, visos reikiamos priemonės supirktos. Su tėčiu bendrauti teko, bet mažiau, su juo bendravo vaiko elgesio klausimais. Kalbantis su tėčiu, apie vaiko elgesio pablogėjimą, jis nieko nedetalizavo. Yra buvę kai į mokyklą atėjo M. pasiimti abu tėvai ir jie prie visų pradėjo konfliktuoti, jų konfliktą matė ir pats M. Toks tėvų elgesys, kai jie pykstasi vaiko akivaizdoje įtakoja ir pačio vaiko elgesį. Buvo rudens atostogos, sutapo su vėlinėmis, kai grįžus po atostogų ant M. žando, jei neklysta ant kairės pusės, pamatė įdrėskimus, kai paklausė kas atsitiko, jis pasakė, kad užsigavo. Kaip užsigavo nepasakojo. Apie smurtą jis nieko nepasakojo, ant jo kūno jokių sužalojimų nėra mačiusi. Praėjusią savaitę jis jai yra pasakojęs, kad jį muša mama, mamos draugas, tėtis, bet kai jį mušą – jam neskauda. Jis minėjo, kad muša tada kai jis neklauso. Po jo tokio pasakymo ant jo nepastebėjo jokių smurto žymių. Ankščiau apie tai, kad jį kas muša nėra užsiminęs. Su mama apie įdrėskimą ant veido yra kalbėjusios, ji minėjo, kad jie buvo svečiuose ir ten vaikas užsigavo, kad gal žaisdami, daugiau mama nedetalizavo. M. elgesys po Kalėdinių atostogų dar labiau suprastėjęs, daugiau pykčio atsiradę, mokymosi atžvilgiu ir nėra noro dirbti, kai iki tol dirbdavo ir sunkumų neturėjo. Turėjo eiti į „Berželio biblioteką“ edukaciją, bet nėjo, nes jam neįdomu. Kur per Kalėdines atostogas jis buvo –
ar pas mamą, ar pas tėtį, ji nežino. Pas psichologę mokykloje vaikšto, mama yra minėjusi, kad ir kitur vedė pas specialistus, bet ar dabar veda nežino. Su klasės vaikais bendrauja draugiškai, įprastai yra ramus, geras vaikas. Pykčio priepuoliai kartais ir kasdien būdavo, kartais į savaitę kartą ar du. Su mama apie tai, kad vaikas skundėsi, jog jį mušą mama, tėtis, mamos draugas nekalbėjo, nes nebuvo susitikusi jos, nes ji paskambina, pasako, kad gali išleisti ir M. ji išleidžia. Apie tai, kad jį mušą mama, tėtis, mamos draugas, jai M. papasakojo, tiesiog išplaukė iš situacijos, bet kaip ten tiksliai buvo, dabar negali prisiminti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja. Nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. dirba su A. M. šeima, su jos sugyventiniu N. V., M. S. ir A. V. Šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos, nes M. S. turi tėtį L. R. ir tarp tėvų kilo nesutarimai dėl bendravimo su vaiku, nepasidalino vaiko globos. M. tėtis L. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių su skundu, jog mama nesudaro galimybių matytis su sūnumi. Dėl to pradėtos teikti socialinės paslaugos šeimai. Kadangi tėtis gyveno (duomenys neskelbtini), esantys specialistai darbuotojai pagal jo gyvenamąją vietą, teikia jam paslaugas. Maždaug kartą į savaitę ji lankosi A. namuose. Kai lankosi jų namuose vaikų nepriežiūros nepastebi, aplinka tvarkinga, pritaikyta vaikų poreikiams. Tik yra pastebėjusi M. S. prastą psichologinę būseną, elgesio problemas, vaikas agresyvus, neklauso mamos, keikiasi, prieštarauja. Smurto žymių ant vaikų nėra pastebėjusi. Alkoholio vartojimo iš mamos pusės taip pat nepastebėjo. Tokį agresyvų vaiko elgesį, galimai įtakoja tėvų nesutarimai, kad vaiko tėvai sprendžia konfliktus prie vaikų. Vaikas ieško palankių būdų, manipuliuoja savo elgesiu, pas ką geriau būti – mamą ar tėtį. Jie yra sudarę pagalbos planą, kuriame yra rekomenduojamos paslaugos, A. buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių grupes, psichologo pagalbos ir kitas paslaugas, tačiau mama nesikreipia pagalbos, motyvuoja, kad neturi laiko, dirba, vaikai suserga, nemato poreikio, bendratėvystės grupės nelanko, nes teigia, kad viską žino. Mama, nėra motyvuota priimti pagalbos. Ji sužeidimo ant veido nematė, kadangi apie sužeidimą sužinojo tik 2024 m. lapkričio 11 d. A. jos apie šį įvykį neinformavo, ji sužinojo kai gavo iš VTAS užklausą, kad pateikti informaciją. Tada ji paskambino A., pasiteiravo kas įvyko, ji papasakojo, kad 2024 m. lapkričio 6 d. nuvyko pasiimti sūnaus į mokyklą ir tuo metu atvyko ir vaiko tėvas L. R., jis pastebėjęs ant vaiko žando įdrėskimą pradėjo aiškintis kas įvyko, tarp tėvų įvyko ginčas, tada jie pasikvietė M. mokytoją, mokytoja patvirtino, kad sužeidimą matė, bet M. patvirtino, kad susižalojo pats. Šį konfliktą matė ir vaikas, tada M. prie mokytojos, tėčio ir mamos pasakė, kad užgavo mama. Mama pati teigė, kad nesuprato, kodėl vaikas taip pasakė, nes iš tikrųjų savaitgalį buvo svečiuose, kur buvo daugiau vaikų ir ten užsigavo. Ji to sužeidimo nematė, kadangi lankantis šeimoje iškart po įvykio M. buvo mokykloje, o sekančią savaitę buvo pas tėtį, pamatė tik po trijų savaičių, kai viskas buvo užgiję. Po trijų savaičių kai buvo pas juos, M. nieko nesakė, jis labai uždaras, nieko nepasakojo. Mama jai tiesiog po to lyg teisinosi, kad jei ji būtų tą padariusi, būtų nevedusi vaiko į mokyklą, bet kadangi žinojo, kaip viskas buvo, jį išleido į mokyklą. Kai jie pradėjo darbą su šia šeima, tiksliai nepasakys kada, bet L. R. yra juos informavęs, kad jos sugyventinis N. V. pastūmė A., kuri laikė mergaitę ant rankų ir ši užsigavo. Bet A. šį faktą neigia. Su L. yra bendravusi pirmo posėdžio metu, kai susitinka visos pusės. Jis turėjo daug priekaištų mamai, neva yra vaikų nepriežiūra, kad mama galimai vartoja alkoholį, narkotikus. Bet kai lankėsi A. šeimoje nėra pastebėjusi nei girtavimo atvejų, nei narkotinių medžiagų vartojimo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), atvejo vadybininke. Su A. M. ir N. V. šeima pradėjo dirbti nuo 2024 m. rugsėjo 4 d., kai buvo gautas iš VTAS kreipimasis, paslaugos pradėtos teikti nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., po posėdžio. Atvejo vadyba pradėta 2024 m. rugsėjo 6 d.. Buvo gautas pranešimas, kad A. sūnaus tėtis L. R. kreipėsi dėl kylančių nesutarimų dėl bendravimo su sūnumi. Dėl to buvo vertinamas pagalbos šeimai poreikis. Tėtis nurodė, kad šeimoje situacija bloga, kad negali normaliai bendrauti su sūnumi, kad mamos namuose pastovūs konfliktai. Jis norėjo, kad sūnui būtų užtikrintas saugumas mamos namuose. Įvertinus situaciją buvo nuspręsta teikti paslaugas. Tėtis kreipėsi ne pirmą kartą ir vadyba jau buvo inicijuojama. Tėčiui paslaugos pradėtos teikti (duomenys neskelbtini), o A. (duomenys neskelbtini). Apie smurtą tėtis nieko neužsiminė. L. R. kreipėsi į policija ir dėl N. V. galimo smurto, nes jis pastūmė A. Ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio nebuvo pradėtas. Dėl smurto prieš vaiką nebuvo išsakyta. Jis tik kalbėjo apie konfliktus A. namuose, kurie galimai veikia M. S. L. dar minėjo, kad A. galimai vartoja ir narkotines medžiagas. A. testų dėl narkotinių medžiagų nesidarė, minėjo, kad darysis jei tai įpareigos padaryti teismas. Kai jos buvo pirmą kartą su socialine darbuotoja, buvo A. namuose, jos M. matė trumpai, jo nekalbino, nes buvo apklaustas prieš tai. Jis nėjo į kontaktą. Smurto žymių ant vaiko nepastebėjo. Jai pasirodė, kad vaikas piktas, susierzinęs. Buvo ir A. dukra, grįžo ir jos sugyventinis N. V. Būnant pas juos namuose, aplinka normali, tvarkinga, girtavimo požymių nebuvo, normalus būstas, niekuo neišsiskiriantis. Socialinis darbuotojas lankosi pas A. namuose kartą per savaitę, bet būna, kad A. susitikimus su socialine darbuotoja atšaukia dėl asmeninių priežasčių. Socialinis darbuotojas ją konsultuoja, pataria, tarpininkauja. Tėvams numatytas pagalbos planas, A. turi lankyti psichologo konsultacijas bei M., A. ir L. turi dalyvauti Mediacijos procese dėl bendravimo su vaiku, dalyvauti bendratėvystės įgūdžių stiprinimo grupėje tėvams, užsiregistruoti ir lankyti tėvystės įgūdžių grupes pasirinktoje įstaigoje, ir konsultuotis su socialiniu darbuotoju vaikų auklėjimo ir priežiūros klausimais. A. lankė 5 psichologo konsultacijas, dabar lanko M. mokykloje. Kas susiję su bendratėvystės klausimais, jos žiniomis, ji šiuo metu grupių nelanko. Socialinė darbuotoja minėjo, kad A. bendradarbiauja geranoriškai, bet randa pasiteisinimų nedalyvauti minėtose programose, dėl užimtumo, dėl dukros priežiūros. A. tiesiogiai nesiskundžia, dėl bendravimo su L. A. nėra iki galo atvira, joms ne apie visus įvykius papasakoja. Kad M. kenkia tokie santykiais dėl tokių tėvų elgesio tai akivaizdžiai matosi. Bet smurto atvejų šeimoje nepastebėta. Vaikui sunku kai pas tėtį vienokios taisyklės, pas mamą kitokios taisyklės, tas matosi vaiko bendravime.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji yra L. R. sesuo. Nori paliudyti, kad su A. M., buvusia jos brolio L. sugyventine, ankščiau buvo draugės. Artimai bendraudavo, ji viską jai pasipasakodavo. Šiuo metu santykiai yra nutrūkę, jos su A. nebebendrauja. Apie tai, kad M. S. ji trenkė į veidą jai iš pradžių ji pasakojo, kad jis užsigavo, o po kelių dienų ji jai pati pasakė, kad su ranka trenkė M. per veidą, ir po šio trenkimo, ant M. veiduko nuo jos nagų atsirado įdrėskimai. Ji jai tai pasakojo, kai jos su ja kalbėjosi telefonu. Šio pokalbio garso įrašo neturi. Apie tai, kad A. smurtauja prieš M. S. turi daugiau įrodymų, juos prideda prie šios apklausos. Pateikia susirašinėjimo su A. ekrano nuotraukas, kur ji rašo, kad „m. atlupau katik“, „taip atlupau net putos ejo is burnos“. Šie susirašinėjimai buvo 2024 m. lapkričio 29 d. Dar turi garso įrašą, buvo gal 2024 metų rugsėjo mėnuo, kai ji, dieną iš jos namų pasiėmė jos dukrą A., nes A. namuose su savo sugyventiniu ir draugais vartojo alkoholį, A. buvo nesaugu, dėl to ji iš tų namų ją pasiėmė pas save. Prie šios apklausos pridės foto nuotrauką, kaip atrodė jos butas kai ji nuėjo pasiimti A. Stiklainiai kurie stovi ant staliuko buvo su „samagonu“, bent jau taip jai pasakojo A. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, bet jau buvo tamsu, ji atėjo pas ją pasiimti A. ir pasakojo kaip buvo išvažiavusi į Vilnių, buvo bare, kad vartojo „7 gramus kokso“. Tą patį vakarą L. R. M. norėjo nuvežti pas A., nes M. norėjo pas mamą. Kai L. atvežė jai M., ji ir atėjo iki jos, nes netoli gyvena, pamatė, kad ji yra išgėrusi ir neadekvati, dėl to iškvietė L. jai policiją ir vaikų teisės, kad iš A. paimtų A., M. dienos metu buvo pas L. Prie šios apklausos prideda vaizdo įrašą kaip ji kalbėjo su L., kai atvežė M. pas ją. Policijos pareigūnams atvykus, jai patikrino blaivumą, buvo nustatyta 0,64 promilių neblaivumas, ir A. vis tiek paliko pas ją, nors ji ir brolis L. sakė, kad ji yra išgėrusi ir pavartojusi narkotinių medžiagų, bet nei policija, nei į įvykio vietą atvykę vaikų teisių specialistai jai nedarė testo dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir vaiką pas ją paliko. A. tada buvo iškvietusį savo draugą, kad sumuštų jos brolį L., kad šis iškvietė A. policiją. Po šio įvykio, kai L. iškvietė A. policijos pareigūnus ir vaikų teises, A. jai kerštaudama iškvietė anonimiškai taip pat vaikų teises, neva ji rėkia ant savo vaikų, nors šis iškvietimas buvo be pagrindo ir nepagrįstas. Dar prie šios apklausos prideda ir garso įrašą, kur A. kalba apie M., kad jis kaip „dauniukas“, kad „jai gėda su juo kažkur eiti“. A. veda palaidą gyvenimo būdą, ji pasakojasi apie baruose leidžiamą laiką, draugėms pasakojasi kiek daug vyrų turi, kad jai jie siunčia pinigų, tokia aplinka vaikui yra nesaugi, jį psichologiškai ir fiziškai žalojanti. Prideda garso įrašą, kuriame jos sugyventinis N. pasakoja jos broliui L., kad A. telefone rado daug susirašinėjimų su vyrais. Dar prideda garso įrašus, kur ji siuntė savo draugėms garso pranešimus, kaip ji su vienu vyru steikus valgė, su kitu vyru baseine buvo. Kiek jai yra žinoma, A. kartais palieka savo vaikus vienus namuose, kai pati turi kažkur išvykti, kai M. vežą į mokyklą, A. namuose palieka vieną. Po to kai M. pabūna savaitę pas mamą A., jis būną labai uždaras, nebendraujantis, jei iš jo paimi telefoną jis pradeda isterikuoti. Yra patikrinę kiek jis laiko leidžia prie telefono, kai būna pas mamą, tai matė, kad būna ir po 9 ir po 10 valandų per dieną, dėl to jam yra didelė priklausomybė telefonui ir kai iš jo paimi, jis ima agresyviai elgtis. Kai M. būna pas tėtį L. jie stengiasi laiką leisti kartu, kažkur važiuoti, eiti į vaikų kambarį, kad jį prablaškyti. Atvažiuoja ir pas ją, M. pažaidžia su jos vaikais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. V. parodė, kad jis su A. M. yra sugyventiniai. Kartu yra jau apie 3 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Turi su ja bendrą dukrą A. V., jai (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir A. sūnus iš kitų jos santykių M. S., jam (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 5 d. A. M. savo sūnui M. per veidą netrenkė ir jo kitaip nesužalojo. Jie tada buvo svečiuose, kartu su M., A. buvo dar ir jo kiti vaikai iš kitų jo santykių, jie žaidė ir tuo metu galėjo užsigauti, jis tuos sužalojimus matė ir nesureikšmino. Jis atsisako sakyti draugų vardus ir pavardes, pas kuriuos jie tada buvo. A. nėra konfliktiška, ji vaikus prižiūri, juos saugo, nesmurtauja. Bent jau jis nėra matęs to. A. galima sakyti, kad alkoholio nevartoja, jei vartoja tai saikingai, švenčių progomis, prie vaikų alkoholio nevartoja. Jos buvusį draugą ir M. S. tėvą, pažįsta kaip T. S., dėl kokių priežasčių jis pakeitė savo vardą ir pavardę ir tapo L. R. jis nežino. Jų santykiai nėra artimi, jie su juo bendrauja mažai. Vieną dieną jis jo prašo pagalbos, jis jam padeda, kitą dieną jis jam grasina, kviečiasi į lauką aiškintis santykių. Jis neprognozuojamas. L. nuolatos jį ir A. pastoviai skundžia vaikų teisėms, policijai. Su A. sutaria gerai, nekonfliktuoja. M., sakytų, normalus vaikas, tik kai grįžta iš tėvo būna primokytas nesąmonių, sunku tada būna su juo susitarti, nelabai klauso. Vėliau, pabuvus kelias dienas pas juos, jis grįžta į savo vėžiais. M. lanko mokyklą, priešmokyklinę klasę. Kad A. vartotų narkotines medžiagas jis nežino, prie jo to nedarė. Kiek žino, ji neseniai darėsi testą, turėjo, kiek žino, pristatyti į teismą, bet koks jo rezultatas jis nežino. Kiek žino L. ir A. santykiai konfliktiški, jie nesutaria dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros. M. vieną savaitę būną pas L., kitą savaitę būną pas juos.
Iš 2024 m. lapkričio 8 d. L. R. skundo matyti, kad teismo sprendimu sūnaus M. S. mama turėjo perduoti vaiką jam jau praeitą savaitę, tačiau visokiais būdais vengė tą padaryti, sakydama, jog jis nenori ir panašiai, elgėsi neadekvačiai, vilkino laiką, kol galiausiai atvyko į sūnaus mokyklą 2024 m. lapkričio 5 d. 11.40 val. Sūnus iškart priėjo, atrodė sukrėstas, nusiminęs, iškart pastebėjo ant sūnaus dešiniojo žando sužalojimus, mama už jį atsakė, kad žaidė su vaikais ir užsigavo, mokytoja taip pat pasisakė, kad sūnus subraižė visą sąsiuvinį iš pykčio. Net neįtarė, kad prieš vaiką galimai buvo smurtauta, kadangi vaikai iš tiesų dažnai užsigauna žaisdami, tik pasirodė šiek tiek keistas sužalojimas. Kitą dieną, tai yra 2024 m. lapkričio 6 d., po pietų, žaisdamas su vaiku, paklausė kur šis užsigavo žandą, ar katė įdrėskė ar kas buvo, vaikas atsakė, kad mama supykusi iš visų jėgų trenkė jam per veidą ir parodė kaip. Nežino ką tokioje situacijoje daryti, nuvyko į vaikų teises, vaikų teisės atsakė, kad taip pat reiktų pranešti policijai. Šiandien buvo nuvykę į policijos įstaigą ir jam atsakė, kad reikėtų visą tai užpildyti e.policija.lt svetainėje (pridėta nuotrauka su vaiko patirtais sužalojimais ant kairio žando).
Iš 2024 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK buvo gautas L. R. pareiškimas, jog 2024 m. lapkričio 1 d. buvo sužalotas jo mažametis sūnus M. S. Tikslu patikslinti aplinkybes buvo susisiekta su L. R. telefonu, kuris nurodė, kad šiuo metu jis yra išvykęs į Olandiją ir grįš 2024 m. lapkričio 8 d. Bendraujant su pareiškėju pastarasis nurodė, kad kreipėsi į VTMT Kauno skyrių ir turi specialisto išvadą, kurią atsiuntė elektroniniu paštu. Pokalbio metu pareiškėjas nurodė, kad įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini).
2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas L. R. el. laišku atsiuntė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G. 1824/2024 (02), kurioje nurodoma, kad M. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame žande, padarytas kietu buku daiktu, galimai plaštakos piršto nagu, galimai tiriamojo tėvo nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš 2024 m. lapkričio 20 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno miesto VTAS) rašto matyti, kad VTAS duomenimis, mažametis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pagal tėvų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutartį, kas savaitę gyvena pas vieną iš tėvų. Kauno miesto VTAS šeima yra žinoma nuo 2024 metų: 2024 m. liepos 18 d., 2024 m. liepos 24 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo gauti pranešimai apie mažamečio tėvų konfliktus dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2024 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto VTAS buvo gautas L. R. pranešimas apie tai, kad vaiko motina A. M. nesilaiko taikos sutarties. Išklausant vyro nuomonę, 2024 m. lapkričio 18 d. L. R. išsakė, kad įtaria, jog A. M. vaiko atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė su ranka per veidą. L. R. teigimu, šią informaciją jis jau yra pranešęs teisėsaugai. A. M. šeimai nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki šiol yra taikomas atvejo vadybos procesas Kauno miesto Socialinių paslaugų centre. L. R. šeimai nuo 2024 m. liepos 29 d. iki šiol yra taikomas atvejo vadybos procesas Kauno rajono Socialinių paslaugų centre. Santykiai tarp vaiko tėvų išlieka įtempti, konfliktiški, pastebėta, kad net ir pasirašius taikos sutartį ir taikiai susitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, M. S. tėvai negeba draugiškai sutarti vaiką liečiančiais klausimais. Kauno miesto VTAS žiniomis, mažamečio M. S. santykiai su abiem tėvais yra geri, šilti.
Iš 2024 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G2369/2024(02) matyti, kad M. S. konstatuotas odos nubrozdinimas kairiame žande, padarytas kietu buku daiktu, galimai plaštakos nagu, galimai tiriamojo tėvų nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
2025 m. vasario 21 d. L. R. el. laišku pateikė vaizdo įrašą, padarytą 2024 m. lapkričio 6 d. 15.40 val.
Iš 2025 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad naudojantis „VLC media player“ programa apžiūrimas el. paštu 2025 m. vasario 21 d. atsiųstas tėvo L. R. vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 0.00.06 min. Gautame el. laiške L. R. nurodė, kad vaizdo įrašas darytas 2024 m. lapkričio 6 d. 15.40 val. Vaizdo įraše matyti berniukas. Vyriškas balsas mažamečio vaiko paklausė: „kaip iš visų jėgų?“, berniukas atsakė: „va taip“ ir su savo kaire ranka trenkė sau per kairį žandą. Vyras berniuko klausia: „mama taip trenkė?“. Berniukas atsako: „joo“ ir berniukas nueina į žaidimų erdvę. Ant berniuko kairės pusės žando matyti sužalojimai.
Iš 2025 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima L. R. papildomos apklausos metu 2025 m. kovo 13 d. pateikta telefono ekrano nuotrauka, kuri pridėta prie apklausos protokolo. Apžiūrint telefono ekrano nuotrauką matyti fotonuotrauka, kuri daryta vasario 3 dieną, 14.26 val. Fotonuotraukoje matyti tamsiaplaukė moteris. Pagal surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, šioje nuotraukoje užfiksuota A. M. Nuotraukoje matyti kraujuota moters nosis, lūpos, dešinė ranka. Dešinėje rankoje laiko sulamdytą, baltos spalvos, galimai popieriaus ar audinio skiautę, kuri yra ištepta krauju, laiko arti savo veido.
2025 m. vasario 13 d. rašte iš (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. S. mokosi (duomenys neskelbtini), priešmokyklinėje grupėje. Berniukas gyvena su mama. Mokyklą lanko noriai, pamokų nepraleidinėja, išskyrus ligos atvejus, mamai informavus. Į mokyklą ateina laiku, tvarkingai apsirengęs. Turi visas reikiamas priemones. Pamokose atlieka visas pateiktas užduotis. Jeigu ko nesupranta nebijodavo klausti. Mokytis sekasi pakankamai gerai. Mokymosi sunkumų nėra. Savarankiškas, paslaugus, bendraujantis. Gerai jaučiasi klasėje. Draugiškas, noriai bendrauja su klasės draugais. Paskutiniu metu labiau pasireiškia pyktis, nenoras dirbti per pamokas, neteikia džiaugsmo tos veiklos, kurios ankščiau labai patikdavo. Liūdnas, uždaras. Mama dažnai paklausia, kaip M. sekasi. Tėtis paklausia rečiau. Lanko psichologinius užsiėmimus. Į mokyklą atveda tai mama, tai tėtis pagal jų susitarimą. Vaiko nepriežiūros ar kitų vaiko teisių pažeidimų nepastebėta.
2025 m. gegužės 19 d. A. M. el. paštu pateikė 2025 m. balandžio 28 d. daryto Greito nustatymo testo PAM kopiją (neigiamas).
2025 m. birželio 2 d. A. M. įsipareigojime nurodyta, kad ji sutinka ir įsipareigoja ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45169-24 pagal pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiojo M. S. naudai atlyginti 200 Eur neturtinę žalą. Įsipareigoja mokėti po 50 Eur dydžio įmokomis iki mėnesio 15 dienos, visą sumą įsipareigoja sumokėti per 4 mėnesius iki 2025 m. spalio 15 d. Įmokas atlikti į nurodytą L. R. sąskaitą. Su tokiu įsipareigojimu pasirašytinai sutiko atstovė pagal įstatymą (VTAT) D. R. ir L. R.
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pačios kaltinamosios A. M. prisipažinimu bei parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, skundu, kitų objektų apžiūros protokolais ir tarnybiniu pranešimu neginčijamai nustatyta, kad A. M. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje patalpoje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip vieną kartą mažamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui M. S. fizinį skausmą ir padarydama odos nubrozdinimą kairiame žande ir taip nežymiai sutrikdė mažamečio sūnaus sveikatą. Be to ji, 2024 m. lapkričio 29 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, rankomis mušė savo mažametį sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam mažamečiui sūnui fizinį skausmą. Tokiais veiksmais kaltinamoji A. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustina.
Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji A. M. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios A. M. asmenybė, o būtent tai, kad ji neteista, bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. A. M. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, gydyta nebuvo. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą A. M. per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė. A. M. dirba „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skirstytoja.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokurorės siūloma arešto bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąją A. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.
Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.
Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Kadangi A. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteista, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamoji arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojama nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Patvirtintinas 2025 m. birželio 2 d. kaltinamosios A. M. įsipareigojimas atlyginti civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo M. S. naudai, įsipareigojant visą sumą sumokėti per 4 mėnesius iki 2025 m. spalio 15 d., įmokas atliekant į L. R. sąskaitą.
Kaltinamajai A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
A. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajai A. M. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistosios kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 4 (keturis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti 2025 m. birželio 2 d. kaltinamosios A. M. įsipareigojimą atlyginti civilinį ieškinį dėl 200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo M. S. naudai, įsipareigojant visą sumą sumokėti per 4 mėnesius iki 2025 m. spalio 15 d., įmokas atliekant į L. R. sąskaitą.
Kaltinamajai A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad A. M., nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.