Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-24 · Administracinė byla Nr. I-935-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
I-935-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00260-2017-04
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-935-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00260-2017-04Procesinio sprendimo kategorija 20.4.;55.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-09-19 iki 2014-10-07 jis negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose, iš jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius, nes laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais jis galėjo laisvai bendrauti, jo teisės ir laisvės bei privatumas buvo grubiai pažeidžiami, o tai sukėlė neigiamus išgyvenimus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiškė (7, 27, 39 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie posėdį pranešta tinkamai (27 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą ir jo patikslinimą (8-11, 33-34 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2014-10-07 suimtojo statusu. Suimtųjų/nuteistųjų teisė susirašinėti yra numatyta Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka užfiksuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu galiojusios Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijos straipsnyje buvo numatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų. Bausmių vykdymo kodeksas reglamentuoja nuteistųjų teisę susirašinėti, 99 straipsnio 2 dalyje (neteko galios nuo 2015-09-01) buvo numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimi giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas. Šioje dalyje nustatytas bendro pobūdžio draudimas susirašinėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai. 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuteistųjų teisės susirašinėti ribojimas – nuteistųjų laiškų cenzūravimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, t.y. laiškai, kuriuos gauna (siunčia) laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, susirašinėdami su nuteistais laisvės atėmimo vietose laikomais savo sutuoktiniais ar artimais giminaičiais, taip pat su visais kitais asmenimis, kurie nėra laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, gali būti cenzūruojami.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neginčija fakto, jog Šiaulių TI administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susirašinėti apskritai, kaip suimtasis, jis tokią teisę turėjo, tačiau, kaip matyti iš A. L. išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės, tokia teise nelabai ir naudojosi, per visą skundžiamą laikotarpį siuntė tik vieną laišką (A. N.). Pareiškėjas iš principo reiškia nepasitenkinimą ne dėl Šiaulių TI administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio akto, įgyvendinimo. Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, šiuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiškėjo skundžiamos aplinkybės neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovas prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas A. L. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta susirašinėjimo teisė su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie tuo metu buvo įkalinimo įstaigose.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Suimtųjų teisę susirašinėti reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2015-09-01), kurio 16 straipsnis numatė, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos; suimtųjų gaunami ir siunčiami laiškai ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės; ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti.

Bausmių vykdymo kodekso (X skyriaus (laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 99 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų, tačiau 2 šio straipsnio dalis (neteko galios nuo 2015-09-01) nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ir artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.

36. Laiškus suimtieji įteikia tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu įgaliotiems darbuotojams. Laiškai, ant kurių nenurodytas siuntėjo vardas ir pavardė arba nurodytas kito asmens vardas ir pavardė, nepriimami.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija, galiojusi nuo 2012-04-01 iki 2014-12-23), 37 punkte numatyta, kad suimtųjų išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitą tam skirtose kortelėse (6 priedas) atlieka laiškų apskaitos darbuotojas. Suimtąjį paleidžiant iš tardymo izoliatoriaus ar perkeliant į kitą laisvės atėmimo vietų įstaigą, šiame punkte nurodyta kortelė įsegama į suimtojo asmens bylą.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas A. L. ginčo laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-16 iki 2014-10-07, visą šį laikotarpį jis turėjo suimtojo statusą (13, 30 b. l.), taigi jis, vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsniu, turėjo teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iš jų neribotą kiekį laiškų, o tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiškus turėjo jam įteikti, taip pat jo įteiktus laiškus išsiųsti adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiško gavimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodo konkrečius asmenis, kurie buvo laikomi įkalinimo įstaigose ir su kuriais jis norėjo susirašinėti, tačiau nenurodo, kad būtent šiems asmenims jis buvo parašęs laiškus, įteikęs juos Šiaulių TI administracijai, kada tai buvo padaryta, o pastaroji atsisakė juos išsiųsti. Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų – Suimtojo (nuteistojo) išsiunčiamų ir gaunamų laiškų apskaitos kortelės ir 2017-03-15 pažymos Nr. 61/04-550 - matosi, kad per skundžiamą laikotarpį pareiškėjas Šiaulių TI administracijai pateikė išsiųsti tik vieną laišką, adresuotą A. N., ir su prašymais ar skundais dėl susirašinėjimo į Šiaulių TI direktorių nesikreipė (31, 32 b. l.). Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, dėl negalėjimo susirašinėti su draugais, pažįstamais, neartimais giminėmis fakto, nurodo, kad iš jo buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius, tačiau jo pateiktą laišką Šiaulių TI administracija užregistravo ir išsiuntė, taigi galimybę palaikyti socialinius ryšius pareiškėjas turėjo. Pareiškėjui nepateikus ir byloje nesant konkrečių duomenų apie draudimą susirašinėti, teismas neturi galimybės spręsti, ar pareiškėjui iš tiesų buvo neleidžiama susirašinėti ir ar pagrįstai tai buvo padaryta, t.y. neturi galimybės vertinti, ar atsakovo veiksmai buvo neteisėti, atlikti pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas netinkamomis sąlygomis. Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t.y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė