- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- eI2-1430-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04012-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Fulten"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Fulten“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-11-09 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-723 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas).
Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėn. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas šio sprendimo iki šiol nėra gavęs, todėl atsisakymo jam išduoti nacionalinę vizą pagrindai jam nėra žinomi. Pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu 2020-11-24 gavo Departamento pranešimą, kuriuo informuotas, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Paties ginčijamo Sprendimo pareiškėjas iki šiol nėra gavęs, todėl pareiškėjui nėra žinomi konkretūs motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu Pareiškėjui yra uždrausta net 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją.
Nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Departamentas negalėjo priimti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, o jeigu ir galėjo, tai, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į visas su konkrečiu pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę.
Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, priimtas 2020 m. spalio mėn., tuo tarpu ginčijamas Sprendimas, kuriuo pagrindu pareiškėjui yra nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, yra priimtas tik 2020-11-09, nors ginčijamo Sprendimo priėmimui Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės numato 5 darbo dienų terminą.
Nors Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, į kuriuos priimant sprendimą būtų turėjęs atsižvelgti Departamentas, tačiau pareiškėjui kylą abejonių, ar Departamentas tinkamai atsižvelgė į kitas priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Nėra aišku, ar priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, jog nėra nei vieno iš Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 8.3.1.-8.3.2 nurodyto atvejo.
Pareiškėjui nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu jam yra nustatytas 3 metų trukmės draudimo atvykti laikotarpis. Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai ir tokiu sprendimu siekiami tikslai. Departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-12-25 iki 2020-06-21 turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą daugkartinę D tipo nacionalinę vizą ir yra teisėtai dirbęs bei keliavęs į šią valstybę. Kreipimosi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo tikslas buvo teisėtai atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje tam, jog galėtų finansiškai aprūpinti savo šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sprendimas net 3 metams užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes nurodytu tikslu, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes net su darbu nesusijusiais, pavyzdžiui, turistiniais ar gydymo paslaugų gavimo tikslais.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas kviečiančiosios įmonės UAB „Fulten“ kvietimu Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) 2020-09-28 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą su tikslu, tuo pagrindu jog dirba ar turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) nustatė, kad UAB „Fulten“ tarpininkavimo raštas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo turimą kvalifikaciją, darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas atvyksta betonuotojo darbui, tačiau kvalifikaciją įrodančiame dokumente Nr. 015085 suteikta mūrininko-tinkuotojo specialybė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėjo papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal Vizos išdavimo tvarkos apraše nustatytą tvarką bei leidimą dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas minėtų dokumentų iki 2020-10-21 nepateikė, todėl Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2020-10-21 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Šį sprendimą ir paminėtus duomenis apie pareiškėją Departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) gavo 2020-10-26 su prašymu uždrausti pareiškėjui 3 metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Įvertinęs gautus duomenis, Departamentas 2020-11-09 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-09.
Ginčijamas sprendimas pareiškėjui ar jo atstovei anksčiau nebuvo siunčiamas, nes nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokio prašymo prieš pareiškiant skundą Departamentui nepateikė. Departamentas pareiškėją apie Sprendimą informavimo 2020-11-06 pranešimu, kuriame nurodyta Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Departamentui žinomu pareiškėjo adresu, pareiškėjas pranešimą gavo. Toks pareiškėjo informavimas apie priimtą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.
Spręsdamas, ar pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir kokį konkretų draudimo atvykti laikotarpį nustatyti, Departamentas vadovavosi objektyviais teisės aktuose įtvirtintais kriterijais. Prieš priimdamas Sprendimą Departamentas atsižvelgė į Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, įvertino tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, tai, kad su pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, nes užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius kriterijus.
Priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai įvestas perspėjimas į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendimas dėl perspėjimo į C.SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą. Manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslas yra pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.
Pažymi, kad pareiškėjas neginčija Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) priimtame 2020-10-21 sprendime bei Sprendime konstatuotų aplinkybių, jog teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.13 papunktį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, patirtį, jį įdarbinti įsipareigojusią įmonę. Tai leidžia pripažinti, kad pareiškėjas nacionalinę vizą siekė gauti nesąžiningai, netesėtai, piktnaudžiaudamas užsieniečiams suteiktomis teisėmis ir migracijos procedūromis.
Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020-10-21 sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir duomenis apie pareiškėją Departamentas gavo 2020-10-26, o Sprendimas priimtas 2020-11-09. Nors Sprendimas priimtas nežymiai praleidus įtvirtintą 5 darbo dienų terminą, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti Sprendimą negaliojančiu. Nustatytas 5 darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas, tokio termino praleidimas neturi įtakos Sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui.
Departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, esamus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą. Trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis pareiškėjui nustatytas pritaikius Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 9.1 punktą, kuriame įtvirtintas konkretus draudimo atvykti terminas. Tai, jog pareiškėjo atžvilgiu nenustatytos 8.3.1.-8.3.2 papunkčiuose įtvirtintos aplinkybės, priešingai, nei vertina pareiškėjas, nesudarė teisinio pagrindo taikyti kitokį (trumpesnį), nei minėtos tvarkos 9.1 punkte įtvirtintą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pareiškėjui taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos ir paremtos konkrečiomis teisės aktų normomis. Departamentui pateiktų duomenų pakako Sprendimui priimti, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam buvo išduota (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinė viza, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl Sprendimo priėmimo jam kiltų neadekvačiai didelė, nepataisoma žala, o pareiškėjo interesas vykti į Šengeno valstybes turistiniais ar deklaratyviai nurodomais gydymo paslaugų tikslais nėra svarbesnis už nacionalinį ar bendrą Šengeno susitarimo valstybių interesą apsaugoti Šengeno erdvę nuo nelegalios migracijos. Pareiškėjas turi teisę teikti Departamentui motyvuotą prašymą sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fulten“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento 2020-11-09 Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas nagrinėjamu atveju vertins, ar Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvą trejų metų laikotarpiui.
Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2020-09-28 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017-12-28 įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.13 papunktį.
Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nustatė, kad Viešųjų paslaugų, susijusių su asmens ir kitų dokumentų išdavimu, konsultavimu, teikimo Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams informacinėje sistemoje įformintas kviečiančiosios įmonės UAB „Fulten“ tarpininkavimo raštas neatitinka nustatytos tvarkos, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis turimą užsieniečio kvalifikaciją; darbo sutartyje nurodyta, kad užsienietis atvyksta betonuotojo darbui, tačiau kvalifikaciją įrodančiame dokumente suteikta mūrininko-tinkuotojo specialybė. Atsižvelgus į tai, Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėjo papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal nustatytą tvarką bei leidimą dirbti Lietuvoje, išduotą Užimtumo tarnybos. Pareiškėjas šių dokumentų iki 2020-10-21 nepateikė, todėl Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 11 punktais priėmė sprendimą Nr. (65.5.7.8.)-851, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Įvertinęs gautus duomenis, Departamentas 2020-11-09 priėmė Sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-09, į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą įrašyti pareiškėjo asmens duomenis ir įvesti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020-02-01 iki 2020-11-20), taip pat Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-07-05), ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-06-05 nutarimo Nr. 546 redakcija) (toliau – ir Taisyklės; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2020-12-31).
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020-10-21 sprendimo Nr. 851 matyti, kad pareiškėjas ketino dirbti Lietuvoje betonuotoju pagal UAB „Fulten“ kvietimą, tačiau vertinant jo pateiktus dokumentus buvo nustatyta, jog tarpininkavimo raštas neatitiko nustatytos tvarkos, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis turimą užsieniečio kvalifikaciją. Todėl Migracijos departamentas pareiškėjo paprašė papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal tvarką, Leidimą dirbti Lietuvoje, išduotą Užimtumo tarnybos. Pareiškėjas iki nustatyto termino (2020-10-21) prašomų dokumentų nepateikė, todėl šiame sprendime konstatuota, jog, ketindamas dirbti Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, ir tuo pagrindu buvo priimtas sprendimas neišduoti jam vizos.
Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, jis buvo priimtas remiantis pareiškėjo Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateiktu prašymu išduoti nacionalinę vizą, kurio nagrinėjimo metu nustatyta, jog užsienietis pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą įmonės UAB „Fulten“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), kvietimu. Departamento ginčijamame 2020-11-09 sprendime nustatė, kad minėtoje įmonėje nedirba nė vienas asmuo, įmonės direktorius A. S., pati įmonė veikia 7 mėnesius, tačiau nevykdo veiklos, susijusios su statybomis. Be to, pareiškėjas neturi profesijos, kurios darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje.
Pagal susiformavusią teismų praktiką aplinkybė, jog pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui: toks sprendimas priimamas kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, be kita ko, Departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis (ar panašiomis) aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi.
Tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020). Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir naujausioje savo praktikoje (žr., pvz., 2021-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2813-525/2021; 2021-04-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2891-492/2021).
Akcentuotina, kad nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II Reglamento 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pažymėtina, kad priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl vizos neišdavimo, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams.
Tvarkos pirmasis skirsnis nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8 punktas). Sprendžiant klausimą dėl uždraudimo užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas privalo atsižvelgti į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.1 punktas), esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (8.2 punktas), tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą ar ji buvo panaikinta (8.3.1 p.); užsienietis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos ar bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos (8.3.2 p.).
Pagal Tvarkos 9.1 punktą, 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba pateikė netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą ar dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamą Departamento sprendimą, kuriuo pareiškėjui, be kita ko, nuspręsta uždrausti 3 metus (iki 2023-11-09) atvykti į Lietuvos Respubliką, matyti, jog Departamentas nekonstatavo Įstatymo 133 straipsnio 1 ar 11 dalyje nurodytų pagrindų, o Sprendimą grindė iš esmės tik aplinkybėmis, kad pareiškėjas, siekdamas gauti nacionalinę vizą, pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau pažymėtina, kad Ambasada priėmė sprendimą neišduoti nacionalinės vizos, vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pareiškėjui nepagrindus numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilus pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų nepatikimumo, kai tuo tarpu tik Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, jog nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės. Taigi, nustačius, kad asmuo pateikė melagingus duomenis ir tikrovės neatitinkančią informaciją, vizą atsisakoma išduoti pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą, o Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimas, kaip jau minėta, priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai pritaikė Tvarkos 9.1 punktą.
Vertindamas draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrįstumą Tvarkos 8 punkto kontekste, teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-12-25 iki 2020-06-21 turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą daugkartinę D tipo nacionalinę vizą ir yra teisėtai dirbęs ir keliavęs į šią valstybę. Departamentas šio pareiškėjo argumento neginčijo, tačiau nurodė, kad jis nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) yra būtina pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip pasireiškia nelegalios migracijos grėsmė, nėra tinkamai individualizuotas pareiškėjo atvejis, t. y. nėra nurodyti argumentai, kodėl pareiškėjui, kuris neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepiktnaudžiavo savo teisėmis, būtina taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis prielaidomis, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau pats atskiro išsamaus vertinimo ar tyrimo dėl pareiškėjo veiksmų, jo asmenybės neatliko. Be to, Departamentas atsiliepime teismui nurodė, jog tikrasis atvykimo į Lietuvą tikslas galimai yra kitas (ne dirbti), kurio pareiškėjas neatskleidžia, tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat administracinio sprendimo motyvai. Įvertinus skundžiamą Departamento sprendimą darytina išvada, kad atsakovas, nagrinėjamu atveju nenustatęs, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, kad būtų minėtose valstybėse padaręs teisės pažeidimų, o taip pat duomenų, kurie sudarytų rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, kad pareiškėjas planavo atvykti į Lietuvą kitu tikslu, o ne darbo, konstatuotina, kad draudimas pareiškėjui 3 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas ir neproporcingas. Nustačius, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai, nelieka ir teisinio pagrindo įrašyti jo asmens duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra ir pagrindo įvesti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į C. SIS.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra Departamento 2020-11-09 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-723 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“ naikintinas kaip nepagrįstas, prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms. Todėl pareiškėjo skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-11-09 sprendimą Nr. (15/5-9)4U-723 „Dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. T. atvykti į Lietuvos Respubliką“.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.