Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėn. išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas šio sprendimo iki šiol nėra gavęs, todėl atsisakymo jam išduoti nacionalinę vizą pagrindai jam nėra žinomi. Pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu 2020-11-24 gavo Departamento pranešimą, kuriuo informuotas, kad Departamentas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. Paties ginčijamo Sprendimo pareiškėjas iki šiol nėra gavęs, todėl pareiškėjui nėra žinomi konkretūs motyvai bei teisiniai argumentai, kurių pagrindu Pareiškėjui yra uždrausta net 3 metus atvykti į Lietuvos Respublikos ir Šengeno susitarimo valstybių teritoriją.

Nei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnyje nėra numatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat automatinis užsieniečio duomenų įrašymas į Užsieniečių registrą bei perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti daugkartinę nacionalinę Lietuvos Respublikos vizą. Priimant tokio pobūdžio sprendimus turi būti atsižvelgiama į argumentus, dėl kurių užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tokiu sprendimu siekiami tikslai, taip pat įvertinta, ar priimtos ribojančios priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Departamentas negalėjo priimti sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, o jeigu ir galėjo, tai, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į visas su konkrečiu pareiškėjo atveju susijusias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nustatant draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmę.

Departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, priimtas 2020 m. spalio mėn., tuo tarpu ginčijamas Sprendimas, kuriuo pagrindu pareiškėjui yra nustatytas draudimo atvykti laikotarpis, yra priimtas tik 2020-11-09, nors ginčijamo Sprendimo priėmimui Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės numato 5 darbo dienų terminą.

Nors Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas neturėjo šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, į kuriuos priimant sprendimą būtų turėjęs atsižvelgti Departamentas, tačiau pareiškėjui kylą abejonių, ar Departamentas tinkamai atsižvelgė į kitas priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Nėra aišku, ar priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į tai, jog nėra nei vieno iš Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 8.3.1.-8.3.2 nurodyto atvejo.

Pareiškėjui nėra žinoma, kokių konkrečių aplinkybių pagrindu jam yra nustatytas 3 metų trukmės draudimo atvykti laikotarpis. Sprendime nėra pateikti jo priėmimą pagrindžiantys motyvai ir tokiu sprendimu siekiami tikslai. Departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Pareiškėjas kartu su skundu pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-12-25 iki 2020-06-21 turėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą daugkartinę D tipo nacionalinę vizą ir yra teisėtai dirbęs bei keliavęs į šią valstybę. Kreipimosi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo tikslas buvo teisėtai atvykti ir dirbti Lietuvos Respublikoje tam, jog galėtų finansiškai aprūpinti savo šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Sprendimas net 3 metams užkerta pareiškėjui galimybę ne tik atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes nurodytu tikslu, bet kartu atima teisę iš pareiškėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Šengeno susitarimo valstybes net su darbu nesusijusiais, pavyzdžiui, turistiniais ar gydymo paslaugų gavimo tikslais.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad pareiškėjas kviečiančiosios įmonės UAB „Fulten“ kvietimu Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) 2020-09-28 pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą su tikslu, tuo pagrindu jog dirba ar turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) nustatė, kad UAB „Fulten“ tarpininkavimo raštas neatitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimų, nenurodytas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo turimą kvalifikaciją, darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas atvyksta betonuotojo darbui, tačiau kvalifikaciją įrodančiame dokumente Nr. 015085 suteikta mūrininko-tinkuotojo specialybė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) paprašė pareiškėjo papildomai pateikti tarpininkavimo raštą, įformintą pagal Vizos išdavimo tvarkos apraše nustatytą tvarką bei leidimą dirbti Lietuvoje. Pareiškėjas minėtų dokumentų iki 2020-10-21 nepateikė, todėl Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) 2020-10-21 priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Šį sprendimą ir paminėtus duomenis apie pareiškėją Departamentas iš Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) gavo 2020-10-26 su prašymu uždrausti pareiškėjui 3 metų laikotarpiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Įvertinęs gautus duomenis, Departamentas 2020-11-09 priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2023-11-09.

Ginčijamas sprendimas pareiškėjui ar jo atstovei anksčiau nebuvo siunčiamas, nes nei pareiškėjas, nei jo atstovė tokio prašymo prieš pareiškiant skundą Departamentui nepateikė. Departamentas pareiškėją apie Sprendimą informavimo 2020-11-06 pranešimu, kuriame nurodyta Sprendimo priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka. Šis pranešimas buvo išsiųstas Departamentui žinomu pareiškėjo adresu, pareiškėjas pranešimą gavo. Toks pareiškėjo informavimas apie priimtą Sprendimą laikytinas tinkamu ir atitinkančiu teisės aktų reikalavimus.

Spręsdamas, ar pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir kokį konkretų draudimo atvykti laikotarpį nustatyti, Departamentas vadovavosi objektyviais teisės aktuose įtvirtintais kriterijais. Prieš priimdamas Sprendimą Departamentas atsižvelgė į Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, įvertino tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą, priežastis, dėl kurių pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, tai, kad su pareiškėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, nes užsienietis, norėdamas gauti vizą, pateikė tikrovės neatitinkančius kriterijus.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, Sprendimu pagrįstai ir teisėtai įvestas perspėjimas į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi. Sprendimas dėl perspėjimo į C.SIS įvedimo pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad jam buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą. Manytina, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti gauti Lietuvos Respublikos ar kitos Šengeno erdvės valstybės išduodamą Šengeno vizą ir gali siekti vykti į Šengeno erdvę. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir šis tikslas yra pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į C.SIS.

Pažymi, kad pareiškėjas neginčija Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) priimtame 2020-10-21 sprendime bei Sprendime konstatuotų aplinkybių, jog teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.13 papunktį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą kvalifikaciją, patirtį, jį įdarbinti įsipareigojusią įmonę. Tai leidžia pripažinti, kad pareiškėjas nacionalinę vizą siekė gauti nesąžiningai, netesėtai, piktnaudžiaudamas užsieniečiams suteiktomis teisėmis ir migracijos procedūromis.

Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) 2020-10-21 sprendimą, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, ir duomenis apie pareiškėją Departamentas gavo 2020-10-26, o Sprendimas priimtas 2020-11-09. Nors Sprendimas priimtas nežymiai praleidus įtvirtintą 5 darbo dienų terminą, tai nesudaro teisinio pagrindo pripažinti Sprendimą negaliojančiu. Nustatytas 5 darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas, tokio termino praleidimas neturi įtakos Sprendimo pagrįstumui ir objektyvumui.

Departamentas, priimdamas Sprendimą, atsižvelgė į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, esamus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti vizą ar ją panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti vizą. Trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis pareiškėjui nustatytas pritaikius Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 9.1 punktą, kuriame įtvirtintas konkretus draudimo atvykti terminas. Tai, jog pareiškėjo atžvilgiu nenustatytos 8.3.1.-8.3.2 papunkčiuose įtvirtintos aplinkybės, priešingai, nei vertina pareiškėjas, nesudarė teisinio pagrindo taikyti kitokį (trumpesnį), nei minėtos tvarkos 9.1 punkte įtvirtintą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus administracinio sprendimo turinio reikalavimus, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pareiškėjui taikomos poveikio priemonės yra motyvuotos ir paremtos konkrečiomis teisės aktų normomis. Departamentui pateiktų duomenų pakako Sprendimui priimti, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jam buvo išduota (duomenys neskelbtini) Respublikos nacionalinė viza, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl Sprendimo priėmimo jam kiltų neadekvačiai didelė, nepataisoma žala, o pareiškėjo interesas vykti į Šengeno valstybes turistiniais ar deklaratyviai nurodomais gydymo paslaugų tikslais nėra svarbesnis už nacionalinį ar bendrą Šengeno susitarimo valstybių interesą apsaugoti Šengeno erdvę nuo nelegalios migracijos. Pareiškėjas turi teisę teikti Departamentui motyvuotą prašymą sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fulten“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Tvarkos 12 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Dėl Tvarkos 12 punkto pažymėtina, kad Įstatymo 133 straipsnio 11 punkte nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020). Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir naujausioje savo praktikoje (žr., pvz., 2021-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2813-525/2021; 2021-04-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2891-492/2021).