Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-02-25 · Administracinė byla Nr. I-1080-561/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-25
Bylos Nr.
I-1080-561/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02559-2012-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Liuda Arlauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-1080-561/2013Proceso Nr. 3-61-3-02559-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 38. 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Arlauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui G. B., atsakovės atstovėms I. J. ir S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ištirti nurodytus tarnautojų pažeidimus ir tinkamai atsakyti į pareiškėjo G. B. 2012-06-21, 2012-07-14 ir 2012-07-26 pranešimus.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012-06-21 su skundu dėl Inspekcijos tarnautojų neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo jis kreipėsi į Inspekciją. Minėtą skundą pateikė elektroniniu paštu, vadovaudamasis Inspekcijos „Karštosios linijos“ nuostatais. 2012-07-14 pranešimu papildė savo 2012-06-21 skundą. 2012-07-26 gavo Inspekcijos 2012-07-23 raštą Nr. (7.9)-2D-10780, tačiau pažymėjo, kad šis Inspekcijos raštas buvo visiškai nesusijęs su pareiškėjo pranešimuose nurodytais pažeidimais, todėl 2012-07-26 pateikė Inspekcijai trečiąjį pranešimą. Trečiajame pranešime pareiškėjas pasiūlė Inspekcijai įsitikinti, ar gautas Inspekcijos atsakymas (2012-07-23) atsako į pareiškėjo nurodytus pažeidimus ir paprašė paaiškinti, kodėl, vadovaujantis „Karštosios linijos“ nuostatais, pranešimuose nurodyti pažeidimai nebuvo tirti bei prašė ištirti pačios „Karštosios linijos“ darbuotojų netinkamą pareigų vykdymą nagrinėjant pareiškėjo pranešimus. 2012-09-07 pareiškėjas gavo Inspekcijos atsakymą Nr. (7.9)-2D-12916, kuriame pareiškėjas buvo informuotas, kad Inspekcija planuoja faktinių duomenų patikrinimą vietoje, siekiant nustatyti, ar lietaus ir buitinių nuotekų tinklai, esantys žemės sklypuose Šiaurės sodų 4-oji g. Nr. 9 ir Nr. 13, Vilniuje, įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėtame rašte Inspekcija vėl net neužsiminė apie trijuose pareiškėjo pranešimuose nurodytus tarnautojų pažeidimus bei tyrimą arba atsisakymą atlikti tyrimą. Pareiškėjas 2012-09-26 elektroniniu paštu gavo Inspekcijos 2012-09-07 rašto papildymą Nr. (7.9)-2D-13985. Minėtu raštu Inspekcija informavo pareiškėją, kas buvo nustatyta 2012-09-12 faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje metu, bei paaiškinimus, kodėl Inspekcija mano, kad nepažeidė atsakymo pateikimo terminų ir kodėl sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nubausta, tačiau, pareiškėjo teigimu, Inspekcija vėl neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus tarnautojų pažeidimus ir be jokių motyvų patvirtino, kad tarnautojų pažeidimai nebus tiriami.

Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad, atsakydamas į Inspekcijos 2012-09-26 raštą, 2012-09-27 išsiuntė pareiškimą ir ketvirtąjį skundą „Karštajai linijai“, duodamas penkių dienų terminą tinkamai atsakyti į ankstesnius pranešimus „Karštąja linija“ bei pateikdamas papildomus skundus ir pastabas, tačiau atsakymo negavo, todėl nusprendė kreiptis į teismą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio nuostatos nustato, kad viešojo administravimo subjekto neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas teismui per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto numatytas klausimo išsprendimo terminas. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcija dėl pareiškėjo 2012-06-21, 2012-07-14 ir 2012-07-26 pranešimų nėra priėmusi sprendimų dėl pareiškimuose keliamų tarnautojų neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo ištyrimo. Tvirtino, kad Inspekcijos raštuose nurodytos aplinkybės nėra susijusios su pareiškėjo pranešimuose keliamais klausimais – tarnautojų pažeidimais, neveikimu bei netinkamu pareigų atlikimu. Pareiškėjas pabrėžė, kad pateiktais pranešimais Inspekcijai siekė, jog būtų ištirta Inspekcijoje atliktų procedūrų chronologija, įvertinta, ar nagrinėjant 2011-10-18 N. K. (pareiškėjo senelė) skundą, atsakingi pareigūnai ėmėsi reikiamų priemonių ir, ar jos buvo atliktos laiku. Pažymėjo, kad jokios analizės Inspekcija neatliko, o jos atsiųstus atsakymus vertina kaip beprasmius. Pareiškėjas nurodė, kad skundą (2011-10-18) tyrusi pareigūnė, 2011-12-28 gavusi reikalingą informaciją, tik po trijų mėnesių 2012-03-23 ir 2012-04-12 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, motyvuotai neinformavo pareiškėjos N. K., kad administracinė procedūra dėl šulinių reikalauja daugiau laiko, kad Inspekcijos pareigūnė J. L. prie savavališkai pastatytų šulinių nagrinėjimo buvo priversta grįžti tik po pareiškėjo skundų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kad minėta pareigūnė nesiekė tiksliai nustatyti, kas yra šulinių statytojas, o tik bandė atsikratyti iškeltos problemos, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, Inspekcija tik dangsto akivaizdų pareigūnų neveikimą ir skundo nagrinėjimo vilkinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės požiūris nagrinėjant N. K. ir pareiškėjo skundus yra atviras vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, pateikti atsakymai nebuvo susiję su pareiškėjo keliamu klausimu – tarnautojų netinkamas pareigų vykdymas, o paskutiniame pateiktame atsakyme be jokių motyvų ir paaiškinimų buvo konstatuota, kad tarnautojų pažeidimai nebus tiriami, nors šių pažeidimų ištyrimas ir yra pareiškėjo pranešimų esmė.

Skunde pareiškėjas, be to, nurodė, kad N. K. mirė, o pareiškėjas, tikėdamas „Karštosios linijos“ nuostatuose deklaruojamais tikslais, kreipėsi dėl Inspekcijos pareigūnų neveikimo nagrinėjant N. K. skundą, tačiau joks tyrimas pagal pareiškėjo nurodytus tarnautojų pažeidimus nebuvo atliktas.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo G. B. skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo bylą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, į pareiškėjo 2012-06-21 ir 2012-07-14 pranešimus atsakė 2012-07-23 raštu Nr. (7.9)-2D-10780, į 2012-07-26 pranešimą Inspekcija atsakė 2012-09-26 raštu Nr. (7.9)-2D-13985, papildydama 2012-09-07 atsakymą Nr. (7.9)-2D-12916.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pateiktuose atsakymuose be jokių motyvų ir paaiškinimų atsisakė tirti tarnautojų pažeidimus ir nurodė, kad 2012-09-26 rašte Nr. (7.9)-2D-13985 pateikė detalų Inspekcijos tarnautojų veiksmų įvertinimą, susijusį su savavališkų statybos faktų nustatymu sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ ir Inspekcijos „Karštąja linija“ gautų pranešimų nagrinėjimu.

Pažymėjo, kad Inspekcijos kompetencijai nėra priskirta atlikti bandymų ar ekspertinių tyrimų, kuriuos savo pranešimuose mini pareiškėjas, nes statinių naudojimo priežiūrą, vadovaujantis Statybos įstatymo 42 str. 1 d. 3 punktu, atlieka savivaldybių administracijos. Pabrėžė, kad Inspekcija 2012-09-21 raštu Nr. (7.9)-2D-13691 ir 2012-09-21 raštu Nr. (7.9)-2D-13692 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus agentūrą, prašydama pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2012-07-26 pranešime nurodytas aplinkybes ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti G. B.. Atsakovė tvirtino, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, 2012-09-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu Inspekcija apžiūrėjo nuotekų šulinį ir nustatė, kad į jį nuvesti du vamzdžiai: vienas, dėl kurio statybos 2012-05-22 surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-12522-00188, ir kitas – jungiantis su greta esančiu nuotekų šuliniu, dėl kurio statybos taip pat 2012-05-22 surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-120522-00189.

Atsakovė atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia, kaip Inspekcijos veiksmais ar neveikimu yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdytų žemės sklypus ar pastatus, esančius sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl tvirtino, kad net ir pripažinus Inspekcijos sprendimus, veiksmus neteisėtais, nebūtų apgintos pareiškėjo teisės. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir teigė, kad, nustačius, jog ginčijamas administracinis teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, administracinė byla turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-06-21 Inspekcijos „Karštajai linijai“ pateikė pranešimą „Dėl inspekcijos tarnautojų neveikimo ir netinkamo pareigų vykdymo“ (b. l. 5), kurį 2012-07-14 papildė (b. l. 6, kita pusė).

Inspekcija 2012-07-23 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (7.9)-2D-10780 (b. l. 10) atsakė į pareiškėjo 2012-06-21 ir 2012-07-14 pranešimus. Atsakovė pateikė informaciją, kad, nagrinėdama N. K. 2011-10-28 skundą dėl neteisėtų statinių, vandens nuotekų ir aplinkos taršos sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2011-12-05 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-111205-00234 bei reikalavimą Nr. REI-00-111205-00225. Pažymėjo, kad apie šiuos veiksmus N. K. buvo informuota 2011-12-06 raštu Nr. 2D-16247. Rašte nurodė, kad Inspekcija su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 4 apylinkės teismą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kad sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 2012-05-22 buvo surašyti savavališkos statybos aktai dėl lietaus vandens nuotekų vamzdynų įrengimo ir dėl trijų savavališkai įrengtų lietaus vandens surinkimo šulinių bei surašyti reikalavimai iki 2012-11-22 nugriauti minėtą nuotekų vamzdyną, savavališkai pastatytus šulinius ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas 2012-07-26 pateikė trečiąjį pranešimą Inspekcijos „Karštajai linijai“ (b. l. 6). Pranešime pakartotinai paprašė paaiškinti, kodėl nebuvo ištirti tarnautojų pažeidimai pagal pateiktus pareiškėjo pranešimus ir neatsakyta per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą.

Inspekcija 2012-09-07 raštu Nr. (7.9)-2D-12916 atsakė į pareiškėjo 2012-07-26 pranešimą (b. l. 11), kuriame nurodė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pranešimą, siekiant nustatyti, ar lietaus ir buitinių nuotekų tinklai įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, 2012-09-17 10.00 val. Inspekcija organizuoja faktinių duomenų patikrinimą vietoje. 2012-09-26 Inspekcija pateikė 2012-09-07 rašto papildymą Nr. (7.9)-2D-13985 (b. l. 12), kuriame nurodė, kad Inspekcija, nagrinėdama N. K. 2011-10-28 skundą, nustatė, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai valstybinėje žemėje įrengė atraminę sienutę. 2011-12-05 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-111205-00234 ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-111205-00225. Vadovaudamasi STR 1.09.06:2010 35¹ punkto nuostatomis, Inspekcija 2011-12-15 raštu Nr. (23.18)-2D-16873 informavo Vilniaus miesto savivaldybę ir VĮRC Vilniaus filialą apie 2011-12-05 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotą savavališką statybą. Gavusi su VĮRC Vilniaus filialo 2011-12-28 raštu Nr. IN(12.5.1.15)-35515 informaciją, kad sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ vardu nėra įregistruoto žemės sklypo, Inspekcijos pareigūnė, siekdama nustatyti kas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ važiuojamojoje kelio dalyje įrengtų šulinių statytoja, 2012-03-23 raštu Nr. (23.18)-2D-4505 ir 2012-04-12 raštu Nr. (23.18)-2D-5630 kreipėsi į Vilniaus miesto Savivaldybės administraciją dėl dviejų lietaus surinkimo šulinių, įrengtų sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojamojoje kelio dalyje, pripažinimo bešeimininkiais statiniais. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-05-18 raštu Nr. A51-31122 (2.9.3.24-UK7) pateikė atsakymą, kuriame nurodyta, kad inžinerinę įrangą, esančią bendrijos teritorijoje, valdo sodininkų bendrija. Inspekcija nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, paskirti administracinės nuobaudos sodininkų bendrijai negali. Detaliai rašte nurodė pareiškėjo kreipimusis bei atsakymus į juos, paaiškino, kad tarnautojų pažeidimų pagal pareiškėjo pranešimus netirs, nurodė, kas buvo nustatyta faktinių duomenų patikrinimo vietoje bei teisės aktus, reglamentuojančius aplinkybes.

Pareiškėjas skunde teismui prašė įpareigoti Inspekciją ištirti tarnautojų pažeidimus, kurie buvo padaryti nagrinėjant N. K. skundą, bei tinkamai atsakyti į pareiškėjo 2012-06-21, 2012-07-14 ir 2012-07-26 pranešimus. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo pranešimų esmė – pareigūnų neveikimas ir pareigų neatlikimas. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, atsakydamas į teismo klausimą ir išaiškinimą, patvirtino, kad šioje byloje skundžia Inspekcijos neveikimą, o neskundžia Inspekcijos priimtų sprendimų.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnis). ATBĮ 5 str. 3 d. 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra pripažįstama ne tik nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 dalis, ABTĮ 5 str. 1 dalis), aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (nagrinėjamu atveju – ABTĮ). Pagal ABTĮ 22 str. 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 punkto pagrindu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; LVAT 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008).

Inspekcijos „Karštosios linijos“ nuostatų (Inspekcijos viršininko 2009-08-24 įsakymas Nr. 1V-250, 2011-03-03 įsakymo Nr. 1V-40 redakcija, 2012-03-30 įsakymo Nr. V–55 redakcija) (toliau – ir Nuostatai) 4 punkte nustatyta, kad „Karštąja linija“ asmenys gali pranešti apie savavališkas statybas, neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus ir Inspekcijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą, piktnaudžiavimą suteiktais įgaliojimais ar apie veiksmus, susijusius su korupcija. Tų pačių Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad kiek pranešimų nagrinėjimo nereglamentuoja šie nuostatai, pranešimų nagrinėjimui taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nuostatos – pranešimų, kuriuose nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais yra pažeistos konkretaus asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, nagrinėjimui (23.1punktas); Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1V-84 (Žin., 2010, Nr. 58-2870), nuostatos – pranešimų, kuriuose nurodoma, kad ne viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu yra pažeistos konkretaus asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, arba nesusijusių su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, nagrinėjimui (23.2 punktas).

Pažymėtina, kad VAĮ numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 dalis). Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 dalis).

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei pareiškėjo pranešimų turinį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pranešimai iš esmės atitinka VAĮ 2 str. 16 dalyje pateikto pranešimo, kuris vertintinas kaip pranešimas apie kito asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad pranešimuose pareiškėjas iš esmės praneša apie, jo manymu, esamus pažeidimus Inspekcijai nagrinėjant N. K. skundą bei apie valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus ir neveikimą. Teismo vertinimu, tokiais pažeidimais gali būti pažeidžiamos tik tų asmenų teisės ir teisėti interesai, dėl kurių Inspekcija priėmė atitinkamus sprendimus, nustatė faktus, o taip pat Inspekcijos teisės ir teisėti interesai, jeigu jos tarnautojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas daro išvadą, kad Inspekcija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo, dėl nurodomo kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir turi pareigą tik pranešti (informuoti), pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, nors buvo prašomas pateikti (b. l. 63), kad jis įgaliotas atstovauti N. K., o jai mirus jos įpėdinių interesus valstybės institucijose ar teisme. Pareiškėjas 2012-12-03 teismui pateikė raštą (b. l. 64), kad, mirus N. K., palikimo paveldėjimas užtruko, todėl reikalaujamus teismo dokumentus pateiks vėliau. 2013-02-05 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad žemės sklypo Nr. 240, esančio Šiaurės sodų 4-joje g. 10, Vilniuje, ½ dalies paveldėtoja yra jo mama, o dėl kitos ½ dalies dar vyksta palikimo priėmimas, tačiau ir šios dalies paveldėtoja taps pareiškėjo mama. Paaiškino, kad jokių rašytinių įgaliojimų atstovauti mamos interesus pareiškėjas neturi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje numatyta teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, kreipdamasis į Inspekciją, tačiau, atsižvelgiant į pranešimų turinį, Inspekcija turėjo tik pareigą informuoti, kaip buvo reaguojama į praneštus faktus ar neatliktus veiksmus pareiškėjo keliamais klausimais. Apie priimtus sprendimus pareiškėjui buvo pranešta, kaip asmeniui, pateikusiam informaciją, tačiau pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu, kuriam būtų suteikta teisė prašyti įpareigoti atlikti veiksmus ar skųsti institucijos, raštus, kuriais pranešama apie tai, kaip išnagrinėtas pranešimas apie galimus pažeidimus (LVAT 2004 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-215/2004, LVAT 2006 lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1-580/2006). Todėl teismas, šiuo atveju, nevertino Inspekcijos raštų esmės, o vertino tik tai, ar Inspekcijos raštais buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjo keliamus klausimus, ar suteikta tinkama informacija.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. B. skundas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasLiuda ArlauskienėMilda Vainienė