- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- II-2-660/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08568-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu M. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą buvo paskirta 28 eurų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. su 2015 m. lapkričio 5 d. priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas panaikinti nutarimą. Parodė, kad nesutinka dėl pažeidimo. Vairuodamas laikėsi Kelių eismo taisyklių ir eismo įvykio nesukėlė. Važiuojant keliu Kauna-Zapyškis-Šakiai Kauno pusės link, įvažiavus į Ringaudų gyvenvietę jo automobilio kompiuteris pranešė, kad nedega kažkoks žibintas. Galinio vaizdo veidrodėlyje pastebėjo dideliu greičiu link jo judančią transporto priemonių koloną. Norėdamas atkreipti dėmesį įjungė avarinę šviesos signalizaciją. Kairėje pusėje išjungė avarinį šviesos signalą, parodė posūkį į kairę ir, privažiavęs punktyro juostą, suko. Pasukęs į kairėje pusėje esančią teritoriją, jau beveik baigęs manevrą, išgirdo padangų stabdymo garsą ir pajuto smūgį į galinį automobilio sparną. Po smūgio jie sustojo kelkraštyje. Sustojo visa kolona, kuri važiavo paskui jį, išlipę iš automobilio visi žmonės pradėjo pulti jį, kad jis sukėlė eismo įvykį. Su kita vairuotoja dėl eismo įvykio nesusitarė, todėl buvo iškviesta policija. Atvykę pareigūnai subraižė eismo įvykio schemą, jis paaiškino visas aplinkybes, nurodė, kad dalis šukių nebebuvo jau eismo įvykio vietoje, viską pareigūnais pažymėjo eismo įvykio schemoje. Pastebėjo, kad schemoje nebuvo pažymėta šukių, kurios buvo prie automobilio. Po to nuvyko į policijos komisariatą, kur parašė paaiškinimą. Jam buvo surašytas protokolas. Neaišku kuo remiantis pareigūnai padarė išvadą, kad jis kirto horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nes jis jos nekirto. Pareigūnai nurodė, kad jie rado ant kelio padangų žymė, tačiau jie nenustatė kokių padangų žymės toje vietoje yra, nes ten padangų stabdymo žymių yra daug.
Liudytoja G. M. parodė, kad 2015-10-10, apie 19.20 val. ji vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kačerginės link Kauno. Kartu su ja automobilyje važiavo draugai K., A. P. ir J. P., kituose automobiliuose važiavo jos pažįstami J. J., Š., S., D. Įvažiavus į miesto teritoriją pastebėjo, kad priekyje už 200 metrų važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini) su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Ji pasivijo tą automobilį, kuris važiavo labai mažu greičiu, tuomet ji parodė posūkį į kairę ir pradėjo lenkimo manevrą, rikiavosi į priešpriešą eismo juostą, kadangi toje vietoje yra tik po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi. Belenkiant pamatė kaip kito BMW automobilio vairuotojas, įjungęs avarinį signalą, suko į kairę pusę ir pajuto smūgį. Ji atsitrenkė į kito BMW automobilio vairuotojo pusės galinį ratą ir abu automobiliai čiuožė 17 metrų iki gatvelės, į kurią neva BMW automobilio vairuotojas suko. BMW vairuotojas komisijoje aiškino, kad jis suko į tą gatvelę toje vietoje, kur yra punktyrinė linija, nors jie po smūgio iki tos gatvelės, į kurią jis norėjo sukti, čiuožė 17 metrų ir tuomet sustojo. Dėl įvykio kalti abu. M. B. kaltė buvo, kad jis keisdamas važiavimo kryptį nepasižiūrėjo, ar netrukdys kitiems eismo dalyviams, ir kirto ištisinę liniją, o jos kaltė, kad ji lenkė kitą automobilį per ištisinę liniją. M. B. posūkio signalo nerodė. Darant manevrą jos automobilio greitis buvo iki 40km/h, tuo metu, kai ji pradėjo manevrą, BMW automobilis dar važiavo tiesiai, o kai BMW vairuotojas pradėjo posūkio į kairę pusę manevrą, ji jau buvo pilnai išvažiavusi į priešingos krypties eismo juostą ir buvo BMW automobilio nematomumo zonoje. Ji jau negalėjo išvengti susidūrimo, nes jis staigia pasuko į kairę pusę. Susidūrimas įvyko ant ištisinės linijos. Susidūrimo vietoje buvo jos automobilio detalių, šukių, tačiau kol atvyko policija pravažiuojantys automobiliai išmėtė po kelią tas susidūrimo vietoje buvusias šukes ir detales. Šukių po kelią niekas nespardė. Jai buvo paskirta 28 eurų bauda už tai, kad kirto ištisinę ženklinimo liniją, nesuvaldė automobilio.
Liudytoja K. A. parodė, kad savo paaiškinime (b. l. 30) nurodytas aplinkybes tvirtina. 2015-10-10 išvažinėjo iš Kačerginės ir tolumoje matė automobilį, kuris važiavo įjungęs avarinį signalą. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kažką žiūrėjo telefone, girdėjo kaip G. M. pasakė, kad lenks, nes vairuoja su avariniu ir tuo metu įvyko susidūrimas. Po automobilių kontakto automobilis čiuožė kol sustojo.
Liudytojas A. P. parodė, kad tvirtina savo paaiškinime (b. l. 35) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 su G. M. važiavo iš Kačerginės. Iš tolo pamatė priekyje lėtai važiuojantį automobilį. Vairuotoja nusprendė jį aplenkti, pradėjo lenkimo manevrą. Jų automobilis jau buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kai BMW automobilis staigiai pasuko į kairę ir įvyko susidūrimas, kurio išvengti jau nebuvo galimybės.
Liudytojas V. U. parodė, kad tvirtina savo paaiškinime (b. l. 34) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 vairavo savo automobilį. Priekyje jo važiavo G. M.. Jis pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį su įjungtu šviesos avariniu signalu. Gytė parodė posūkio signalą ir persirikiavusi apvažinėjo. Pamatė, kad abu automobiliai suko į kairę pusę ir susidūrę nuvažiavo į kairę pusę nuo kelio,
Liudytoja N. U. parodė, kad ji tvirtina savo paaiškinime (b. l. 33) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 vairavo automobilį ir važiavo nuo Zapyškio pusės link Kauno 70 km/h greičiu. Važiuojant netoli šašlykinės, pamatė, kad priekyje važiuoja automobilis su įjungtu avariniu signalu. Privažiavus prie to automobilio jie sulėtino greitį. G. M. privažiavusi automobilį su avariniu signalu ir parodžiusi posūkį, pradėjo jį lenkti. Jau lenkimo metu automobilis su įjungtu avariniu signalu pasuko į kairę pusę ir įvyko susidūrimas. Abu automobiliai ties įsukimu į šašlykinę nuvažiavo į griovį.
Liudytojas J. J. parodė, kad jis tvirtina savo paaiškinime (b. l. 32) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 vairavo automobilį ir važiavo nuo Kačerginės link Kauno paskui G. M. automobilį ir privažiavo prie automobilio su įjungtomis avarinėmis šviesomis. Greitis buvo nedidelis ir priekyje važiuojantis automobilis bandė aplenkti lėtai važiuojantį automobilį, rodė posūkio signalą, lenkė, o tuo metu automobilis su avarinėmis šviesomis suko į kairę. Abu automobiliai susidūrė ir nuvažiavo į griovį. Susidūrimas įvyko jau kairėje kelio pusėje. Kito automobilio vairuotojas nerodė kairio posūkio signalo, buvo tik įjungta avarinė šviesa
Liudytojas V. Č. parodė, kad jis tvirtina savo tarnybiniame pranešime (b. l. 27) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 surašė du administracinio teisės pažeidimo protokolus dėl eismo įvykio. M. B. buvo surašytas protokolas už pažeidimą, t. y. už tai, kad jis nepasitraukė į kairį šoną, kirto ištisinę ženklinimo liniją sukdamas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nevykdė ženklinimo reikalavimų, naudojo šviesos avarinę signalizaciją ne pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nedavė kelio tiesiai keliu važiuojančiai transporto priemonei. Kita vairuotoja taip pat pažeidė KET, nes ji irgi kirto ištisinę kelių ženklinimo liniją ir jai buvo surašytas protokolas. Ta vairuotoja, kuri vairavo iš paskos, buvo suklaidinta pareiškėjo įjungtu avariniu signalu, nes jis važiavo iš lėto ir ieškojo posūkį į kairę. G. M. turėjo ta automobilį apvažiuoti neišvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, o pareiškėjas turėjo pasitraukti dešiniau. Kad M. B. nepasitraukė sukdamas į kairę, sprendė pagal padangų žymes ant asfalto. Pareiškėjas pats nurodė, kad susidūrimo vieta buvo priešpriešinio eismo pusėje, o jis tik nustatė, kad susidūrimas įvyko toje vietoje, kur yra padangų žymės ir automobilių šukės. Be to pirmutinis smūgis buvo su priekiniu dešinės pusės kampu merginos automobiliu ir galine kairės pusės dalimi su pareiškėjo automobiliu. Kadangi smūgis teko į ratą, atsirado žymė ir ta žymė atsirado toje vietoje, kur buvo nukritusios šukės. Eismo įvykio vietoje nebuvo jokių kalbų apie žymes, M. B. pasirašė, kad sutinka su eismo įvykio vietos schema. Jeigu pareiškėjas būtų nesukęs į kairę per ištisinę kelio ženklinimo juostą, eismo įvykio nebūtų buvę. Be to pareiškėjas pradėjo sukti 17 metrų iki posūkio, kurio jis nebuvo privažiavęs. Buvo matyti ant kelio išbarstytos šukės. Vėliau jam rašant protokolą M. B. sakė, kad tas šukes kito automobilio keleiviai išspardė, kad padangų žymės buvo ne jo. Šių aplinkybių M. B. nebuvo nurodęs būnant eismo įvykio vietoje, tik vėliau jis pradėjo tokiu būdu vengti atsakomybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole Kelių eismo taisyklių 108 ir 111 punktai yra nurodyti klaidingai, nes tie punktai buvo likę nuo šabloninio protokolo, todėl įsivėlė klaida, turėtų būti Kelių eismo taisyklių 8, 9, 103 ir 106 punktai. 103 punkte nurodyta, kad išvažiuojant iš kelio turi duoti kelią keliu važiuojančios transporto priemonėms, o 106 punkte - kad sukdamas į kairę turi pasitraukti arčiau kairio šono. M. B. suko į kairę, o pagal padangų žymes ant asfalto nusprendė, kad jis nebuvo pasitraukęs į kairį šoną.
Liudytojas M. S. parodė, kad 2015-10-10 buvo eismo įvykis, kurio metu nuvažiavo nuo kelio du automobiliai. Vairuotojai nesutarė, kuris kaltas dėl eismo įvykio. Buvo nubraižyta eismo įvykio schema ir abu vairuotojai buvo nukreipti į Kelių policijos valdybą. Toje kelio atkarpoje yra dvi eismo juostos į abi kelio pusės. Toje vietoje yra kelkraštyje įvažiavimas į šašlykinę ir automobiliai po eismo įvykio vietos buvo jau toje šalikelėje sustoję. Automobilių susidūrimo vietą vairuotoja G. M. nurodė numeriu 3 schemoje, o vairuotojo M. B. nurodyta susidūrimo vieta pažymėta Nr. 4, o šukės buvo G. M. nurodytoje susidūrimo vietoje. Šukių nustumti iš susidūrimo vietos į kitą vietą būtų neįmanoma nes ten buvo daug liudininkų. Šukės buvo abiejose eismo juostose, ties kelio viduriu, kur eina ištisinė kelio ženklinimo linija.
Liudytojas J. P. parodė, kad 2015-10-10 važiavo su G. M. nuo Kačerginės link Kauno. Toje kelio atkarpoje yra kiekviena kryptimi po vieną eismo juostą. G. M. važiavo 70 km/h greičiu ir sumažino greitį iki 50 km/h, priekyje mažu greičiu kelio juostoje viduriu važiavo žmogus su avariniu, todėl ji dar labiau sumažino greitį, parodė posūkio signalą ir lenkė jį. Ji jau buvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, kai kito automobilio vairuotojas pasuko į kairę pusę link šašlykinės ir susidūrė su G. M. automobiliu. Susidūrimas įvyko ties kelio viduriu, po smūgio abu automobiliai čiuožė ir atsidūrė prie griovio. G. M. automobilis kontaktavo keleivio pusės priekiniu ratu su pareiškėjo automobilio vairuotojo pusės galiniu ratu.
Liudytoja M. B. parodė, kad ji tvirtina savo paaiškinime (b. l. 31) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 su vyru M. B. važiavo Šakių plentu link Kauno ir suko į užeigą. Ji išgirdau padangų slydimo ir stabdymo garsą ir pajuto susidūrimą. Po įvykio susidūrimo vieta ir šukės buvo vienoje vietoje, o kol atvyko pareigūnai po valandos šukės jau buvo kitoje vietoje.
Liudytojas Š. J. parodė, kad jis tvirtina savo tarnybiniame pranešime (b. l. 28) nurodytas aplinkybes. 2015-10-10 šalia kelio netoli šašlykinės „Karčema“ susidūrė du BMW automobiliai. Atvykę į įvykio vietą suformino eismo įvykį, nes abu vairuotojai nesutarė dėl kaltės. Mergina, važiavusi paskui pareiškėjo automobilį, lenkė per ištisinę liniją. Pareiškėjas norėjo sukti į kairę pusę, į šašlykinę, iš pagrindinio kelio suko į šalutinį kelią ir įvyko eismo įvykis. Susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje. M. B. sukdamas į kairę, turėjo įsitikinti, kad jo niekas nelenkia. O mergina lenkė M. B. per ištisinę liniją ir ji privalėjo įsitikinti, kad niekas nesuka į kairę pusę.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama nedalyvaujant institucijos atstovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, prašo netenkinti (b. l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
2015 m. spalio 26 d. M. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-10-10, 19.40 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai 8,40 km vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės šviesos signalizacija, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę, t. y. išvažiuodamas iš kelio, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė KET 8, 9, 108, 111, 3 pr. 1.1 punktų reikalavimus (ATPB, b. l. 3).
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. Č. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime buvo klaidingai nurodyti Kelių eismo taisyklių punktai, turėtų būti Kelių eismo taisyklių 8, 9, 103 ir 106 punktai.
Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kelių eismo taisyklių 103 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. padarė administracinį teisės pažeidimą.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, nurodyta pažeidimo esmė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052711221, b. l. 3-4).
Iš eismo įvykio vietos schemos ir foto nuotraukų matyti, jog jose užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio ir transporto priemonių apgadinimai: automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, priekinis buferis, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinis ratas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, dešinės pusės veidrodėlis; automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta: kairės pusės priekinės durys, kairės pusės galinis durys, kairės pusės slenkstis, galinis buferis, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinis ratlankis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052711221, b. l. 41-51, 53).
Iš policijos pareigūnų V. Č. ir Š. J. tarnybinių pranešimų matyti, kad juose pareigūnai nurodė eismo įvykio tyrimo metu nustatytas aplinkybes (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052711221, b. l. 27, 28).
Iš M. B., G. M., D. P., I. R., M. B., J. J., N. U., V. U., A. P., J. P., K. A., J. J., A. P. paaiškinimų matyti, kad juose jie nurodė įvykio aplinkybes (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052711221, b. l. 6, 29-40).
Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad M. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK 15052040720, b. l. 25-27). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, iš kurio nustatyta, kad M. B. neturi teistumų (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15052711221, b. l. 9-12, 14).
Pareiškėjo M. B. versiją, kad jis rodė posūkio signalą prieš sukdamas į kairę ir suko per punktyrinę liniją, vertintina kaip jo gynybinė versija, nes jo paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys ir jie yra aiškiai prieštaraujantys kitų surinktų įrodymų visumai.
Tai, kad M. B. suko į kairę kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją patvirtina liudytojos G. M. parodymai, iš kurių nustatyta, kad jai lenkiant M. B. vairuojamą automobilį, jis nerodydamas posūkio į kairę signalo, kirsdamas kelio ženklinimo ištisinę liniją, suko į kairę.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti K. A., A. P., V. U., N. U., J. J., V. Č., M. S., J. P. ir Š. J. patvirtino, kad priekyje G. M. automobilį važiuojančio automobilio vairuotojas M. B. važiuodamas su įjungta avarinės šviesos signalizacija, nerodydamas posūkio signalo, suko į kairę ir susidūrė su jo automobilį lenkiančios G. M. automobiliu.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad susidūrimo vietoje, pažymėtoje Nr. 3, kurią nurodė G. M., ant kelio važiuojamosios dalies yra šukių. Nuo šios vietos link kelkraščio yra dviejų automobilių padangų žymės. Dviejų automobilių padangų žymės yra užfiksuotos ir foto nuotraukose, iš kurių matyti, kad abiejų automobilių pėdsakai yra vienodo ryškumo, sutampa jų trajektorija, todėl teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykio vietos schemoje ir foto nuotraukose užfiksuoti būtent šio eismo įvykio dalyvių automobilių padangų žymės. Šie pėdsakai neabejotinai patvirtina, kad automobilių susidūrimas įvyko kelio atkarpoje, kurioje eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija. M. B. parodymai apie tai, kad susidūrimas įvyko vietoje, kuri eismo įvykio vietos schemoje pažymėta Nr. 4, atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems aukščiau paminėtiems įrodymams.
Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad G. M., K. A., A. P., V. U., N. U., J. J., V. Č., M. S., J. P. ir Š. J. su M. B. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, vertina juos kaip objektyvius M. B. kaltės įrodymus.
Liudytojos M. B. parodymus apie tai, kad po įvykio susidūrimo vieta ir šukės buvo vienoje vietoje, o kol atvyko pareigūnai po valandos šukės jau buvo kitoje vietoje, teismas vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ji yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. sutuoktinė ir davė jam palankius parodymus, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teismas jais nesiremia.
Pareiškėjas M. B. apie tai, kad padangų žymės buvo ne jo automobilio, eismo įvykio vietoje neminėjo, o šias aplinkybes nurodė tik administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu. Teismas tai vertina kaip pareiškėjo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent dėl Kelių eismo taisyklių 8, 9, 103, 106, 3 pr. 1.1 p reikalavimų pažeidimo, t. y. dėl to, kad M. B. vairuodamas transporto priemonę su įjungta avarinės šviesos signalizacija, tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į kairę, t. y. išvažiuodamas iš kelio, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto vyresniojo specialisto 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, tinkamai pritaikyta nuobauda, todėl paliktinas nepakeistas. M. B. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15052711221 paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.