Kauno apygardos teismo nutartis

2010-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-757-274/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-23
Bylos Nr.
2S-757-274/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albertas Milinis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
Atsakovas
LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“, LUAB
Ieškovas
E. Š.
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-757-274/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.2.
(S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010-03-23Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alberto Milinio, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-757-274/2010 pagal atsakovo LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2029-429/2010 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovams LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinei ūkinei bendrijai ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė E. Š. į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovams LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinei ūkinei bendrijai ir E. K., kuriuo reikalauja pripažinti negaliojančia 2009-04-28 Teisių į prekių ženklą pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ ir E. K. bei taikyti restituciją – įpareigoti sutarties šalis grąžinti viena kitai visa, ką yra pagal sutartį gavusios.

Ieškinyje ieškovė suformulavo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui E. K. priklausančias teises į prekių ženklą Pizza Jazz fig, registracijos Nr. 36359 (b. l. 4-7). Teismas 2009-11-18 nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, areštavo atsakovui E. K. priklausančias teises į virš paminėtą prekių ženklą uždraudžiant atsakovui perleisti visas ar dalį teisių į jį iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (b. l. 69-70).

Atsakovas LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinė ūkinė bendrija 2010-01-14 pareiškė prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, atlyginimo užtikrinimą. Prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad kitu atsakovu byloje patrauktas E. K. sustabdė jam tenkančios piniginės prievolės vykdymą pagal ginčijamą sutartį ir jo priedą Nr. 1. Tokiu būdu atsakovui iki 2010-01-01 nebuvo sumokėta 20.000,00 Lt suma, o atsižvelgiant į vidutinišką civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, tikėtina, jog nebus sumokėta ir trečioji 20.000,00 Lt kainos dalis, kuri mokėtina iki 2010-06-01. Taigi, atsakovo realiai prognozuotinos negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) sudaro 40.000,00 Lt. Be to, į prognozuotinus nuostolius įskaičiuotinos ir negautos pajamos, kurias atsakovas gautų kaip palūkanas nuo 40.000,00 Lt sumos, jei padėtų indėlį į banką. Atsakovo skaičiavimu, tai sudarytų 2.189,00 Lt. Motyvuodamas tuo, atsakovas prašė teismą įpareigoti E. Š. įmokėti į Kauno miesto apylinkės teismo sąskaitą 42.189,00 Lt sumą arba pateikti šiai sumai banko garantiją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiama 2010-01-22 nutartimi atsakovo prašymą atsisakė patenkinti motyvuodamas tuo, jog galimus nuostolius atsakovas kildina iš byloje ginčijamo sandorio, tačiau jei teismo sprendimu ieškinys bus atmestas, ginčijamas sandoris ir šalims sutartimi sukurtos teisės ir pareigos liks galioti, todėl nepavykus sandorio nuginčyti, prekės ženklo pirkėjas privalės sumokėti visą sutarties kainą. Taigi, prognozuojamos negautos pajamos nelaikytinos būsimais nuostoliais. Atsakovo argumentą, jog netiesioginius jo patiriamus nuostolius sudaro ir 2.189,00 Lt suma, kurią jis butų gavęs kaip palūkanas už 40.000,00 Lt dydžio banko indėlį, teismas atmetė kaip grindžiamą prielaidomis, o taip pat nurodė, jog yra tikimybė, kad ginčas bus išspręstas artimiausiu metu (b. l. 100-101).

Šalies argumentai

Atsakovo LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos procesinis atstovas advokatas A. Š. atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti virš paminėtą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. įpareigoti ieškovę pateikti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje galimų ieškovo nuostolių atlyginimą ir nustatyti tam terminą, o taip pat nustatyti, kad ieškovei laiku neįvykdžius įpareigojimo, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Atskirąjį skundą atsakovo atstovas grindžia šiais argumentais:

1. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose statistiką, civilinės bylos nagrinėjimas vidutiniškai trunka vienerius metus. Tikėtina, kad byla nebus išnagrinėta ir iki 2010-06-01, ko pasekoje teisių į prekės ženklą pirkėjas atsakovui nesumokės dar vienos kainos dalies - 20.000,00 litų. Egzistuoja galimybė, kad užsitęsus teismo procesui ir įvertinant ekonominę – finansinę situaciją Lietuvoje, prekės ženklo pirkėjas gali būti apskritai nebepajėgus sumokėti atsakovui likusios prekės ženklo kainos dalies.

2. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl teismui patenkinus ieškinį, ieškovei būtų nesunku įgyvendinti savo teises. Tuo tarpu atmetus atsakovo prašymą, jo pagrįstų interesų apsauga nėra garantuota. Taip teismas nepagrįstai suteikė pranašumą vienai šaliai, o kitos teises nepagrįstai suvaržė, pažeidė bylos šalių lygiateisiškumo, jų teisių ir interesų pusiausvyros užtikrinimo principą, nukrypo nuo nusistovėjusios teismų praktikos.

3. Dėl galimų nuostolių, kuriuos sudarytų atsakovo negautos palūkanos už indėlį banke. Teismas nepaneigė šių nuostolių atsiradimo realumo, tačiau atsisakymą taikyti nuostolių užtikrinimą motyvavo tuo, jog atsakovo nurodomas laikotarpis, per kurį nuostoliai gali būti patirti, yra tik prielaida. Tuo tarpu atsakovas šiuos nuostolius paskaičiavo įvertindamas vidutinę bylų trukmę ir paskutines Lietuvos banko viešai paskelbtas indėlių litais palūkanų normas. Teismas nepagrįstai apsunkina atsakovo padėtį nustatydamas jam pareigą įrodyti terminą, per kurį atsakovas galimai patirs nuostolius. Nei įstatymas, nei teismų praktika tokio reikalavimo neįtvirtina. O tik nustato minimalų reikalavimą pagrįsti nuostolių atsiradimo tikėtinumą.

4. Teismas klaidingai vertina bylos išnagrinėjimo terminą. Teismų darbo krūvis yra didelis, taikos sutarties byloje tikimybė – maža, todėl bylą gali prisieiti nagrinėti kelių instancijų teismuose, kas trunka laiko ir didina atsakovo patiriamus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas E. K. atsiliepimu į LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą prašo jį patenkinti. Atsakovas nurodė, kad teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negalintis vykdyti savo veiklos, todėl, kol tęsis teismo procesas, neketina vykdyti mokestinių prievolių atsakovui kaip teisių į prekės ženklą pardavėjui, kuris savo ruožtu galintis iš atsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo.

Ieškovė E. Š. atsiliepimu į atsirąjį skundą prašo jį atmesti. Tai ieškovė grindžia tokiais motyvais:

1. Atsakovas nesiima jokių priemonių prieš atsakovą E. K., kuris vienašališkai sustabdė ginčijamos, tačiau galiojančios sutarties vykdymą. Tai reiškia, jog pats atsakovas nesiima teisėtos savo interesų gynybos.

2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad ketino E. K. privalomas mokėti pinigų sumas padėti kaip indėlį į banką. Ieškovės žiniomis kainos dalis, kurią atsakovas gavo iki teismui pritaikant laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nebuvo padėta į banką kaip indėlis, todėl tai leidžia manyti, kad atsakovo argumentai dėl negautų palūkanų už banko indėlį yra deklaratyvūs ir dirbtiniai.

3. Galimų atsakovo nuostolių užtikrinimo taikymas turi būti susijęs su tikimybe, jog galimai kilsiančių atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas dėl ieškovo finansinio nepajėgumo jų padengti, turto neturėjimo ir pan., tačiau tokių faktų negalima konstatuoti šioje byloje.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, jį atmeta dėl šių priežasčių. Kolegijos nuomone, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje 40.000,00 Lt sumos apskritai negalima kvalifikuoti kaip dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kilusių nuostolių. Tai, kad atsakovas – teisių į prekės ženklą pardavėjas negavo (negaus) priklausomų pagal teisių perleidimo sutartį mokėti kainos dalių, sąlygoja vienašališkas kito atsakovo – E. K. sprendimas sustabdyti šiuo metu galiojančios sutarties, kuri yra ginčijama teismine tvarka, vykdymą. Teisių į prekės ženklą pirkimo – pardavimo sutarties 6.1 str. reglamentuoja jos šalių atsakomybę už sutarties pažeidimą ir numato kaltosios šalies pareigą atlyginti priešingai šaliai visus jos patirtus nuostolius (b. l. 11-13). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas sprendimas byloje apribojo E. K. galimybę perleisti teises į prekės ženklą tretiesiems asmenims, bet neuždraudė šiomis teisėmis naudotis. Taigi, galimus atsakovo nuostolius lemia tai, kad kitas atsakovas nevykdo tarp jų sudarytos ir galiojančios sutarties.

Sutinkamai su LR CK 6.317 str. 1 d. pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti pirkėjui sutarties objektą valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į sutarties objektą. Šiuo atveju iš esmės yra kilęs ginčas dėl sutartimi perleistų nuosavybės teisių. Trečiasis asmuo tarp atsakovų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį prašo pripažinti negaliojančia būtent tuo pagrindu, kad prekės ženklas, į kurį teisės perleistos sutartimi, yra sutuoktinių bendro ir dalintino turto dalis. Iškelta byla ir joje taikytos laikinosios apsaugos priemonės sąlygojo pirkėjo nuosavybės teisių į prekės ženklą, o būtent disponavimo teisių (perleisti tretiesiems asmenims) apribojimą. Būsimas teismo sprendimas byloje suponuoja dvi galimybes. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taps svarstytinas klausimas, kokius nuostolius dėl negaliojančio sandorio patyrė kiekviena iš nuginčytos pirkimo – pardavimo sutarties šalių ir, kokius nuostolius viena kitai turi atlyginti. Antroji galimybė – teismui atmetus ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, galima konstatuoti, kad dėl pareikšto nepagrįsto ieškinio ir jam užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pirkimo – pardavimo sutarties šalys patyrė tam tikrus nuostolius, apibrėžti jų dydį ir reikalauti, kad ieškovė tuos nuostolius atlygintų.

Atsakovo nuostolius, kuriuos sudarytų palūkanos, kurios būtų gautos pirkėjo privalomas mokėti sumas padėjus į banką kaip indėlį, taip pat sąlygoja ne byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bet tai, kad atsakovas E. K. vienašališkai nevykdo sutarties, kuri nėra nuginčyta. Pats atsakovas E. K. kaip savo interesų gynybos būdą pasirinko vienašališką sutarties, o tuo tarpu civiliniai įstatymai numato pirkėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jei sutartis būtų pripažinta negaliojančia. Tuo tarpu LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinė ūkinė bendrija pretenzijų dėl to jam nereiškia.

Apelianto argumentą, kad ateityje jam gali būti apskritai nesumokėta likusi pagal sutartį mokėtina dalis atmeta kaip nepagrįstą jokiais įrodymais: apeliantas konkrečiau nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių E. K. finansinę padėtį esant sudėtingą arba blogėjant.

Atsiliepimas

Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į skundą pateikiamu argumentu, kad galimų nuostolių užtikrinimas gali būti taikomas tik esant tikėtinumui, kad ieškovas gali būti nepajėgus tokių nuostolių atlyginti. Tuo tarpu ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie tai, kad ji turi Lietuvoje nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, jei ieškovės ieškinys dėl teisių į prekės ženklą pirkimo – pardavimo sutarties būtų pripažintas nepagrįstu, o atsakovas pareikalautų atlyginti pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir jam užtikrinti pritaikius laikinąsias apsaugos priemones padarytus nuostolius.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo LUAB „Vilmanto Šimoniūčio konsultacijos“ komanditinės ūkinės bendrijos (kodas 3567007, buveinės adresas: Taikos per. 141, Kaunas) bylinėjimosi išlaidas: 20.70 Lt (dvidešimt litų, 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkas Albertas MilinisKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasArvydas Žibas