Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Byla Nr. ATP-1177-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
ATP-1177-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1177-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-07586-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. Ž. (toliau – G. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimo, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų, kas atitinka 868 (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus, bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Ž. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2014 m. balandžio 6 d., apie 14.22 val., Vilniuje, Savanorių pr. - Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darydamas posūkį į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantį automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais G. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu pagal LR ATPK 130 str. 1 d., kadangi jo veiksmuose nebuvo būtinojo šio teisės pažeidimo požymio – tyčios. Pažymima, kad G. Ž. su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė visiškai, savo kaltės jis neginčijo ir nebuvo jokių aplinkybių, kurioms esant, kitas eismo dalyvis turėtų kviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą. Apelianto vertinimu, analizuojama situacija atitiko visas sąlygas, kurioms esant, įvykus eismo įvykiui, yra pildoma eismo įvykio deklaracija ir kreipiamasi tiesiai į draudimo įmonę, išvengiant administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir atsirado žala abiems eismo įvykio dalyviams.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į G. Ž. apeliacinį skundą pateikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. Ž. nubaustas už administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą ir nors apeliantas neginčija jo veiksmų kvalifikavimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d., tačiau nurodo, kad iš eismo įvykio jis pasišalino tik po to, kai su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu asmeniu jis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, dėl ko, jo vertinimu, LR ATPK 130 str. 1 d. nuostatos jam inkriminuotos nepagrįstai.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais G. Ž. kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Analizuojant pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apelianto atžvilgiu buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 6 d., apie 14.22 val., Vilniuje, Savanorių pr. - Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Grandis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darydamas posūkį į dešinę, nepaliko tarpo iš šono, atsitrenkė į priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantį automobilį VW Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus (b. l. 2).

Remiantis LR ATPK 130 str. 1 d. nuostatomis, <...>, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, <...>.

Kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 232 p., jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Šių teisės normų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad įvykus eismo įvykiui, jo dalyviai privalo užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes (pildydami eismo įvykio deklaraciją ar raštu nurodydami eismo įvykio aplinkybes švariame popieriaus lape), o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutaria – kviesti policijos pareigūnus. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta eismo įvykio dalyvių pareiga vienokiu ar kitokiu, tačiau taisyklėse numatytu būdu, užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes, o dėl tam tikrų aplinkybių nepavykus to padaryti, į eismo įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus.

Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, matyti, kad šie reikalavimai aptariamu atveju įvykdyti nebuvo, dėl ko G. Ž. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Abejoti šia teismo išvada, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes buvo apklaustas nukentėjusysis T. K., paaiškinęs, kad G. Ž. neginčijo savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau, kai buvo nutarta pildyti eismo įvykio deklaraciją, jis parodė tik negaliojantį draudimo polisą. G. Ž. neradus galiojančio draudimo poliso, jis (T. K.) nebenorėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos ir pasakė G. Ž., kad kvies policiją. Apie tai, kad ketina kviesti policiją, jis pasakė garsiai, tą G. Ž. tikrai turėjo girdėti. Po to, G. Ž. iš eismo įvykio vietos išvažiavo, prieš išvažiuodamas nepalikdamas jokių savo asmens duomenų.

Iš esmės analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. Ž., paaiškinęs, prisipažįstantis savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, pažymėdamas, kad po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, ar nėra nukentėjusiųjų, paskui su kitu vairuotoju turėjo sudaryti eismo įvykio schemą, tačiau jis nerado savo vairuoto automobilio draudimo poliso. Jam buvo pasakyta, kad viskas yra nufotografuota, jis pats pateikė visus su savimi turėtus dokumentus. Jo nuomone, dėl eismo įvykio nereikėjo kviesti policijos, kadangi dėl eismo įvykio aplinkybių buvo sutarta, o jis, kaip minėta, pateikė visus dokumentus, išskyrus draudimo polisą. Be to, jis skubėjo, kadangi kartu su juo važiavo draugas, kurį reikėjo nuvežti į autobusų stotį, todėl jis ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos į autobusų stotį. Taip pat paaiškino, kad jis su kitu vairuotoju jau buvo pradėję pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kai jis nerado draudimo poliso, jie nutraukė eismo įvykio deklaracijos pildymą.

Analizuojant šių asmenų parodymus, kuriais aukštesnysis teismas neturi pagrindo netikėti, spręstina, kad nagrinėjamu atveju abu eismo įvykio dalyviai, t.y. tiek T. K., tiek G. Ž. dėl eismo įvykio aplinkybių iš esmės sutarė, nustatė dėl eismo įvykio kaltą asmenį – G. Ž., sutarė pildyti Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalaujamą eismo įvykio deklaraciją, tačiau G. Ž. nepateikus savo automobilio draudimo poliso, šie veiksmai atlikti nebuvo, T. K. informavo pastarąjį, kad į eismo įvykio vietą bus kviečiami policijos pareigūnai, tačiau G. Ž. jų nesulaukęs, iš eismo įvykio vietos visgi pasišalino.

Abejonių dėl to, kad eismo įvykio metu G. Ž. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, teismui nekyla. Kaip matyti iš byloje pateikto automobilio Mitsubishi Grandis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo poliso, minėtos transporto priemonės privalomasis draudimas galiojo nuo 2013 m. gruodžio 21 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d. (b. l. 32). Tačiau, remiantis aptariamame draudimo polise pateikta informacija, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas – nagrinėjamu atveju G. Ž. privalo be kitų numatytų veiksmų, pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną draudikui nustatyti, t.y. transporto priemonės draudimo polisą. Su šia savo pareiga minėtos transporto priemonės valdytojas – G. Ž., buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau jos nevykdė, t.y. įvykus eismo įvykiui, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeisdamas pasirašytos draudimo sutarties sąlygas, G. Ž. nukentėjusiajam visgi nepateikė aptariamo draudimo poliso.

Šios aplinkybės patvirtina tai, jog G. Ž., turėdamas pareigą pateikti nukentėjusiajam T. K. savo transporto priemonės draudimo polisą, jos neįvykdė, ko pasekoje nukentėjusysis pagrįstai atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir į eismo įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos. Šių duomenų pagrindu apeliacinio skundo argumentas, kad G. Ž. administracinės atsakomybės klausimas buvo sprendžiamas vien tik nukentėjusiojo asmens valia kviesti ar nekviesti į įvykio vietą policijos pareigūnus, atmestinas kaip nepagrįstas. Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina, kad T. K., nežinodamas eismo įvykio kaltininko draudėjo, nebūdamas įsitikinęs, kad G. Ž. priklausanti transporto priemonės eismo įvykio metu buvo apdrausta ir negalėdamas to patikrinti, neturėjo jokių objektyvių aplinkybių užpildyti Kelių eismo taisyklių 233 p. reikalaujamos eismo įvykio deklaracijos ir jos pagrindu vėliau kreiptis į G. Ž. transporto priemonės draudimo įmonę, siekiant, kad jo transporto priemonei padaryta žala būtų atlyginta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju G. Ž. neįvykdė nei vieno iš alternatyvių Kelių eismo taisyklių 232 p. įtvirtintų reikalavimų, t. y. neužpildė eismo įvykio deklaracijos ar kitaip neužfiksavo eismo įvykio bei nesulaukė į eismo įvykio vietą iškviestų policijos pareigūnų, kas neabejotinai atitinka LR ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo objektyviuosius požymius.

Tuo tarpu vertinant aptartus apelianto veiksmus LR ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumoje, pažymėtina, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimas, įtvirtintas aptariamame LR ATPK straipsnyje, gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kai asmuo suvokia, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės bei pareigos atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusiuoju pripažintas T. K., nesutikęs pildyti eismo įvykio deklaracijos dėl to, kad G. Ž. nepateikė galiojančio transporto priemonės draudimo poliso, įspėjo pastarąjį, jog tokiu atveju į įvykio vietą bus kviečiami policijos pareigūnai. Tokiu būdu, G. Ž. žinojo ir suprato savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kol atvyks pareigūnai, tačiau nepaisydamas to, nesulaukęs policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šių duomenų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad aptariami G. Ž. veiksmai, t.y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, buvo atlikti esant tiesioginei tyčiai. Šios išvados pagrįstumui pritartina. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė