- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- I-802-283/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00021-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- A.R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
- Advokatai
- Vitalija Kopūstienė
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A.R. skundą dėl įstatymu nustatyto termino pratęsimo suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A.R. prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama pratęsti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą kreiptis prašymu dėl mirusio sutuoktinio E.R. neišmokėtos 5454,13 Lt dydžio pensijos dalies išmokėjimo ir pateikti nustatytus dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. balandžio 11 d. jos sutuoktinis E.R. mirė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas), E.R. iki mirties buvo neišmokėta 5454,13 Lt senatvės pensijos dalis. A.R. pripažino, kad ji nei iki Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6.5 punkte nustatyto termino, nei iki 2012 m. gruodžio 31 d. prašymo kartu su Įstatymo nustatytais dokumentais nepateikė. Pareiškėja 2013 m. balandžio 1 d. iš savo pažįstamos sužinojo, kad senatvės pensijos dalis už mirusį sutuoktinį jai išmokėta. Pareiškėja 2013 m. balandžio 4 d. raštu dėl senatvės pensijos dalies už mirusį sutuoktinį išmokėjimo kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius), kuris 2013 m. balandžio 26 d. atsakymu pranešė, kad ji yra praleidusi Įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl senatvės pensijos dalies už mirusį sutuoktinį išmokėjimo. A.R. nurodė, kad ji nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teigė, jog 2000 m. gegužės ar birželio mėnesį buvo užėjusi į VSDFV Panevėžio skyrių ir teiravosi, kada bus išmokėta mirusiam sutuoktiniui E.R. priklausiusi neišmokėtos senatvės pensijos dalis. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dalies išmokėjimo tvarką reglamentuojantis įstatymas nėra priimtas, jį priėmus, pareiškėja bus raštu informuota apie tai, kada ji galės kreiptis į VSDFV Panevėžio skyrių ir kokius dokumentus privalės pateikti. Tačiau tokio pranešimo ji nėra gavusi, o dėl senyvo amžiaus negalėjo suprasti, kur galėjo susipažinti su teisės aktais (b. l. 2-3). Teismo posėdyje A.R. prašė tenkinti prašymą. Teikdama paaiškinimus pareiškėja iš esmės pakartojo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ji apie priimtą Įstatymą nežinojusi. Nurodė, jog po E.R. mirties bei vėliau užeidavo į Panevėžio skyrių ir teiraudavosi apie galimybę atgauti mirusiam sutuoktiniui neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Tačiau jai buvo paaiškinta, jog įstatymas, reglamentuojantis negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės dalies išmokėjimo tvarką, nėra priimtas ir kad jai apie tai bus pranešta. Tačiau pareiškėja tik 2013-04-04 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kai atsitiktinai iš pažįstamos sužinojo tai, kad yra išmokamos mirusiems sutuoktiniams neišmokėtos senatvės pensijos dalys. Paaiškino, kad nesekė visuomenės informacinėse priemonėse pasirodžiusių žinių apie Įstatymo priėmimą, turėjo sveikatos, finansinių ir kitokių asmeninių problemų, kurios sutrukdė pasirūpinti mirusio sutuoktinio negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimu.
Pareiškėjos atstovė advokatė V. Kopūstienė papildomai paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje teismas turi teisę pratęsti A.R. praleistą terminą pateikti VSDFV Panevėžio skyriui prašymą ir nustatytus dokumentus, kadangi šis terminas nėra naikinamasis. Atstovė teigė, jog pareiškėja, paveldėjusi mirusio savo sutuoktinio E.R. turtą, įgijo teisę gauti už jį neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Nurodė, kad A.R. nebuvo informuota apie priimtą Įstatymą, todėl iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir nepateikė prašymo su dokumentais. Tačiau pareiškėja turėjo siekį, kad jai būtų išmokėta už mirusį sutuoktinį negauta senatvės pensijos dalis, ir kai tik sužinojo apie priimtą Įstatymą, kreipėsi prašymu į VSDFV Panevėžio skyrių.
Suinteresuotam asmeniui VSDFV Panevėžio skyriui apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka. VSDFV Panevėžio skyriaus atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti be jo atstovo (b. l. 48). VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė A.R. prašymą atmesti, o 2014-01-23 prašymu – bylą nutraukti, kadangi pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. VSDVF Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad 2013 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepriemokos išmokėjimo“. Jame buvo nurodyta, kad jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusi senatvės pensijos dalis pareiškėjai nebus išmokėta, nes prašymą dėl mirusio asmens pensijos dalies išmokėjimo pateikė tik 2013 m. balandžio 4 d., t. y. praleidusi Įstatymo nustatytą terminą. Teigė, jog įvardintas administracinis sprendimas nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka nebuvo apskųstas. Tvirtino, kad A.R. nurodytos priežastys nėra svarbios ir nepateisina Įstatymo nustatyto termino praleidimo. Įstatymas, Tvarkos aprašas buvo paskelbti nustatyta tvarka, visuomenės informavimo priemonės apie šiuos teisės aktus skelbė daug įvairios informacijos, todėl pareiškėja, būdama pakankamai apdairi, atidi ir rūpestinga, galėjo susipažinti su valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dalies išmokėjimo tvarką reglamentuojančiais įstatymais (b. l. 17-21). VSDFV Panevėžio skyrius prašyme papildomai nurodė, kad pareiškėja, gindama savo galimai pažeistas teises, nesilaiko Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ( b. l. 33-35).
Prašymas netenkinamas.
Remiantis VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktais duomenis E.R. iki jo mirties buvo neišmokėta valstybinio socialinio draudimo pensijos dalis, kuri sudaro 5 454,13 Lt ( b. l. 38-39). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2000 m. spalio 25 d., patvirtina, kad pareiškėja A.R. nustatyta tvarka paveldėjo mirusiojo sutuoktinio E.R. turtą (b. l. 12).
Šalies argumentai
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjos teisės teismine tvarka pratęsti įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą dėl negautos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies išmokėjimo ir nustatytus dokumentus.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo sąlygas ir tvarką šių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensija, reglamentuoja 2007 m. lapkričio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo įstatymas Nr. X-1313 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintas Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumų išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiajam asmeniui, kuris atitiko šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos už mirusius pensijų gavėjus išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, teritoriniam skyriui, mokėjusiam senatvės ar invalidumo pensiją mirusiajam, pateikus rašytinį prašymą ir asmens tapatybės dokumentą, sąskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke rekvizitus ir atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimą ar nuosavybės teisės į bendrą sutuoktinių turtą liudijimą. Priėmus 2009 m. gruodžio 8 d. įstatymą Nr. XI-530, buvo pakeista Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir nustatyta, kad apskaičiuota senatvės ar invalidumo pensijos dalies suma asmeniui išmokama 2008–2012 metais Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumas pradeda išmokėti nuo 2008 m. liepos 1 d. Įvardinto įstatymo 2 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įpareigota iki 2009 m. gruodžio 31 d. parengti ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1780, įsigaliojusiu nuo 2010-01-01, buvo pakeisti Tvarkos aprašo 6.3-6.5 ir 12 punktai. Tvarkos aprašo 6.5 punkte nurodyta, jog už mirusius iki 2008 m. sausio 1 d. senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjus senatvės ir invalidumo pensijų dalies sumos išmokamos 2012 metų birželio mėnesį. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyta, kad, jeigu šio Tvarkos aprašo 7 punkte nurodyti asmenys rašytinius prašymus ir nurodytus dokumentus pateikia praėjus šio Tvarkos aprašo 6.1-6.6 punktuose nustatytam išmokėjimo eilės tvarkos terminui, senatvės ar invalidumo pensijų dalies sumos šiems asmenims išmokamos per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo kartu su reikiamais dokumentais pateikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Išanalizavus šių teisės aktų nuostatus, daroma išvada, kad pareiškėja, siekdama gauti mirusio sutuoktinio E.R. negautą senatvės pensijos dalį, turėjo įvykdyti dvi aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytas sąlygas: pirma, pateikti rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus; antra, šiuos dokumentus pateikti vėliausiai iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos A.R. sutuoktinis E.R. mirė 2000 m. balandžio 11 d. (b. l. 5-6). Pareiškėja prašymu išduoti pažymą apie mirusiojo E.R. neišmokėtą senatvės pensijos dalį 2013-04-04 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių (b. l. 42). VSDFV Panevėžio skyrius 2013-04-26 parengė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepriemokos išmokėjimo“. Šiame rašte buvo pateiktas Tvarkos aprašo 6.1-6.6 punktuose ir 7 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas; informacija apie pareiškėjos mirusiam sutuoktiniui E.R. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies dydį; suformuluotas sprendimas, kad E.R. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis pareiškėjai nebus išmokėta, kadangi ji iki 2012-12-31 nepateikė prašymo su reikalingais dokumentais (b. l. 37). Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad iki Įstatymo nustatyto termino (2012 m. gruodžio 31 d.) pareiškėja atsakovui nebuvo pateikusi nei rašytinio prašymo, nei paveldėjimo teisės liudijimo, reikalingų išmokėti mirusio sutuoktinio negautą pensijos dalį.
Jurisprudencijoje terminas suprantamas kaip įstatymu, sandoriu, teismo arba tam tikro teisės subjekto sprendimu nustatytas terminas, turintis teisinę reikšmę, t. y. su kuriuo siejami teisiniai faktai, teisiniai santykiai arba teisės normos (jų atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas). Taigi, kai baigiasi terminas tam tikrai teisei realizuoti, išnyksta ir pati subjektyvinė teisė. Terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas, taip pat terminas gali būti apibrėžiamas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji. Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; įgyjamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda (įgyjama) tam tikra teisė ar pareiga, o naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Įstatymų nustatytais atvejais praleistas įstatymų nustatytas terminas gali būti atnaujinamas pareiškiant atitinkamą reikalavimą teisme (pvz., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys). Įstatymų nustatytais atvejais nepasibaigęs terminas gali būti pratęsiamas (pvz., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Naikinamuoju terminu suprantamas toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta su juo saistomos teisės ir pareigos, ir tokie terminai negali būti teismo ar arbitražo atnaujinti. Galimybę teismine tvarka atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą ar pratęsti tokį terminą privalo būti nustatyta įstatyme, reglamentuojančiame konkrečios srities teisinius santykius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išanalizavęs Įstatyme įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, kad šis teisės aktas galimybės atnaujinti praleistą nustatytą terminą ar jį pratęsti nenumato. Apie tokią galimybę nėra kalbama ir įvardintą Įstatymą įgyvendinančiame Tvarkos apraše. Tokiu būdu, daroma išvada, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. nustatytas terminas prašymui ir dokumentams dėl neišmokėtos pensijos dalies pateikti yra naikinamasis. Dėl šios priežasties nurodytas terminas teismine tvarka negali būti atnaujinamas. Teismo vertinimu, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos aprašo 12 punkte nustatytas terminas yra specialus, tik ginčo santykiams taikomas, terminas, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo ar kituose teisės aktuose įtvirtinti termino atnaujinimo pagrindai netaikomi. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog nustačius, kad įstatymas nenumato, jog praleistas terminas pateikti VSDFV teritorinį skyriui rašytinį prašymą ir Tvarkos apraše 7 punkte nurodytus dokumentus dėl senatvės pensijos dalies už mirusį sutuoktinį išmokėjimo negali būti atnaujinamas ar šis terminas negali būti pratęsiamas, A.R. prašymas nepagrįstas ir netenkinamas. Todėl klausimas dėl A.R. nurodytų priežasčių pripažinimo svarbiomis nesvarstomas.
Pareiškėja VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-04-26 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepriemokos išmokėjimo“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neskundė (b. l. 44). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad byloje nagrinėjamoje situacijoje pagrindo taikyti VSDFV Panevėžio skyriaus nurodyto Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį, administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas į ABTĮ 40 ir 41 straipsniuose nurodytas išimtis nepatenka, todėl ji privalėjo už paduotą prašymą pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą sumokėti 100,00 Lt žyminio mokesčio. Nustatyta, kad A.R. sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4). Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A.R. grąžinama 44,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos A.R. prašymą pratęsti įstatymo nustatytą terminą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui atmesti kaip nepagrįstą.
Grąžinti A.R., a. k. (duomenys neskelbtini), 44,00 (keturiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013 m. spalio 25 d. UAB Medicinos bankas mokėjimo patvirtinimą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.