Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Irmos Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui P. R. dėl 13 230,24 Lt skolos priteisimo ir atsakovo P. R. priešieškinį dėl 2008-07-08 vartojimo kredito sutarties Nr(duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė su pirmosios instancijos sprendimo dalimi dėl restitucijos netaikymo nesutiko, prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą – įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovo P. R. motiną B. R. ir pritiesti iš jos ieškovės naudai 7 757,40 Lt mokėtinų įmokų ir 5 472,84 Lt delspinigių, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti restituciją ir CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 d. nuostatas. Tuo tarpu teismui nusprendus netaikyti restitucijos šalių turtinės padėties pusiausvyra buvo pažeista ir neatstatyta. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir nepritaikius restitucijos atsakovo padėtis nepagrįstai pagerėtų, tuo tarpu apeliantės nepagrįstai pablogėtų. Taip pat ieškovė nurodo, kad pateikė tris atsiliepimus į atsakovo priešieškinį, iš kurių viename nurodytas reikalavimas priteisti atsiradusius nuostolius iš kartu su atsakovu gyvenančių giminaičių tuo atveju, jeigu sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, tuo pagrindu, kad atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas, siekdamas teisingo ir efektyvaus bylos išnagrinėjimo, priimdamas daugkartinius apeliantės reikalavimus, privalėjo savo iniciatyva įtraukti į bylą B. R.. Dėl to teismo atsisakymas priteisti žalą iš kartu su atsakovu gyvenančių giminaičių, motyvuojant tuo, kad apeliantė nepateikė prašymo įtraukti konkrečius asmenis į bylą, pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo ir šalių rungimosi principus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai, pripažinęs sandorį negaliojančiu, netaikė restitucijos ir neįtraukė į bylos nagrinėjimą atsakovo motinos ir iš jos nepriteisė žalos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog sandoris, kurio pagrindu ieškovė prašo priteisti pinigus, buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė nesukelia teisinių pasekmių sandorio šalims. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 1.80 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad restitucijos taisykles nustato civilinio kodekso šeštosios knygos normos. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netaikė restitucijos konstatuodamas, jog ieškovė, suteikdama vartojimo kreditą nedideles pajamas turinčiam asmeniui, nebuvo apdairi bei įvertino aplinkybę, jog atsakovas, būdams maniakinės būsenos, pinigus iššvaistė ir jų neturi. Dėl to restitucijos taikymas, pasak pirmosios instancijos teismo, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi bylos aplinkybės neatitinka sąlygų ir pagrindų, numatytų CK 6.145 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju atsakovo pinigų išvaistymo faktas ir sunki jo finansinė padėtis negali būti vertinama kaip nepagrįstas ir nesąžiningas jo padėties pabloginimas. Restitucijos taikymo atveju atsakovas atiduos ieškovei tai, ko neturėjo iki sandorio sudarymo. Tuo tarpu ieškovė atgautų tik tai, ką perdavė atsakovui pagal sandorius, kurie buvo pripažinti negaliojančiais. Dėl to jos padėtis nepagerės. CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai vienos iš sandorio šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos šalies dėl to pagerėtų. Kadangi byloje šios aplinkybės nenustatytos, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo atsisakė taikyti restituciją.

Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu prašoma ne tik taikyti restituciją, bet ir įtraukti į bylos nagrinėjimą atsakovo motiną B. R. ir iš jos priteisti skolą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nurodo apeliantė, ji reikalavimą priteisti žalą suformulavo atsiliepime į atsakovo priešieškinį, kai tuo tarpu pažeistos teisės ginamos pareiškiant ieškinį. Dėl to, nesant aiškaus ir tinkamo ieškinio reikalavimo, teismas pagrįstai šio klausimo nesvarstė, o išaiškino apeliantės teisę kreiptis su ieškiniu į teismą užvedant atskirą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepareiškė ieškinio dėl skolos priteisimo iš atsakovo motinos B. R. pirmosios instancijos teisme, šį reikalavimą laiko kaip naują. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija reikalavimo priteisti žalą iš B. R. nenagrinėja ir dėl jo iš esmės plačiau nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad finansavimo sandorių Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu atsakovas buvo gavęs iš ieškovės 6840,36 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi iš finansavimo sandorio Nr. 1 matyti, kad atsakovui buvo suteiktas 6 000 Lt kreditas, o finansavimo sandorio Nr. 2 pagrindu suteikta 300 Lt. tuo tarpu 539,77 Lt yra sutarčių mokestis, kuris neturi būti skaičiuojamas taikant restituciją, nes atsakovas šios sumos negavo, ši suma yra sutarties mokestis, kuris pripažinus sandorį negaliojančiu neturi būti skaičiuojamas. Dėl to taikant restituciją ieškovei turėtų būti grąžinti 6 300 Lt, juos priteisiant iš atsakovo (CK 6.145 str. 1 d.), tačiau nėra teisinio pagrindo priteisti ir ieškovės prašomas procesines palūkanas, kadangi suma, kuri priteisiama iš atsakovo yra susijusi su restitucijos taikymu, o ne sutartiniais ar deliktiniais teisiniais santykiais.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiama į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovo 13 230,24 Lt. Taikius restituciją ir priteisus iš atsakovo ieškovei 6 300 Lt konstatuotina, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalį sudaro 48 proc., o atmestų 52 proc. Atsižvelgiant į tai paskirstytinos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė turėjo 397 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro žyminis mokestis. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovo priteistina ieškovei 191 Lt. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme ieškovė išlaidų nepatyrė. Be to, pateikdama apeliacinį skundą, jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reiškė analogišką reikalavimą kaip ir pirmosios instancijos teisme, tik prašydama šią sumą priteisti iš kito asmens, ji turėjo sumokėti tokio pat dydžio žyminį mokestį, kaip ir už ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovės priteistina 206 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį už priešieškinį. Pažymėtina, jog atsakovas prašė pripažinti sandorius negaliojančiais ir netaikyti restitucijos. Kadangi jo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir taikytina restitucija, jo patenkintų reikalavimų suma sudaro 52 proc. Dėl to iš ieškovės priteistina 26 Lt žyminio mokesčio atsakovo naudai.

Taip pat antrinės teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad atsakovui buvo suteikta paslaugų už 400 Lt pirmosios instancijos ir už 300 Lt apeliacinės instancijos teisme, todėl iš ieškovės priteistina proporcingai atsakovo patenkintų reikalavimų daliai valstybei 336 Lt teisinės pagalbos išlaidų bei 251 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio dalies atsakovas buvo atleistas. Kadangi atsakovas buvo atleistas nuo teisinės pagalbos išlaidų 50 proc., tenkinus jo reikalavimus 52 proc. nepatenkinta dalis 48 proc. priteistina iš atsakovo, kuri sudaro 182 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas turi priešpriešinius reikalavimus bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu, šie reikalavimai įskaitytini ir iš atsakovo priteistina ieškovei 165 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pažymėtina, jog ieškovė prašė panaikinti sprendimo dalį dėl restitucijos netaikymo ir priimti naują sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliantės prašymu, kadangi restitucijos netaikymas yra ne savarankiškas reikalavimas, o neatsiejamai susijęs su sandorio pripažinimo negaliojančiu. Dėl to pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo, šį teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti. Taikyti restituciją ir iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) priteisti 6 300 Lt ieškovės UAB „General Financing“ (įmonės kodas 300515252, buveinė Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) naudai.

Priteisti iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „General Financing“ (įmonės kodas 300515252, buveinė Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) naudai 165 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „General Financing“ (įmonės kodas 300515252, buveinė Perkūnkiemio g. 3, Vilnius) 587 Lt valstybės naudai už atsakovo antrinę teisinę pagalbą ir žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 182 Lt valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.