Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje - VĮ Turto bankas ir I. J., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, konkrečiai iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos, nustatyta, kad pareiškėjas E. D. yra K. D. sūnus (b.l. 7). Byloje esanti mirtie liudijimo kopija patvirtina, kad K. D. (duomenys neskelbtini) mirė (įrašo Nr. 12) (b. l. 8). Trakų rajono 2-ojo notarų biuro 2016-01-05 liudijimas patvirtina, kad paveldėjimo byla po K. D., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties užvesta nebuvo (b. l. 9). Byloje esantis I. J. 2016-09-15 Trakų raj. 2-ojo notarų biuro notarui pateiktas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo patvirtina, kad I. J. palikimo, atsiradusio po K. D. mirties, nepriėmė ir pretenzijų į jį neturės (b. l. 10). Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos 2015-12-11 pažyma apie statinius Nr. 5-275 patvirtina, kad K. D. vardu įregistruotas gyvenamasis namas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas 1A1/m, kurio bendras plotas 38,59 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2016-09-15 pažymos apie šeimos sudėtį Nr. 5-195 matyti, kad iki savo mirties K. D. gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyveno sūnus E. D. su sugyventine ir vaikais, užsiėmė žemės ūkio veikla: augino gyvulius (b. l. 12).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. D. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

Šiuo atveju aktualus yra pirmas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas teigia, kad jis po savo motinos K. D., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti turtą, t.y. jis gyveno K. D. priklaususiame name, jis atliko namo remonto ir priežiūros darbus, jis rūpinosi K. D. augintais gyvuliais. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2016-09-15 pažyma apie šeimos sudėtį Nr. 5-195 iš kurios matyti, kad iki savo mirties K. D. gyveno (duomenys neskelbtini)., kartu su ja gyveno sūnus E. D. su sugyventine ir vaikais, užsiėmė žemės ūkio veikla: augino gyvulius. Mirus motinai K. D., E. D. liko gyventi jai priklausančiame name, palikimą priėmė ir valdo, bet juridiškai neįteisino (b. l. 12).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjas E. D., po savo motinos K. D., mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti šešių mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs kitus byloje pateiktus įrodymus bei įvertinęs tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas E. D. pradėjo palikėjos K. D. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai (įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius asmenis) nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti palikėjos turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto šešių mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, tenkina pareiškėjo E. D. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.).

Kadangi pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str (CK 5.50 str. 2 d., 3 d., 5.51 str. 1 d., 1964 m. CK 587 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) , mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.