- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 2-311-325/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00131-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Leonidas Zubanovas
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas, sekretoriaujant Eglei Žakaitytei- Venckūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovams E. V., advokatui Leonidui Zubanovui, atsakovo atstovei advokatei Stefanijai Taluntienei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju,
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
I. V. Venckaus ieškiniu prašo iš atsakovo R. V. priteisti 36070,68 Lt žalos dėl sveikatos sužalojimo už laikotarpį nuo 2011m.sausio 1d. iki 2013m.rugsėjo 30d.. Ieškovas nurodė, kad 2000m. birželio 4d. Kretingos rajono Raguviškių kaime atsakovas R. V. su savo bendrininkais T. M. ir T. J. jį sumušė. R. V. silikatinės plytos gabalu tyčia smogė ieškovui į galvą ir padarė sunkų kūno sužalojimą. Pagal 2000 06 08 teismo medicininės ekspertizės akto Nr. 1038 išvadą ieškovui buvo padarytas stiprus galvos sumušimas su atviru įspaustiniu skeveldriniu dešiniojo momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu į smegenų audinį, dėl kurio jis buvo gyvybei pavojingoje būsenoje. Kretingos rajono apylinkės teismo 2000m. rugsėjo 21d. nuosprendžiu R. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 225 str. 2 dalyje ir 111 str. 1 dalyje.
Dėl patirtos traumos ieškovas neteko darbingumo ir tapo invalidu. 2000m. rugsėjo 4 d. jam buvo nustatyta pirma invalidumo grupė, 2002m. rugsėjo 30d. - antra invalidumo grupė, 2006m. rugsėjo 18d. - 35 procentų darbingumo lygis, 2008m.rugsėjo 22d.- 35 procentų darbingumo lygis. Tuo metu, kai ieškovas buvo traumuotas, dar lankė vidurinę mokyklą. Dėl suluošinimo mokytis negalėjo, negalėjo įsidarbinti ir dirbti, prarado galimybę gauti darbo pajamų. Teigia, jeigu nebūtų sužalotas, galėtų įsigyti profesiją, dirbti ir užsidirbti tiek pat, kiek užsidirba kiti sveiki asmenys. Jam paskirta invalidumo pensija. Atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje, per laikotarpį nuo 2011m.sausio 1d. iki 2013m.rugsėjo 30d. ieškovas apskaičiavo, kad galėjo vidutiniškai gauti 54354,00Lt grynųjų darbo pajamų. Per tą laikotarpį jam išmokėta 18283,32Lt socialinių išmokų. Dėl sužalojimo ieškovui padaryta 36070,68Lt žala, kurią vadovaujantis CK 6.283 str. prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
A. R. V. atsiliepime į ieškinį, bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad ieškovui nustatytas nedarbingumo lygis nereiškia, jog ieškovas iš vis negali rasti darbo. Ieškovas, pavyzdžiui gali dirbti sargu ar susirasti panašų darbą. Nesutinka su ieškovo paskaičiavimu dėl žalos atlyginimo. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir mažinti ieškinį 35 procentais, priteisiant iš atsakovo 23445,92 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2000 m. birželio 4 d. atsakovas R. V. ieškovui V. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė itin stiprų galvos sumušimą, po kurio šis tapo invalidu. Tuo metu ieškovas mokėsi Kretingos suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. 2002 m. birželio 27 d. ieškovas įgijo vidurinį išsilavinimą.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos invalidumo pažymėjimas Nr. 656036 išduotas 2000m. rugsėjo 4 d. rodo, kad jam buvo nustatyta pirma invalidumo grupė, 2002m. rugsėjo 30d. išduotas pažymėjimas Nr. 093451- antra invalidumo grupė, o 2006-09-18 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0140077 rodo, kad ieškovo nuo 2006-09-18 iki 2008-09-18 netektas darbingumas - 65 procentai, bei 2008-09-22 išduota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0325885 rodo, kad ieškovas nuo 2008-09-19 neterminuotai pripažintas 2 gr. invalidu, netektas darbingumas – 65 procentai, darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės atsiradusios iki 24 metų. Pažymos apie V. V. 2011-01-01 – 2013-09 išmokas patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovui iš VSDFV Kretingos skyriaus iš viso buvo išmokėta 18283,32Lt (b. l. 16-20).
Byloje buvo pateikti Statistikos departamento duomenys apie vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį (b. l. 21), kurių pagrindu teismas laiko pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 36070,68 Lt turtinės žalos iš atsakovo priteisimo,
Teismas konstatuoja, kad ieškovas buvo suluošintas ir tapo invalidu labai jaunas ir kaip bet koks kitas jo amžiaus jaunuolis, dar tik siekė turėti išsilavinimą, todėl preziumuoja, kad ieškovas turėjo visas ateities perspektyvas įgyti tinkamą specialybę, kita vertus, būdamas fiziškai stiprus, net ir neturėdamas atitinkamos kvalifikacijos – pakankamai užsidirbti pragyvenimui.
Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai (žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.)).
Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti sąrašą (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus, turinys. Nustatydamas neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į pasekmes, kad žala, atsiradusi dėl sveikatos sužalojimo tyčiniais, brutaliais veiksmais, todėl dydžio nustatymo kriterijai yra gerokai aukštesni ir griežtesni žalą padariusiam asmeniui taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisminę praktiką, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovui iš atsakovo žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Teismas, byloje įvertinęs esminį neturtinės žalos atlyginimo kriterijų sužalojus sveikatą - sužalojimo pasekmes ir dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus, kurie, kaip minėta, ieškovui tęsėsi visą jo gyvenimą, į žalą padariusio asmens kaltę, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas nagrinėjamoje byloje priteisti ieškovui iš atsakovo žalą, skaičiuojamą nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovo ieškinys nurodytais motyvais tenkintinas pilnai (CK 6.245 - 6.251, 6.263, 6.281, 6.283, 6.290 straipsniai).
Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra atleistas nuo 1082,10Lt žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinas 1082,10Lt žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra duomenų, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo R. V. yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 970 Lt. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 36070,68Lt žalos atlyginimą V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš R. V. 1082,10Lt už žyminį mokestį, bei 970 Lt už garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą valstybės naudai
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.