- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- I-3886-423/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. Š. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3864 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2-12). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017-04-27 iki 2018-03-14, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Be to, kamerose nebuvo šilto vandens, dėžių ir spintų drabužiams, šaldytuvo. Pažymėjo, jog dieną apšvietimas buvo per silpnas, o naktį – per stiprus. Kamerose veisėsi tarakonai, sienos buvo apipelijusios, vėdinimas buvo prastas, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži. Nebuvo išduodamos dezinfekavimo priemonės paviršiams valyti, skalbimui buvo išduotas tik ūkiškas muilas. Nurodė, jog kratų metu suimtųjų daiktai būdavo gadinami ir išmėtomi. Pareiškėjui taip pat trūko užimtumo. Dėl nurodytų veiksnių jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą. Vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), jos nuostatas aiškinančia Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika bei Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) nurodė, kad pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) ginčo laikotarpiu tekdavo didesnis plotas, nei reglamentuojama teisės aktuose, todėl minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Suimtiesiems nuolat organizuojami kultūros, sporto ir kiti renginiai, taip pat įrengta biblioteka, sporto aikštelė. Pareiškėjo kalinimo metu vyko nemažai įvairių renginių, kuriuose gali dalyvauti visi norintieji. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų aplinkybių nei karto nereiškė pretenzijų Kauno TI administracijai ar pareigūnams, taip pat nėra duomenų, jog būtų kreipęsis į gydytojus dėl kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų. Pareiškėjas nekonkrečiai argumentuoja savo patirtą neturtinę žalą, nurodo nepagrįstas aplinkybes, neįrodo kalinimo sąlygų sukeltos neturtinės žalos fakto. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo prašymas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalinamas Kauno TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI buvo paskirtas gyventi į kameras Nr. 222, Nr. 208, Nr. 345, Nr. 340, Nr. 240 (b. l. 45-52). Minėtose kamerose ginčo laikotarpiu gyveno nuo 2 iki 5 asmenų, o kamerų plotai buvo nuo 15,96 kv. m iki 19 kv. m. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Remiantis minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrintas, todėl šioje dalyje skundas atmestinas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog įsakymas Nr. V-124 nenumato, kad į šio įsakymo 1.3 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju minimalios ploto normos pažeidimas nekonstatuotas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų bei įrenginių užimamo ploto.
Dėl pareiškėjo argumentų apie šilto vandens tiekimą į kameras, pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 numato karšto vandens tiekimą tik į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas (18 p.), tačiau teisės aktuose nėra reglamentuota, kad kitose patalpose (šiuo atveju - kamerose) turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Skunde nurodoma, kad kamerose trūko dėžių rūbams ir kitiems daiktams susidėti, spintų, šaldytuvo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nėra reglamentuota, jog tardymo izoliatorių kamerose turi būti įrengtos spintos, šaldytuvai ar dėžės daiktams. Pagal minėtų normų 9.3 ir 9.6 punktus, kameroje turi būti spintelės daiktams ir lentynos maisto produktams. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog tiek spintelės, tiek lentynos buvo įrengtos. Be to, pareiškėjas pateikia prieštaringus argumentus – teigia, jog didžiąją kameros ploto dalį užima baldai, tarp jų ir spintelės, tačiau taip pat teigia, kad spintelių trūko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstus.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dieną trūko natūralios šviesos, apšvietimas buvo per silpnas, o naktį – per stiprus. Kamerose veisėsi tarakonai, sienos buvo apipelijusios, vėdinimas prastas.
Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.).
Higienos norma HN 134: 2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo koeficiento, todėl pareiškėjo teiginiai dėl prasto natūralaus apšvietimo yra teisiškai nepagrįsti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3. punkte numatyta, kad kamerose turi būti įrengtas ne tik dieninis, bet ir naktinis elektros apšvietimas, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl to, jog pareiškėjo gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas naktinis apšvietimas, nekonstatuotini, juolab, jog šio apšvietimo stiprumas teisės aktuose nėra reglamentuotas.
Nors atsakovės atstovas nepateikia duomenų apie dieninio dirbtinio apšvietimo atitikimą teisės aktų nuostatoms, pelėsį bei buitinių parazitų veisimąsi, teismas pažymi, jog pareiškėjas šias aplinkybes nurodė deklaratyviai, nedetalizavo dėl to jam kilusių neigiamų pasekmių. Be to, nors pareiškėjas teigia, kad jam trūko apšvietimo, skunde taip pat nurodo, jog dėl, jo nuomone, per mažo užimtumo, jis buvo priverstas 23 valandas kameroje per skaityti arba rašyti (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Darytina išvada, jog pareiškėjui pakako apšvietimo užsiimti įprasta veikla kameroje, todėl nėra pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo faktą.
Dėl pelėsio veisimosi kameroje teismas pažymi, jog Higienos normos HN 134:2015 47 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamąsias patalpas, ilgalaikių pasimatymų patalpas, pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys. Tam jiems turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Vadinasi, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kauno TI negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjas, kamerų valymui jam buvo išduotas kibiras, šluota, semtuvėlis, soda, ūkiškas muilas ir skuduras. Tą patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 61, 62).
Šioje dalyje atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl, jo nuomone, netinkamų dezinfekavimo ir valymo priemonių, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuota, kokie konkretūs valikliai turi būti išduodami. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad minėti valikliai (soda, ūkiškas muilas) buvo nepakankami ar neatitiko Higienos normoje nustatytų reikalavimų.
Dėl pareiškėjo argumentų apie netinkamą vėdinimą, dėl kurio sklisdavo smarvė iš sanitarinio mazgo, remiantis atsakovės atstovo pateikta tipinės Kauno TI kameros fotonuotrauka, matyti, jog sanitariniame mazge įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjas šių fotonuotraukų neginčijo, neteigė, kad kameros, kuriose kalėjo, skyrėsi nuo pavaizduotų fotonuotraukose.
Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą prašydamas atlikti patikrinimus patalpose, kurios gyveno. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose ginčo patalpose aktualiu laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio ploto, kadangi teisės aktuose nėra reglamentuojama vienam asmeniui turinti tekti ploto norma pasivaikščiojimo metu. Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų kiemelių fotonuotraukų (b. l. 64-89) matyti, jog kiemai yra erdvūs ir pritaikyti pasivaikščiojimui.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kamerose nebuvo veikiančių pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl kilus pavojui, pareigūnų nebūtų galima prisišaukti. Pareiškėjas nenurodė, kada, kurioje kameroje ir kaip koks konkretus pavojus jam buvo kilęs, kuomet jis galimai negalėjo prisišaukti pagalbos. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė abstrakčiai, grindė jas į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog galimai kilus pavojui, pagalbos jis negalėtų pasišaukti, tačiau duomenų apie realiai kilusias neigiamas pasekmes, konfliktines situacijas ar kilusius pavojus sveikatai ar gyvybei byloje nėra. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad Kauno TI kratų metu suimtųjų daiktai išmėtomi, sugadinami. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokių vykdytų kratų jis skundžiasi, kada buvo rodoma nepagarba, mėtomi daiktai. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, jam galimai padarytų pažeidimų metu ar nedelsiant po jų nesiskundus Kauno TI administracijai dėl galimo teisių pažeidimo (byloje nėra duomenų apie galimai pareiškėjo pateiktus skundus Kauno TI administracijai, tokios aplinkybės nenurodo ir pats pareiškėjas), atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga juos paneigti. Todėl teismas laiko šiuos pareiškėjo teiginius neįrodytais.
Skunde teigiama, kad pareiškėjui trūko užimtumo, sportuoti buvo leidžiama tik kartą per savaitę.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Kauno TI yra patvirtinta Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurios 5 punktą, Kauno TI nuteistajam siūlo tokias galimybes laisvalaikiui praleisti: biblioteka, skaitykla, koplyčia, televizijos ir video filmų žiūrėjimas, audio knygų klausymas, savišvieta, dvasinis ugdymas, fizinis užimtumas, anglų kalbos pamokos per vietinę televiziją, kompiuterių klasė, neformalus švietimas, formalusis ugdymas bei pozityvaus užimtumo užsiėmimai (b. l. 55-57). Kauno TI taip pat patvirtintas Nuteistųjų darbinių įgūdžių ugdymo (augalininkystės srityje) užsiėmimų tvarkos aprašas (b.l. 22-24), Nuteistųjų darbinių ir kūrybinių įgūdžių ugdymo (dekoratyvinio meno srityje) užsiėmimų tvarkos aprašas (b. l. 25-27), Nuteistųjų kūrybinių įgūdžių ugdymo (vaizduojamojo meno srityje) užsiėmimų tvarkos aprašas (b. l. 32-34), Stalo žaidimų išdavimo į kameras suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas (b. l. 41-42), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas (b. l. 43-44). Kauno TI įrengta skaitykla, kuria naudotis leidžiama pagal Naudojimo skaitykla taisykles (b. l. 35-36). Jose numatyta, kad skaitykloje asmenys gali lankytis kasdien. Pažymėtina, jog visose minėtose tvarkose nurodyta, jog nuteistasis ar suimtasis leistina veikla gali užsiimti savanoriškai, pateikęs prašymą Socialinės reabilitacijos būrio viršininkui ar Kauno TI administracijai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų pareiškęs pageidavimą užsiimti kuria nors leistina laisvalaikio veikla, byloje nėra, pats pareiškėjas šią aplinkybę nutyli. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas aukščiau nurodytomis užimtumo priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gyvenant Kauno TI buvo sudarytos sąlygos naudotis užimtumo priemonėmis, skirtomis iš dalies kompensuoti laikymo sąlygų Kauno TI nepatogumus. Tai, jog jis jomis nesinaudojo, laikytina paties pareiškėjo valingu pasirinkimu, todėl skunde nurodyti argumentai dėl tokių priemonių nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.