- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 1-245-297/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70072-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-70072-15 medžiagą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), , neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui šiomis aplinkybėmis:
2015 m. gruodžio 22 d. apie 08.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su broliu R. B. metu tyčia ranka suėmė broliui už kaklo ir nagais apdraskė kaklą, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl paviršinių odos įdrėskimų kaklo kairėje pusėje.
Kaltinamasis G. B., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis gyvena motinos P. B. bute (duomenys neskelbtini). Bute gyvena jis ir jo motina, tėvas yra miręs. Kaltinamojo brolis R. B. gyvena atskirai. Su motina sutaria gerai, nors būna, kad kartais, kai jis pradeda dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, motina jam dėl to priekaištauja ir tada jie pykstasi. 2015-12-22 apie 8 val. kaltinamasis namuose vienas gėrė degtinę, motina tuo metu ruošėsi kažkur išeiti. Į butą atėjo brolis R., jis liko bute ir kai motina išėjo. Brolis, sėdėdamas virtuvėje už stalo, pradėjo jam priekaištauti, kad vartodamas alkoholį jis nervuoja motiną, kurios ir taip prasta sveikata. Kaltinamasis labai susinervavo dėl brolio jam reiškiamų pretenzijų ir nesusitvardęs sugriebė broliui R. už kaklo, taip nagais apdraskė jam kaklą. Tokiu elgesiu jis tik norėjo brolį pagąsdinti, kad nesielgtų su juo kaip su mažu vaiku. Taip pat kaltinamasis susinervinęs skambinėjo į policiją, tačiau ar policijos pareigūnai atvyko dėl jo skambučio, ar dėl to, kad brolis paskambino, nežino. Dėl minėto įvykio jis labai gailisi, brolio atsiprašė, tokiam jo elgesiui įtakos turėjo tai, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (b. l. 34-35, 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. B. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulio D. K. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto fiksuota, kad 2015-12-22 apie 09.20 val. patruliuojant kartu su patruliu A. B. iš policijos budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tarp brolių įvyko konfliktas; nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis R. B. paaiškino, kad įvykus žodiniam konfliktui tarp jo ir brolio G., brolis jį pradėjo smaugti, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą; ant R. B. kaklo matėsi smaugimo žymės, apdraskymai (b. l. 6-9).
2015-12-22 apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1308/15 (06) nurodyta, kad R. B. nustatyti paviršiniai įdrėskimai kaklo kairėje pusėje; sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 19).
Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2015-12-22 09.47 val. G. B. nustatytas 2,30 prom. girtumas (b. l. 27).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2015-12-22 apie 7 val. jam paskambino motina P. B., kuri pasakė, kad brolis G. B. namuose neblaivus, guli virtuvėje ant grindų. Liudytojas nuėjo pas motiną, kartu su ja paguldė brolį į lovą. Motina turėjo išeiti ir prašė liudytoją likti namuose su broliu, nes jis išgėręs neprognozuojamas. Išeidama iš namų, motina pasiėmė su savimi brolio banko kortelę, kad šis nubudęs neitų vėl pirkti alkoholio. Išėjus motinai, jis nuėjo į virtuvę ir užsikaitė vandens kavai. Netrukus į virtuvę atėjo ir brolis G., kuris pradėjo jam priekaištauti, jog šis pavogė iš jo banko korteles. Liudytojui sėdint virtuvėje ant kėdės, brolis ranka sugriebė jam už kaklo ir taip nagais apdraskė kaklą. Dėl to jis pajuto fizinį skausmą kaklo srityje. Jis brolį nuo savęs atsistūmė ir liepė eiti miegoti, tačiau brolis nenurimo, grasindamas jam, paėmė mobilaus ryšio telefoną ir pradėjo skambinėti į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė G. su savimi. Tai ne pirmas kartas, kai brolis smurtavo jo atžvilgiu (b. l. 24-25).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo G. B. kaltė yra įrodyta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, aktyviais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. B., t. y. ranka suėmė jam už kaklo ir apdraskė kaklą, ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimojo giminaičio atžvilgiu (nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, kas atitinka artimojo giminaičio sąvoką pagal BK 248 str. 1 d.), todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Kaltinime nurodyti padariniai, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, šiuo atveju yra pertekliniai, nes nukentėjusiajam dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir to pakanka, kad kaltinamojo veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), teisiamas pirmą kartą (b. l. 46), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 48), nedirba (b. l. 49). Jis įrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą, nustatyta diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas F60.3 (b. l. 51). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-38/2016 nurodyta, kad G. B. nusikalstamos veikos metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo, jis nusikalstamos veikos metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenos; specialus gydymas G. B. nereikalingas (b. l. 66-68). Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu (b. l. 69). Siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-12-22 09.35 val. iki 2015-12-23 14.30 val. (b. l. 29, 30), šis laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę pagal BK 65 str. 1 d. taisykles, t. y. sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 66 str.). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-41) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Remiantis BK 66 str., 65 str. 1 d., įskaityti į paskirtą bausmę G. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2015-12-22 iki 2015-12-23, t. y. vieną parą, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.