Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-813-614/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
2S-813-614/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09507-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Mano
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-813-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09507-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14658-936/2020 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Neris dėl daugiabučio namo administratoriaus prievolių nevykdymo, įpareigojimo atlikti veiksmus, apžiūros akto nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Neris, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovės buto 2020 m. vasario 4 d. apžiūros aktą Nr. MBN-RS-20-1194 ir jame užfiksuotus sprendimus apie ieškovės santechnikos būklę; 2) įpareigoti atsakovę užsakyti telediagnostikos paslaugas bendrojo naudojimo vandens padavimo vamzdynų pratekėjimo šaltiniui nustatyti; 3) skubos tvarka įpareigoti realiai įvykdyti administratoriaus sprendimą pakeisti (atnaujinti) bendrojo naudojimo vamzdynus administruojamame pastate; 4) pripažinti administratoriaus prievolių nevykdymą, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. S. ieškinio atsakovei UAB Mano Būstas Neris dalį, kuria ieškovė prašo teismą pripažinti negaliojančiu ieškovės buto 2020 m. vasario 4 d. apžiūros aktą Nr. MBN-RS-20-1194 ir jame užfiksuotus sprendimus apie ieškovės santechnikos būklę; pripažinti administratoriaus prievolių nevykdymą, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos.

3. Nurodė, kad iš prie ieškinio pateikto 2020 m. vasario 4 d. atsakovo ieškovei adresuoto rašto matyti, kad ieškovei pateikta (duomenys neskelbiami) apžiūros akto dėl vandens pratekėjimo į 31 ir 28 butus kopija, pareikalauta, kad ieškovė atliktų remonto darbus, susijusius su buto atsakomybės ribose esančiais vamzdynais. Rašte nurodoma, kad ieškovei nesiėmus jokių veiksmų, atsakovė privalės kreiptis į teismą dėl įpareigojimo susitvarkyti ieškovės atsakomybės ribose esančius vamzdynus. Taigi ginčijamo rašto turinys patvirtina, kad jis pats savaime (taip pat ir jo panaikinimas) nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, statinio apžiūros aktas yra įrodymas, kuris teismo gali būti vertinamas, nustatant atitinkamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau įrodymo nuginčijimas negali būti savarankišku bylos dalyku, nes tokio reikalavimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai (dėl ieškovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus) nustatymą, o tai laikytina civiliniais procesiniais, bet ne materialiaisiais padariniais.

4. Reikšdama reikalavimą pripažinti atsakovo kaip administratoriaus prievolių nevykdymą, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos, ieškovė taip pat siekia nustatyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtus veiksmus, nors joks reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu nereiškiamas. Teismas pažymėjo, kad pripažinimas, jog atsakovė pažeidė administratoriaus prievoles, nesukurtų ieškovei teisinių pasekmių, nes tai yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant atsakovei gali kilti civilinė atsakomybė. Vadinasi, šio reikalavimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai (dėl žalos atlyginimo, dėl įpareigojimo ar kt.) nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai.

5. Teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai dėl ieškovės buto 2020 m. vasario 4 d. apžiūros akto Nr. MBN-RS-20-1194 ir jame užfiksuotų sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir dėl administratoriaus prievolių nevykdymo, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos, pripažinimo atsisakytini priimti kaip nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, nes yra materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai, kurie negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

6. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu kelia du neturtinius reikalavimus – dėl įpareigojimo užsakyti telediagnostikos paslaugas ir dėl įpareigojimo pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus. Už kiekvieną neturtinį reikalavimą turi būti sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p.). Ieškovė sumokėjo tik 100 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovei nustatė terminą sumokėti trūkstamą 100 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui šio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (CPK 115 str. 2 d.).

7. Nurodė, kad pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Priedai turi būti originalūs dokumentai arba kopijos, patvirtintos teismo, notaro, byloje atstovaujančio advokato arba dokumentus išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Kadangi ieškovės teismui pateikti ieškinio priedai yra nepatvirtintos kopijos, be to, nepateiktos ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos, skirtos atsakovui, įpareigojo ieškovę ši trūkumą pašalinti.

Šalies argumentai

8. Ieškovės ieškiniu yra prašoma įpareigoti atsakovą atlikti administruojamo pastato (duomenys neskelbiami), bendrojo naudojimo vamzdynų pakeitimą. Bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato (duomenys neskelbiami) patalpų savininkams, todėl sprendimas byloje gali turėti įtakos bendro naudojimo objektų bendrasavininkų teisėms ir pareigoms. Teismas įpareigojo ieškovę nurodyti visus namo, esančio (duomenys neskelbiami), patalpų savininkus ir įtraukti juos į bylą dalyvaujančiais asmenimis (CPK 37 str., 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, vadovaudamasis CPK 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 punktu, įpareigojo ieškovę pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų kopijų, patvirtintų CPK 114 straipsnyje nustatyta tvarka, kad po vieną tektų kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, t. y. atsakovui, tretiesiems asmenims; pareikšti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas; pareikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo ar ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu galimybių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

11. Nurodė, kad skundžiama nutartimi buvo paneigta ieškovės teisė į pažeistų interesų gynimą, nes ieškovė yra verčiama keisti ieškinio reikalavimus, pareikštus pagal įstatymų nustatytus leistinus teisių gynimo būdus, numatytus CK 1.138 straipsnyje ir tokie reikalavimai patenka į teisiškai aprobuotų ginčų sprendimo būdų ribas.

12. Nurodė, kad kreipdamasi į teismą dėl pripažinimo negaliojančiu namo administratoriaus priimtą jos atžvilgiu aktą, tinkamai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, nes ieškiniai dėl pripažinimo gali būti pozityvūs ir negatyvūs. Negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo siekiama pripažinti negaliojančiu, neteisėtu tam tikrą teisinį santykį (aktą) ar jo dalį. Ieškovės pareikštas ieškinys priklauso ieškinių dėl pripažinimo grupei ir laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo, prašant teismą CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytu būdu apginti pažeistą teisę.

13. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs vientisas ginčas dėl bendrojo naudojimo įrenginių (vamzdynų) nepriežiūros, šie reikalavimai laikytini sudėtinėmis vieno reikalavimo – pripažinti netinkamą atsakovo pareigų vykdymą – dalimis. Šį bendrą reikalavimą išreiškiantys ieškovės suformuluoti keli prašymai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas, taikant CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl administratoriaus apžiūros akto pripažinimo negaliojančiu ir dėl administratoriaus prievolių nevykdymo pagal privalomuosius reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (ieškinys nenagrinėtinas teisme). Teismui nustačius, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ginčą, dėl kurio pareikštas ieškinys, privalėjo ieškovei nurodyti instituciją, kuri turėtų įgaliojimus spręsti ginčo klausimus.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

16. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės A. S. ieškinio reikalavimus dėl ieškovės buto 2020 m. vasario 4 d. apžiūros akto Nr. MBN-RS-20-1194 ir jame užfiksuotų sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir dėl administratoriaus prievolių nevykdymo, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos kaip nenagrinėtinus teisme, bei įpareigojo sumokėti žyminį mokestį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

19. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

20. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai – prašymas pripažinti negaliojančiu ieškovės buto 2020 m. vasario 4 d. apžiūros aktą Nr. MBN-RS-20-1194 ir jame užfiksuotus sprendimus apie ieškovės santechnikos būklę ir prašymas pripažinti administratoriaus prievolių nevykdymą, pažeidus privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo nuostatas, nesilaikant STR 1.07.03:2017 privalomųjų nurodymų visumos, materialinių pasekmių nesukelia. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, o nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimai nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes, kaip minėta, jų patenkinimas tokių padarinių nesukeltų. Tokie reikalavimai yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šių reikalavimų patenkinimas reikštų prejudicinų faktų kitoms civilinėms byloms nustatymą, o tai laikytina civiliniais procesiniais, bet ne materialiaisiais padariniais.

21. Ieškovė nesutinka dėl teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą 100 Eur žyminį mokestį, nurodydama, kad šie du reikalavimai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas.

22. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtina, kad kituose ginčuose už ieškinį mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis. Remiantis į bylą pateiktu ieškovės ieškiniu matyti, kad ieškovė ieškiniu kelia neturtinius reikalavimus – dėl įpareigojimo užsakyti telediagnostikos paslaugas ir dėl įpareigojimo pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus. Ieškovė nurodė, kad šie du reikalavimai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas.

23. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Nagrinėjamu atveju tiek reikalavimas dėl įpareigojimo užsakyti telediagnostikos paslaugas, tiek reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti bendrojo naudojimo vamzdynus gali būti reiškiami tiek kartu, tiek atskirai, kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku (reikalavimu), todėl už kiekvieną pareikštą neturtinio pobūdžio reikalavimą ieškovė turi pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. už kiekvieną skirtingą neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtina po 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymą ir pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

24. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas trūkumų šalinimui jau yra suėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovei naują terminą trūkumų pašalinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14658-936/2020 palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei A. S. terminą iki 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja Eglė Surgailienė