- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- T-4-383/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus funkcijas M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 1999 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 150 straipsnio 8 punktą, 35 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 105 straipsnio 5 punktą, 12 punktą, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį, iš BK 272 straipsnio 2 dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktą, iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 159 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, panaikintas turto konfiskavimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeista, veika iš BK 105 straipsnio 5, 12 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kita nutarties dalis nepakeista. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1997 m. gruodžio 16 d.
Šalies argumentai
Institucija teikimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Nuteistojo gynėja palaikė Institucijos teikimą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė teikimo netenkinti.
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimas netenkinamas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, esant pagrindui, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (minėta, kad bausmės pradžia - 1997 m. gruodžio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, rezultatas yra 70 balų (vidutinė). Teisėjų kolegija teigiamai vertina, kad nuo paskutiniojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais, tačiau toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nėra pakankamas ir akivaizdus, įtikinantis teisėjų kolegiją, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/lygtinio paleidimo/bausmės vykdymo atidėjimo pažeidimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis A. S. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.
2021 m. gruodžio 6 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. S. neturi darbinės patirties laisvėje, kadangi nusikalto būdamas moksleivis. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 29 kartus skatintas, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ ,,M. A.“ staklininku (darbe charakterizuojamas teigiamai), įgijo elektrinių krautuvų eksploatavimo III kvalifikacijos lygį, nuostata į darbą teigiama. Be to, nuteistasis yra padengęs turimus įsiskolinimus pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, gauna stabilias pajamas. A. S. palaiko artimus ryšius su artimaisiais, o tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Be to, A. S. bausmės atlikimo metu taip pat baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, savanoriški lankėsi individualiose konsultacijose-terapijose ,,Elgesio keitimo terapija“, už dalyvavimą įvairiuose renginiuose yra gavęs padėkas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.
Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, didelę reikšmę turi jo elgesys įkalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis A. S. 14 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų laikymas, nepagarbus elgesys su pareigūnais, konfliktinių situacijų kėlimas), iš jų drausmine tvarka buvo baustas 9 kartus, bausmės atlikimo metu 4 kartus skelbė bado akcijas. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus (paskutinis pažeidimas padarytas 2006 m. balandžio 26 d., nors iki tol buvo skatintas 7 kartus). Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje.
Pažymėtina, kad A. S. nuteistas už 6 nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių 2 nusikalstamos veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (kvalifikuoti nužudymai). Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad šiuos nusikaltimus (nužudymus) skiria vos kelių dienų laikotarpis. Nors ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiais A. S. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. S. laisvėje stokojo socialinio atsakingumo, struktūros, vidinių resursų save realizuoti socialiai priimtinais būdais, laisvalaikis buvo skatinantis nusikalstamą elgesį, dažnai vartojo alkoholį. Be to, A. S. praeityje teistas, nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurstė nepilnamečius daryti nusikaltimus, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų (nužudymai įvykdyti dėl menkaverčio preteksto). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamos nuteistojo integracijos laisvėje ir siekio nepažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nenusikalsti.
Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam A. S. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,
nutarė:
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos laikinai einančio direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimo dėl nuteistajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.