Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir teismas turi pareigą įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija galimai netinkamai atliktus prokurorų veiksmus, t. y., kad prokuroras A. K., parengęs 2023 m. birželio 13 d. raštą Nr. 17.2.-1842, vyriausiasis prokuroro pavaduotojas A. M., parengęs 2023 m. liepos 5 d. raštą Nr. 17.2.-2109, netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais nepriėmė nutarimų pareiškėjo pareiškimo / skundo pagrindu, o surašydami minėtus raštus neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus BPK 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamų raštų turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus bei jų išsprendimą reglamentuoja atitinkamos BPK nuostatos, o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu ir jame prokurorų (ne)atliekamais veiksmais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 18 str. 2 d.) (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2023).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Įvertinus pareiškėjo kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą turinį ir juo siekiamus tikslus, darytina išvada, kad teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymas Nr. 17.2.-2109 į pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. skundą buvo priimtas vadovaujantis generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-662/2022). Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti ginčijamus raštus, siekia, jog būtų atnaujintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjo skunde dėstomi argumentai. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginčijamais baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, arba konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje, ir juos skųsti administraciniam teismui, ko pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, neatliko. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių Generalinės prokuratūros veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, o pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su siekiu atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui kitų jo teisių gynybos priemonių ir nenurodė kur jis galėtų kreiptis siekiant apginti savo pažeistas teises, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jo reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.