- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- AS-591-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07766-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- V. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. A. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. 17.2.-2109 į pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. skundą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro informacinio pobūdžio 2023 m. birželio 13 d. raštą Nr. 17.2.-1842 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 18 d. pareiškime nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-777-914/2019 atnaujinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) XXXIII skyriuje nustatyta tvarka ir priimti nutarimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 17 d. gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. 17.2.-2109 į pareiškėjo V. A. 2023 m. birželio 20 d. skundą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro informacinio pobūdžio 2023 m. birželio 13 d. raštą Nr. 17.2.-1842.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, jog pareiškėjas turi nurodyti duomenis apie atsakovą, pareiškėjas skunde turi pareikšti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą teismui. Pareiškėjo antrasis reikalavimas turi atitikti teismo priimamų sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymu, turi atitinkamai formuluoti ir reikalavimus dėl šio atsakymo bei nurodyti nesutikimo su juo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pareiškėjas patikslintame skunde turėtų nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (į teismo posėdį nekviečiant proceso šalių), taip pat pareiškėjas turi sumokėti 30 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad, pareiškėjo teigimu, tiek prokuroras A. K., tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. M. nesilaikė BPK 446 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos tvarkos, t. y. nepriėmė nutarimo. Pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad tiek prokuroras A. K., priimdamas raštą Nr. 17.2.-1842, tiek vyriausiasis prokuroro pavaduotojas A. M., priimdamas 2023 m. liepos 5 d. raštą Nr. 17.2.-2109, netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais nepriėmė nutarimų pareiškėjo pareiškimo / skundo pagrindu, kaip reikalauja nurodyti įstatymai, o surašydami minėtus raštus neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus BPK 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde kelia ginčą dėl galimai netinkamai atliktų prokurorų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir / ar susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas nenagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
II.
Pareiškėjas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad jo skundas yra dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip valstybinio administravimo subjekto, priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, kaip tai numatyta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o ne dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, bylos tyrimų, sprendimų vykdymu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjas pažymi, kad, nepanaikinus 2023 m. birželio 13 d. rašto Nr. 17.2.-1842 ir 2023 m. liepos 5 d. atsakymo Nr. 17.2.-2109, nebūtų apginta pažeista pareiškėjo teisė dėl 2023 m. gegužės 18 d. pareiškimo, susijusios su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., BPK XXXIII sk.). Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis, jei byla nenagrinėtina teismo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. išaiškinimą. Pareiškėjo teigimu, ginčijami raštas ir atsakymas nepagrįstai priimti vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, nes tai reglamentuoja BPK XXXIII skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymą Nr. 17.2.-2109 į pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. skundą ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro informacinio pobūdžio 2023 m. birželio 13 d. raštą Nr. 17.2.-1842, kelia ginčą dėl galimai netinkamai atliktų prokurorų veiksmų, tačiau administraciniam teismui nėra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su ikiteisminių tyrimų pareigūnų ir prokurorų veiksmais ir / ar susijusius su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 18 str. 2 d.). Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir teismas turi pareigą įvertinti skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija galimai netinkamai atliktus prokurorų veiksmus, t. y., kad prokuroras A. K., parengęs 2023 m. birželio 13 d. raštą Nr. 17.2.-1842, vyriausiasis prokuroro pavaduotojas A. M., parengęs 2023 m. liepos 5 d. raštą Nr. 17.2.-2109, netinkamai atliko savo pareigas ir neteisėtais veiksmais nepriėmė nutarimų pareiškėjo pareiškimo / skundo pagrindu, o surašydami minėtus raštus neteisėtais veiksmais suvaržė ir pažeidė pareiškėjo teises apskųsti prokuroro priimtus nutarimus BPK 446 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamų raštų turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje.
Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimus bei jų išsprendimą reglamentuoja atitinkamos BPK nuostatos, o administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus ir neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese bei spręsti kokius nors su šiuo procesu ir jame prokurorų (ne)atliekamais veiksmais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 18 str. 2 d.) (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2023).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Įvertinus pareiškėjo kreipimosi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą turinį ir juo siekiamus tikslus, darytina išvada, kad teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2023 m. liepos 5 d. atsakymas Nr. 17.2.-2109 į pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. skundą buvo priimtas vadovaujantis generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtintu Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-367-662/2022). Pareiškėjas, prašydamas teismo panaikinti ginčijamus raštus, siekia, jog būtų atnaujintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjo skunde dėstomi argumentai. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui nėra užkirstas kelias ginčijamais baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimais kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, arba konkrečiai apibrėžti Generalinės prokuratūros veiksmus, atliktus viešojo administravimo srityje, ir juos skųsti administraciniam teismui, ko pareiškėjas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, neatliko. Šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodė konkrečių Generalinės prokuratūros veiksmų, atliktų viešojo administravimo srityje, o pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su siekiu atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino pareiškėjui kitų jo teisių gynybos priemonių ir nenurodė kur jis galėtų kreiptis siekiant apginti savo pažeistas teises, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jo reikalavimai nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, todėl pagrįstai jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.