Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-54-351/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
1-54-351/2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00363-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
E. V.
Nukentėjusysis
G. S., L. B.
Civilinis ieškovas
D. S.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-54-351/2014(Proceso Nr. 1-94-1-00363-2013-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3; 1.1.7.2.7; (S) 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.9.2; 2.1.12.2.3.2.
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant G. V., dalyvaujant kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, prokurorei L. I. Baguckienei, nukentėjusiajai G. S., jos atstovui advokatui A. B., įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei D. S., nukentėjusiajam L. B., jo įstatyminei atstovei D. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilijai Kuznecovai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, šaltkalviu, darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimą, kuriame draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 133 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio ir pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, reikalavimus, tai yra jis 2013 m. balandžio 27 d. apie 23.15 val. Šilutės rajone, Usėnų seniūnijoje, Žemaitkiemio kaime, kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 164 - tame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo O. V. priklausančią kelių eismo transporto priemonę – automobilį „BMW 320“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė. Eismo įvykio metu kartu važiavusiai keleivei G. S. padarė galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, stuburo sumušimą, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimą, dešinės vidinės kulkšnies lūžimą, dešinio šlaunikaulio vidinio kondilo lūžimą, dešinio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimą, daugybinius kūno sumušimus ir nubrozdinimus, dešinio šeivikaulio lūžimą, kas sukėlė G. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nežymiai sužalojo kartu važiavusį keleivį L. B..

Dėl pareikštų kaltinimų E. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad brolio automobiliu „BMW 320“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas L. B., po to abu atvažiavo į degalinę, kur gėrė brendį. Pamatę G. S. pasiūlė ją parvežti namo. Važiuojant automobilio ratas užvažiavo ant kelkraštyje esančio žvyro, todėl automobilį sumėtė, jis išvažiavo į priešingą eismo juostą ir apsivertė. Po įvykio išgėrė degtinės, nes norėjo numalšinti skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

2013-04-28 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „BMW 320“ slydimo žymės, atsitrenkimo į žemę žymės, automobilio sugadinimai ( b.l. 7-14).

Iš 2013-04-18 transporto priemonės apžiūros protokolų nustatyta, kad automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, abu priekiniai posūkio žibintai, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis stiklas, dešinės pusės abejos durelės ir priekinių stiklas, dešinės pusės galinis sparnas ir galinis žibintas, kairės pusės abejos durelės ir išdaužti stiklai, stogas, galiniai abu ratai, šoniniai ir viduje esantys veidrodžiai. ( b.l. 16-20).

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, jau po 22 val. E. V. kvietimu įlipo į automobilį BMW 320, kur jame buvę E. V. ir L. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių vaikinai gėrė brendį, po to atsidarė dar ir degtinės, tačiau kiek jie jos išgėrė ji nematė. Ji norėjo eiti namo, tačiau vaikinai primygtinai, griežtu tonu liepė sėdėti automobilyje. L. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ji saugos diržo prisisegusi nebuvo. Kelio posūkyje automobilį sumėtė, tada vertėsi. Pajuto kaip išlėkė iš automobilio, atsidūrė pievoje. Daugiau nieko nepamena. Įvykio metu buvo sužalota, dėl ko buvo gydoma Klaipėdos vaikų ligoninėje, jos sveikata ir šiuo metu yra bloga, negali normaliai judėti, atsitūpti.

Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatoje su L. B. ( b.l. 25).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 1177/13(03) nustatyta, kad G. S. buvo nustatytas galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, stuburo sumušimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, dešinės vidinės kulkšnies lūžimas, dešinio šlaunikaulio vidinio kondilo lūžimas, dešinio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio plyšimas, daugybiniai kūno sumušimai ir nubrozdinimai, dešinio šeivikaulio lūžimas. G. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b.l. 32-33).

2013-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. S. kraujyje, paimtame 2013-04-28 00.15 val. etilo alkoholio nerasta ( b.l. 37).

Nukentėjusysis L. B. parodė, kad 2013-04-27, apie 23 val. kartu su E. V., pastarojo vairuojamu automobiliu BMW 320, važiavo į Žemaitkiemio kaime esančią degalinę. Jis turėjo su savimi pusę butelio brendžio, kurį išgėrė. Čia pamatė G. S., pasikvietė į automobilį ir pasisiūlė parvežti į namus. Važiuojant link namų E. V. nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Jis E. V. pretenzijų neturi.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 1176/13(03) nustatyta, kad L. B. nustatytas galvos sumušimas su odos nubrozdinimais kaktoje, veide, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. L. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 52-53).

2013-05-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A-4120/13 nurodyta, kad L. B. kraujyje, paimtame 2013-04-28, 00.45 val. rasta 0,81% (promiles) etilo alkoholio ( b.l. 56).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. E. V., vairuodamas kelių transporto priemonę dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai ir nežymiai buvo sužaloti žmonės. Jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji ir jos atstovė pareiškė 42736,00 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį grindžia tuo, jog autoįvykio metu buvo sužalota, dėl daugybinių kaulų lūžių, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, ištvėrė dvi operacijas. Dėl traumų negalėjo judėti, lankyti mokyklos. Ir šiuo metu jos sveikata yra bloga, negali normaliai judėti, jaučia skausmą. Jai yra apribotos laisvalaikio leidimo galimybės, nes negali sportuoti, greitai vaikščioti, tūptis. Dėl patirtų išgyvenimų, streso buvo reikalinga psichologinė pagalba. Neturtinę žalą įvertino 60000,00 Lt, kadangi draudimo bendrovė išmokėjo 17264,00 Lt, todėl likusią 42736,00 Lt sumą prašo priteisti iš kaltinamojo. Taip pat prašo priteisti 2000,00 Lt už advokato paslaugas.

Kaltinamasis E. V. ieškinį pripažįsta iš dalies, nurodo, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, jis nepajėgus atlyginti tokio dydžio žalą.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Dėl to svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Akivaizdu, kad dėl padarytų kūno sužalojimų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad fizinį skausmą jaučia nuolat, dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol, nepranyksta nerimas dėl sveikatos ateityje. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau, esant tam tikriems faktiniams ypatumams, teismai gali nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios jauną amžių, į jai padarytos žalos padarinius, nustatytina 20 000 Lt dydžio neturtinė žala. Kadangi dalį – 17269,00 litus – neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė, todėl likusi 2731 Lt suma priteistina iš kaltinamojo.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis E. V. šios nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), yra ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už blogą elgesį seniūnijoje nesvarstytas. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant kaltinamajam prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Kadangi kaltinamasis E. V. nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes, ypač į tai, kad E. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, jo kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio (b.l.89) bei anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.74-77).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus ir prašo priteisti 2000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, civilinės ieškovės turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str. - 307 str.,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 30 MGL (3900,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3d., 68 str., E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš E. V. G. S. 2731,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. V. D. S. 2000,00 Lt turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė