Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios L. A. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo nuteistajai L. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, romų tautybės, netekėjusi, anksčiau neteista, nuteista Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 3 d. 228.1 str. 2 d. „a“, „b“ pp., 30 str. 1 d. 228.1 str. 3 d. „g“ p., taikant 69 str. 2 d. – 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2012-03-03, bausmės pradžia – 2010-11-27, bausmės pabaiga – 2016-09-26. Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės (toliau – Konvencija), taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“ (toliau – Sutartis), kurią Rusija ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24. Kaliningrado srities Zelenogradsko rajono teismas 2014-09-01 priėmė nutartį perduoti L. A. toliau atlikti Kaliningrado miesto Leningrado rajoninio teismo 2012-02-21 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Pagal Konvenciją ir Sutartį L. A. buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir nuo 2014-12-10 laikoma Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Andrejus Agijevičius pateikė teismui prašymą, vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu, nustatyti L. A. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) atitinkamus straipsnius bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 362, 365 straipsniais, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi prašymą tenkino, L. A. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias ji nuteista Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 3 d. 228.1 str. 2 d. „a“, „b“ pp., 30 str. 1 d. 228.1 str. 3 d. „g“ p., prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., BK 260 str. 1 d.; BK 21 str. 1 d., BK 260 str. 3 d., ir taikęs LR BK 63 str. 1 d., 2 d., paliko galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią paskyrė atlikti pataisos namuose.

Skunde nuteistosios L. A. gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajai L. A. paskirti 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jau atliktą bausmę. Skunde nurodoma, kad teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui – gynėjos nuomone, būtent tokia situacija yra nagrinėjamu atveju. Iš byloje esančio nuosprendžio ir kitų dokumentų matyti, kad nuteistoji tvirtino, jog ji tik dėl labai sunkios turtinės padėties ir po didelių abejonių ryžosi daryti nusikaltimą. Nuteistoji yra vieniša motina ir augina du mažamečius vaikus, kuriems yra reikalinga priežiūra, todėl tik ji viena turėjo išlaikyti ir šeimą. Be to, nuteistoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šiuo metu nuteistosios mažamečiai vaikai gyvena pas jos motiną, kuri yra senyvo amžiaus ir dėl sunkios sveikatos bei gaunamų nedidelių pajamų jai sunku rūpintis nuteistosios vaikais. Pažymi, kad Konvencijos 12 straipsnis suteikia teismui teisę suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją. Nuteistoji šiuo metu jau yra atlikusi ¾ jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistosios L. A. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundas atmestinas.

Nustatyta, kad L. A. nuteista Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 3 d. 228.1 str. 2 d. „a“, „b“ pp., 30 str. 1 d. 228.1 str. 3 d. „g“ p., taikant 69 str. 2 d. – 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant bendrojo režimo pataisos kolonijoje.

Kaliningrado srities Zelenogradsko rajono teismas 2014-09-01 priėmė nutartį perduoti L. A. toliau atlikti Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje. Pagal Konvenciją ir Sutartį L. A. buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje ir nuo 2014-12-10 laikoma Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Andrejus Agijevičius pateikė teismui prašymą, vadovaujantis Konvencijos 10 straipsniu, nustatyti L. A. laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 365 straipsniais, nustatyti pataisos įstaigos rūšį.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi prašymą tenkino, L. A. padarytas nusikalstamas veikas, už kurias ji nuteista Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 str. 3 d. 228.1 str. 2 d. „a“, „b“ pp., 30 str. 1 d. 228.1 str. 3 d. „g“ p., prilygino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., BK 260 str. 1 d.; BK 21 str. 1 d., BK 260 str. 3 d., ir taikęs LR BK 63 str. 1 d., 2 d., paliko galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią paskyrė atlikti pataisos namuose.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu. Šis klausimas išsprendžiamas LR BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika yra 1983 m. kovo 21 d. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo dalyvės taip pat 2001 m. birželio 25 d. sudarė sutartį „Dėl laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų perdavimo“, kurią Rusija ratifikavo pagal Federalinį įstatymą Nr. 108-FZ/2002-07-24.

Konvencijos 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės valstybei, kurioje atliekama bausmė) numato, kad: 1) Valstybės, kurioje atliekama bausmė, kompetentingos valdžios instancijos turi: a) arba pačios tęsti bausmės atlikimą, remdamosi teisminiais arba administraciniais sprendimais, pagal 10 straipsnyje numatytas sąlygas; b) arba tos valstybės teisminiu ar administraciniu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteistosios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. 2) Kai valstybei, kurioje bus atliekama bausmė, yra pateiktas prašymas, ši prieš nuteistojo perdavimą turi nurodyti nuteisusiajai valstybei, kuri iš šių dviejų procedūrų bus taikoma. 3) Bausmės atlikimą nustato valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymai ir tik ši valstybė yra kompetentinga priimti bet kokius atitinkamus sprendimus. 4) Kiekviena valstybė, kurios vidaus teisė draudžia vieną iš 1 dalyje numatytų procedūrų, norėdama imtis priemonių, kurių objektas kitos valstybės teritorijoje yra asmenys, dėl savo psichinės būklės pripažinti nepakaltinamais už nusikaltimą, ir kuri yra nusiteikusi pasirūpinti šiais asmenimis, pratęsdama jų gydymą, gali nusiųsti deklaraciją Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui nurodydama, kokia procedūra bus pasirinkta tokiu atveju.

Konvencijos 10 straipsnis (Bausmės atlikimo tęstinumas) numato, kad: 1) Tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. 2) Tačiau, jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Šios bausmės ar priemonių esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

Sutarties 8 straipsnis (Bausmės vykdymas) numato, kad: 1) Valstybė, vykdanti nuosprendį, užtikrina tolesnį bausmės vykdymą. Nuosprendžio vykdymą reglamentuoja Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymai. 2) Nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis Valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. 3) Jeigu pagal Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką. Bausmės dalis, kurią nuteistasis atliko Valstybės, priėmusios nuosprendį, teritorijoje, įskaitoma į bausmės atlikimo terminą. 4) Sprendimą dėl nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės vykdymo priima Valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas, jeigu tokią bausmę už padarytą veiką numato šios valstybės įstatymai. Papildoma bausmė vykdoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Sutarties 9 straipsnis (Perdavimo pasekmės) numato, kad: 1) Asmeniui, kuris perduotas atlikti bausmę Valstybei, vykdančiai nuosprendį, atsiranda tokios pat nuteisimo teisinės pasekmės, kaip ir asmenims, nuteistiems už tokias pat veikas šios valstybės teritorijoje. 2) Asmuo, perduotas nuosprendžio vykdymui, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Valstybės, vykdančios nuosprendį, teritorijoje už tą pačią veiką, dėl kurios buvo priimtas nuosprendis.

Taigi 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 10 straipsnis numato, kad nuteistajam paskirtą bausmę suderinus su valstybės, kurioje asmuo atliks bausmę, įstatymais, bausmė negali būti nei pasunkinta, nei pailginta jos trukmė ir negali būti viršytas valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatytas bausmės maksimumas, taip pat šios bausmės esmė kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Bet jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą.

Kauno apylinkės teismas, įvertinęs faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teisingai nustatė, kad nusikaltimai, už kuriuos L. A. buvo nuteista Rusijos Federacijoje, atitinka LR BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje; BK 21 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamų veikų sudėtis, šių aplinkybių neginčija ir skundą padavęs asmuo.

Suderindamas bausmę, apylinkės teismas patikrino, ar Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo paskirta bausmė ir jos atlikimo sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, ir, nustatęs, kad nuteistajai paskirta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija LR BK 260 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės maksimalaus dydžio, pagrįstai paliko L. A. Rusijos Federacijos Kaliningrado miesto Leningrado rajono teismo 2012-02-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. laisvės atėmimą 5 metams 10 mėnesių. Šis teismo nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. Nenustatyta sąlygų, kurioms esant būtų būtinumas keisti paskirtą bausmę. Taip pat, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pagal Konvencijos 13 straipsnį tiktai nuteisusioji valstybė (nagrinėjamu atveju – Rusijos Federacija) turi teisę nuspręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Be to, suderinant bausmes, priimami sprendimai, reikalingi nuosprendžio vykdymui: nurodomas baudžiamasis įstatymas, su kuriuo derinama bausmė, užtikrinama, kad nebūtų vykdomos užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kurios Lietuvos Respublikoje negali būti paskirtos. Teismas, suderindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, laikydamasis Konvencijos nuostatų, privalo parinkti LR BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, o prireikus bendrosios dalies straipsnį, jo dalį ir punktą, atitinkančius užsienio valstybės pritaikytus įstatymus ir nustatančius atsakomybę už nuteistojo veiką, už kurią jis nuteistas užsienio valstybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suderindamas bausmes teismas negali nustatyti naujų, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir tuo pagrindu švelninti užsienio valstybės jam paskirtą bausmę. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teismas tik patikrina, ar nuteistajam paskirta bausmė neviršija atitinkamame LR BK straipsnyje numatytos maksimalios bausmės. Nagrinėjamu atveju L. A. paskirta 5 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ne tik neviršija sunkesniojo iš padarytų nusikaltimų, numatyto LR BK 260 straipsnio 3 dalyje, numatytos maksimalios bausmės, tačiau yra ir gerokai mažesnė (už šio nusikaltimo padarymą LR BK išimtinai nustato tik nuo 10 iki 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę), tad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog nuteistajai paskirta bausmė yra per griežta ar neteisinga, taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirtoji bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors pagal 1983 metų nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 12 straipsnį kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją, tačiau šiuo atveju nėra jokių sąlygų bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant nuteistajai L. A. būtų galima sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistosios gynėja nurodo, kad šiuo metu nuteistosios mažamečiai vaikai gyvena pas jos motiną, kuri yra senyvo amžiaus, ir dėl sunkios sveikatos bei gaunamų nedidelių pajamų jai sunku rūpintis nuteistosios vaikais, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę. Aplinkybes, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi, skirdamas bausmę jau įvertino nuosprendį priėmęs teismas, todėl nėra jokio pagrindo jas vertinti pakartotinai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodomais motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios L. A. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.