Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 64-PR-53 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2002-10-17 nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 str. 2 p., 5 p., 8 p. – laisvės atėmimo bausme 20 (dvidešimčiai) metų su viso turto konfiskavimu. 2003-09-01 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2002-10-17 Kauno apygardos teismo nuosprendis pakeistas – R. P. nuteistas pagal BK 105 str. 5, 8 p., nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 17 (septyniolikai) metų, turto konfiskavimas panaikintas.

Bausmės pradžia – 2002-01-16; bausmės pabaiga – 2019-01-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 64-PR-53 taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog nuteistasis R. P. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, kad nuteistasis yra nebepavojingas visuomenei, laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors R. P. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Nors nuteistasis skunde itin akcentuoja teigiamą savo elgesį, didelį kiekį paskatinimų, mokymąsi, profesijas, motyvaciją laikytis įstatymų, dirbti, teigiamas nuostatas į taikytiną priežiūrą, žemą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, tačiau teismas pažymi, jog bausmę nuteistieji privalo atlikti tinkamai bei sąžiningai, vykdant BVK 110 straipsnyje numatytas pareigas, ir tai yra kiekvieno nuteistojo prievolė, pagal tai sprendžiama, ar nuteistasis gebės prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, kurie skiriami pritaikius lygtinį paleidimą, ar probacija gali būti sėkminga. Tačiau negalima sutikti, kad R. P. pareigą bausmę atlikti tinkamai vykdė sąžiningai – nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, drausmine tvarka baustas tris kartus. Ir nors nuobaudos jau negalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų.

Pažymėtina, kad Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 17 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. O lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad R. P. padarė labai sunkų nusikaltimą su negrįžtamomis pasekmėmis, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, pagrobė svetimą turtą bei nužudė du žmones, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau jis 3 kartus (paskutinį kartą 2013-07-08) buvo baustas drausmine tvarka už draudžiamų daiktų laikymą, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą bei alkoholio vartojimą. Nors R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (6 balai pagal „OASys“), tačiau 2014-11-17 atliktu nuteistojo smurtinio elgesio rizikos ateityje vertinimu, jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika ateityje yra vidutinė. Apylinkės teismas teisingai sprendė, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būt viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje.

Nors R. P. įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas 11 kartų, įgijo vidurinį išsilavinimą, siuvinių gamintojo, šaltkalvio, staliaus – staklininko kvalifikacijas, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, visgi šios aplinkybės, įvertintos bendrai visų lygtiniam paleidimui aktualių aplinkybių visumoje, nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad likusi neatlikta 3 metų 8 mėnesių ir 4 dienų (Komisijos posėdžio dienai) laisvės atėmimo bausmė dar yra labai didelė. Atlikta dalis dar nėra adekvati veikos sunkumui ir pavojingumui, todėl lygtinio paleidimo taikymas prasilenktų su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrintų teisingumo principo reikalavimų.

Pabrėžtina, kad teismo sprendimo neįtakoja nei Komisijos priimtas sprendimas, nei prokuroro pritarimas, nes teismas, priimdamas sprendimą, yra savarankiškas ir nešališkas, vadovaujasi tik įstatymais, todėl Komisijos išvados teismo sprendimo negali nulemti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai R. P. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą nusikaltimą švelnų nubaudimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog R. P. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo R. P.. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, dėl to paliekama galioti, nuteistojo R. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.