Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja L. Muchtarovienė Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; 121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2007 m. rugsėjo 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,

dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, suinteresuoto asmens R. M. atstovui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. M. atstovo advokato Vidmanto Skabursko apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. M. , Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja prašė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. M. mirties ir tėvo L. M. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti butą esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal jau suformuotą teismų praktiką juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju visos nurodytos aplinkybės egzistavo, todėl pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėja J. B. po savo tėvų J. M. ir L. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, pagrįsta.

Pagal senos redakcijos Lietuvos civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalį palikimas įgyjamas įpėdiniui priimant palikimą. Taigi mirusiojo asmens turtas jo įpėdiniui nuosavybės teise gali pereiti tik įpėdiniui išreiškus savo valią šį turtą priimti. Galiojusio civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis savo valią priimti palikimą gali išreikšti dviem būdais:

1) pradėdamas faktiškai turtą valdyti;

2) paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kaip matyti, įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta tiek aktyviais jo veiksmais (pareiškimo padavimas), tiek ir konkliudentiniais veiksmais (senos redakcijos CK 41 str. 2 d.) – pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Teismų praktikoje faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame bute, valdo ir rūpinasi juo kaip savo turtu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis Nr. 3K-3-528/2005). Pagal savo teisinę prigimtį palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškėjos J. B. gyvenimas bute, jo priežiūra, mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad palikimas pareiškėjos buvo priimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl 1964 m. CK 587 straipsnio taikymo nustatė, kad paveldėjimo būdu nuosavybės teisei įpėdinis turi palikimą priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą. Toks turtas įpėdiniui priklauso nuosavybės teise. Pagal palikimo teisinių santykių principus palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, tai gali būti padaryta raštu - per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo vietos notarų biurui ar veiksmais - faktiškai pradedant paveldėtą turtą valdyti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame bute, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir naudotis juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-829/2002). Teismų praktika ir teisės doktrina aiškindama 1964 m. CK 587 straipsnį yra vieninga - gyvenimas patalpoje po palikėjų mirties, gyvenamosios patalpos-buto remontas ir kitokia jo priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi jį priėmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2004).

Pirmosios instancijos teismas pateiktų į bylą įrodymų pagrindu padarė teisingą išvadą, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvų J. M. ir L. M. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti priėmė J. B. . Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė galiojusio CK 587 straipsnio nuostatas, konstatuodamas, kad palikimo priėmimas pradedant faktiškai valdyti patvirtinamas tokiomis aplinkybėmis, kaip gyvenimas palikėjų valdytoje gyvenamojoje patalpoje, tai yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šio buto priežiūra, mokesčių mokėjimas, naudojimasis butu ir kitos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai manyti, kad pareiškėja J. B. naudojasi palikėjų turtu kaip savu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendime nurodyti bylos dokumentai ir paaiškinimai įrodo, kad pareiškėja J. B. po tėvų J. M. ir L. M. mirties pradėjo turtą valdyti.

Tai, kad pareiškėja J. B. kreipėsi į teismą po to, kai gavo suinteresuoto asmens R. M. pateiktus teismui procesinius dokumentus dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, neįrodo apelianto argumento, kad pareiškėja siekia užvaldyti visą įpėdiniams priklausantį turtą, todėl apeliacinės instancijos kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu.

Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad teisme yra užvesta suinteresuoto asmens R. M. byla dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, negali būti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo panaikinimo pagrindu. Apeliaciniame skunde pats suinteresuotas asmuo R. M. pripažįsta, jog nesikreipė per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarą paveldėjimui priimti, tai yra neišreiškė valios palikimui priimti. Teismo sprendimas neužkerta kelio broliui R. M. kreiptis į notarą dėl turto, atsiradusio po tėvų mirties, paveldėjimo, todėl nepažeidžia suinteresuoto asmens teisių ir interesų.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d., 2d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išsiaiškinęs visas šios bylos aplinkybes, Šiaulių miesto apylinkės teismas, teisėjų kolegijos manymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinio skundo argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 metų balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M. (a.k (duomenys neskelbtini) 10,62 Lt (dešimt litų 62 cnt) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.