Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, N-438-2074-06

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2006-12-21
Bylos Nr.: N-438-2074-06

Teisėjai: Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
Advokatai: Vitalijus Vasilionokas

Administracinė byla Nr. N8 – 2074/2006Procesinio sprendimo kategorija 37 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J.K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo J.K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai J.K. 2006 m. liepos 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis savavališkai Varėnoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme 2006 m. birželio mėnesį pasistatė medinę stoginę (malkinę) 7,50x1,60 m. dydžio, 12 kv. m. užstatyto statymo ploto. Pastato vidutinis aukštis 2,4 m. Stoginė pastatyta statytojui priklausančio sklypo vakarinėje pusėje, prie kaimyno L.S. sklypo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais J.K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" l priedo l lentelės l punktą, pagal kurį minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos turi būti 2 m. - statytojo sklypo rytinėje (tarp 45° ir 135°), vakarinėje (tarp 225° ir 315°) pusėse. Protokole taip pat buvo nurodyta, kad J.K. nevykdo Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Varėnos rajono vyriausiojo inspektoriaus 2006 m. liepos 1 d. reikalavimo Nr. 5, kuriuo pareikalauta iki 2006 m. liepos 10 d. atitraukti stoginę (malkinę) nuo kaimyno sklypo ribos minimaliu atstumu, t. y. per 2 metrus. Tuo J.K. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189⁴ straipsnį "Statybos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas".

II.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu J.K. nubaudė 200 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁴ straipsnyje "Statybos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas", padarymą.

Teismas pabrėžė, kad pagal įrodymus, surinktus iki bylos nagrinėjimo teisme ir juos ištyrus teisminiame nagrinėjime, nustatyta, kad J.K. nevykdo statybos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymų ir tuo pažeidė ATPK 189⁴ straipsnį. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju J.K. yra kaltas jo padarymu, todėl trauktinas administracinėn atsakomybėn.

Teismo nuomone, J.K. veiksmai negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis, šalinančiomis jo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, taip pat ir būtinuoju reikalingumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad būtinasis reikalingumas pagal ATPK 17 straipsnį - tai tokia situacija, kai teisėtai padaroma žala šio kodekso ar kitų normatyvinių aktų dėl administracinių teisės pažeidimų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija, visų pirma atsiranda tada, kai atsiranda realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga - kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Tuo tarpu J.K. įgaliotojo atstovo advokato motyvus apie egzistuojantį pavojų J.K. nuosavybei, kurį būti reikėję pašalinti pastatant stoginę (malkinę) prie kaimyno sklypo ribos, teismas pripažino neįtikinamais. Teismo nuomone, periodiškai tekantis vanduo nuo kaimyno namo ir šiltnamio stogų nėra realus ir akivaizdus pavojus, kurio negalima pašalinti kitomis priemonėmis. Be to, daroma J.K. žala bet kada (pvz., kilus gaisrui) gali tapti labiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismas taip pat nesutiko su J.K. nuomone, kad neteisėtai pastatyto statinio realiai nėra kur patraukti, nes faktiškai tam nėra vietos. Ši aplinkybė, teismo nuomone, negali būti traktuojama kaip sąlyga nevykdyti statybos valstybinės priežiūros pareigūno teisėtų nurodymų. Šiuo atveju teismas sąvoką "patraukti" vertino kaip egzistuojančią galimybę statinį sumažinti ar nugriauti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo ir tai, kad J.K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tuo tarpu atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad J.K. yra antros grupės invalidas ir yra sulaukęs 75 metų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas J.K. skyrė baudą, artimą minimaliam ATPK 189⁴ straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui.

III.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J.K. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikinti, jo veiksmus pripažinti būtinuoju reikalingumu, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba gražinti bylą nagrinėti iš naujo Varėnos rajono apylinkės teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas iš anksto turėjo nusistatymą, akivaizdų šališkumą, neobjektyvumą ir sprendimą priėmė net neišnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos, kadangi 2006 m. liepos 28 d. protokoline nutartimi buvo nuspręsta nuvykti į vietą ir apžiūrėti J.K. namą ir medinę stoginę (malkinę), dėl šios priežasties buvo atidėtas teismo posėdis, tačiau nurodyta nutartis taip ir nebuvo įvykdyta.

2. Varėnos rajono apylinkės teismas visiškai nesiaiškino ar teisėtas buvo pareigūno reikalavimas patraukti stoginę (malkinę), ar išvis jis gali būti realiai įvykdytas. Tik ištyrus šias aplinkybes būtų galima spręsti ar padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 189⁴ straipsnyje, nors pats pareigūnas ir liudytojas G.S. nurodė, kad įvykdyti reikalavimą patraukti malkinę nėra galimybių.

3. J.K. nuomone, 2006 m. liepos 18 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodyti liudytojai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimus ir nebuvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos.

4. Teismas byloje nustatė nebūtų dalykų, iškraipė liudytojų parodymus. Liudytojas L.S. nenurodė bylos nagrinėjimo metu, kad jam kiltų kokia nors grėsmė dėl stoginės (malkinės) gaisro atveju, o liudytojas G.S. nurodė, kad žala niekam nedaroma.

5. Varėnos rajono apylinkės teismas neteisingai išaiškino ATPK 17 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, konstatuodamas, kad nėra būtinojo reikalingumo J.K. veiksmuose, nes J.K. daroma žala bet kada (pvz. kilus gaisrui) gali tapti labiau reikšminga negu išvengtoji. Tačiau teismas šią savo išvadą pagrindė tik spėlionėmis. J.K. nuomone, nesuprantama kaip galima teigti, jog jis neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, pastatydamas malkinę tam, kad turėtų sausų malkų, tinkamų namo apšildymui, kartu pasirūpindamas, kad namo fizinė būklė neblogėtų, kad jame galėtų gyventi žmoniškomis sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Alytaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas – nesutinka su J.K. skundu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Institucijos teigimu, J.K. 2002 m. birželio 28 d. parašė pasiaiškinimą dėl malkų įtvirtinimo , todėl surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam buvo sudarytos sąlygos duoti paaiškinimą atskiru raštu.

2. Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos užpildymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.13, 8.4 punkte numatyta, kad liudininkai paliudiję teisės pažeidimo faktą surašomame protokole pasirašo jeigu jie yra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 1 priedo 1 lentelės paaiškinime nurodoma, jog „minimalūs atstumai nuo 1 lentelėje išvardytų pastatų iki kaimyninio sklypo ribos turi būti [...] 2 m - statytojo sklypo rytinėje (tarp 45o ir 135o) ir vakarinėje (tarp 225o ir 315o) pusėse. [...] Šiuos atstumus galima sumažinti iki 1 m (ar blokuoti pastatus ant sklypų ribos), tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) sutikimą (rašytinį susitarimą)“.

Bylos medžiaga patvirtina, jog J.K., savo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Varėnos mieste, 2006 m. birželio mėn. pasistatė medinę stoginę (malkinę), kuri pastatyta sklypo vakarinėje pusėje, prie kaimyno L.S. sklypo ribos, t. y. pažeidžiant nurodyto Statybos techninio reglamento reikalavimą dėl minimalaus 2 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo ribos, nesant rašytinio kaimyninio sklypo savininko (naudotojo sutikimo) (b.l. 6, 22)7.

Pažymėtina, jog apeliantas šios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau teigia, kad medinė stoginė (malkinė) buvo įrengta pažeidžiant minimalų atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos dėl būtinojo reikalingumo, t. y. todėl, kad jos buvo neįmanoma įrengti kitoje vietoje.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokie apelianto J.K. teiginiai yra nepagrįsti. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" sąlygos vienodai taikomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 3 punktas). Todėl šiuo atveju apeliantui tenka pareiga planuojant bei vykdant statybos darbus savo sklype bei įrengiant jame nesudėtingus statinius šią veiklą bei įrengiamų statinių vietą derinti su nurodytame Statybos techniniame reglamente įtvirtintais reikalavimais. Atitinkamai, siekdamas savo sklype įrengti stoginę (malkinę) ar kitą statinį pastato apšildymui reikalingoms malkoms saugoti, apeliantas privalėjo pasirinkti tokią statinio vietą, kuri neprieštarautų Statybos techninio reglamento normoms, arba pasirinkti kitą pastato apšildymui reikalingo kuro (malkų) saugojimo būdą. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 3 punktu pareiga pasirūpinti tinkamu nesudėtingų (laikinų) statinių išdėstymu naudojamame žemės sklype bei priimti tam būtinus techninius, projektavimo ar statybinius sprendimus tenka būtent to konkretaus sklypo naudotojui (savininkui).

Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad vienintelis įmanomas J.K. pastato apšildymui reikalingo kuro (malkų) saugojimo būdas buvo stoginės (malkinės) įrengimas ties kaimyno L.S. sklypo riba. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad stoginės (malkinės) įrengimas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus gali būti pateisinamas būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 straipsnis).

Taip pat atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad J.K. atžvilgiu netinkamai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, J.K. nesuteikta galimybė pateikti savo paaiškinimą, nenurodyti pažeidimo liudytojai, neišaiškintos procesinės teisės (ATPK 260 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad šie teiginiai yra nepagrįsti - prie administracinio teisės pažeidimo protokolo buvo prijungtas raštiškas J.K. paaiškinimas (b.l. 7-10), o protokole privalomai nurodyti pažeidimo liudytojų nebuvo pagrindo, kadangi pažeidimo aplinkybės buvo pagrįstos ne liudytojų parodymais, o įvairiais rašytiniais įrodymais (b.l. 2-11). Be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J.K. nenurodė kokius konkrečiai pažeidimo liudytojus turėjo apklausti bei protokole nurodyti šį dokumentą surašę pareigūnai. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu J.K. atstovavo advokatas Vitalijus Vasilionokas (b.l. 24-25), todėl konstatuotina, kad apeliantas turėjo visas galimybes pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis bei gauti reikiamą teisinę pagalbą bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina tą faktą, kad J.K. neteisėtai, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 reikalavimus, įrengė nesudėtingą statinį jam priklausančiame sklype, esančiame Šilo g. 12, Varėnos mieste, ties šio sklypo vakarine riba su kaimyniniu sklypu bei neįvykdė teisėto statybos valstybinės priežiūros pareigūno nurodymo patraukti šį statinį nuo kaimyno sklypo ribos minimaliu atstumu, per 2 metrus, t. y. padarė ATPK 189⁴ straipsnyje numatytą pažeidimą. Konstatuotina, jog už šio pažeidimo padarymą J.K. skirta 200 Lt administracinė bauda yra artima ATPK 189⁴ straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimumui, papildomų J.K. atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nėra pagrindo keisti ar sušvelninti paskirtos administracinės baudos dydžio.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, J.K. apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J.K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita RudėnaitėAPELIACINIS SKUNDASKlaipėdos apygardos administracinis teismas 2006m. sausio 13d. nutartimi netenkino mano skundo administraciniuo teisės pažeidimo byloje ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2005m. lapkričio 30d. nutarimą palikto nepakeista. Šią teismo nutartį laikau nepagrįstu.Aš buvau patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 1d. ir 130 str str, už tai, kad policijos nuomone, aš 2005m. gegužės 20d. apie 10.30 vai. Klaipėdoje, Minijos gatvėje ties Bijūnų gatvės, važiuodamas automobiliu, nesustojau prieš pėsčiųjų perėją, pertrenkiau pėsčiųjų perėja ėjusį Egidijų Urboną ir iš įvykio vietos pasišalinau. Tuo tarpu aš šių pažeidimų nepadariau ir negalėjau padaryti, kadangi tuo pačiu metu Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete gyniau kursinį darbą. Šią aplinkybę patvirtino 2005m. liepos 18d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ieva Bernotienė ir iš dalies liudytojas Vaidas Vyšniauskas.2006m. sausio 13d. nutartyje teismas nurodė, kad mano „kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ( b.l. 15 ), pareigūno tarnybiniu pranešimu ( b.l. 178 ), autoįvykio schema ( b.l.,18 ), eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ( b.l. 19-20 ) bei kita rašytinė medžiaga". Bet paminėti dokumentai liudija tik apie tai, kad 2005m. gegužės 20d. buvo įvykęs autoįvykis, kuriame dalyvavo man priklausantis automobilis. Tuo tarpu šie dokumentai nepatvirtina, kad būtent aš vairavau automobilį, kada įvyko autoįvykis, kad aš pažeidžiau Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tuo metu, kada įvyko eismo įvykis, aš buvau davęs automobilį išbandyti jo potencialiam pirkėjui. Šį automobilį aš nusipirkau 2005 05 13 (b.l. 30 ) pardavimui ir labai greitai jį pardaviau. Todėl aš manau, kad 2005 05 20, kada įvyko autoavarija, mano automobilį vairavo ir Kelių eismo taisykles pažeidė mano automobilio pirkėjas. Apie tai aš kalbėjau ir teismo posėdžio metu, tačiau teismas net nenurodė nutartyje kodėl atmeta šiuos mano paaiškinimus.Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 07 27 nutartimi panaikindamas 2005 06 08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ir grąžindamas šią bylą papildomai tirti, nurodė kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti, ką ištirti ir pan. Tuo tarpu Eismo priežiūros skyrius teismo nurodymų neįvykdė, jokio papildomo tyrimo neatliko. Gavosi, jog Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, nagrinėjusiam mano bylą 2005m. liepos 18d., neužteko įrodymų, patvirtinančių mano kaltę, o o tam pačiam teismui, nagrinėjusiam bylą 2006m. sausio 9d., tų pačių įrodymų pakako nustatyti, kad būtent aš padariau Eismo taisyklių pažeidimus. Svarbiausia, kad priimdamas 2006 01 13 nutartį, teismas iš esmės rėmėsi taip pačiais įrodymais, kurie buvo byloje ją nagrinėjant 2005m. liepos 18d.Akivaizdu, kad teismas nenustatė visas bylai svarbias aplinkybes bei visapusiškai jų neišnagrinėjo ( LR ABTĮ 81 str. ).