- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-25
- Bylos Nr.
- AN2-46-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00181-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimo V. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimu V. B. pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 2 000Eur bauda už tai, kad būdama fiziniu asmeniu, vykdydama individualią veiklą bei faktiškai vykdydama darbdavio funkcijas, nelegaliai, nesudariusi rašytinių darbo sutarčių ir nepranešusi nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki minėtų darbuotojų darbo pradžios, adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti siuvėjų darbą R. G. nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. ir R. Š. 2020 m. lapkričio 10 d., tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio l dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2021 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Skirdamas pažeidėjai nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji administracinį nusižengimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nors yra neteista, tačiau ne vieną kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu jau buvo nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti tam pačiam asmeniui – R. G.. Taip pat teismas nurodė atsižvelgiantis ir į tai, kad V. B. yra netekusi 45 % darbingumo, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus V. B. baudą, mažesnę negu sankcijoje nustatytas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis.
3. V. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą, prašo jį pakeisti, paskiriant jai mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Apeliantės nuomone, jai paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, ji paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių. Teismas netinkamai įvertino nusižengimo padarymo aplinkybes (pažeidimas padarytas dėl sunkios jos turtinės padėties) bei jos, kaip pažeidėjos, asmenybę. Apeliantė pažymi, kad neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, yra netekusi 45 procentų darbingumo, o jos gaunamos mėnesio pajamos (socialinė išmoka) yra vos 180 Eur. Teismas taip pat neįvertino to, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjas-vyriausiasis darbo inspektorius prašo V. B. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismas nenustatė apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai galėjo būti skiriamas baudos vidurkis, tačiau paskirta 2 000 Eur bauda, kuri yra mažesnė, negu vidurkis. Nelegaliu darbu pažeidėja siekė nuslėpti asmenų darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdama tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai nesumokėti į valstybės biudžetą ir socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. B. apeliacinis skundas netenkintinas
5. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra. V. B. apeliaciniame skunde keliamas tik jai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, pagrindo abejoti pažeidėjos kalte padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. patikrinama, ar šiuo atveju tinkamai pritaikytos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės nuobaudos skyrimo taisykles.
6. Nagrinėjamo klausimo kontekste visų pirma pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pagal kurią, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
8. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, bei kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., ir galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
10. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
11. Apygardos teismas konstatuoja, jog aukščiau aptartos administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skyrė pažeidėjai nuobaudą, mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra 3 000 Eur, o pažeidėjai buvo paskirta 2 000 Eur bauda). Aplinkybių, kurios leistų dar labiau švelninti V. B. paskirtą nuobaudą, juo labiau, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.
12. Nors šioje byloje iš tiesų nebuvo nustatyta V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau svarstant kokio dydžio bauda turėtų būti paskirta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, atsižvelgiama ne tik į šią aplinkybę, bet ir kitas ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios, analizuojant nuobaudos švelninimo galimybę šiuo konkrečiu atveju, negali būti vertinamos pažeidėjos naudai. Vertindamas apeliantei inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nelegalus darbas bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimai, yra vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimais ir nelegaliu darbu pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Be to, jais siekiama nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, aptariamas pažeidimas kelia pavojų ne tik darbuotojų interesams, bet ir visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai, kadangi sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Todėl ir nubaudimas už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą negali būti formalus, švelninti pažeidėjo administracinę atsakomybę ir nukrypti nuo administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių teisės normų galima tik išimtiniais atvejais, nustačius itin reikšmingas aplinkybes, kurių visuma mažina padaryto administracinio nusižengimo ar pažeidėjo pavojingumą visuomenei ir rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne pažeidėjui būdingo elgesio modelio dalis.
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad nesudarius darbo sutarties bei nepranešus apie darbuotojo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, V. B. naudai dirbo net du asmenys – R. G. bei R. Š.. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad R. Š. nelegaliai būtų dirbusi daugiau nei vieną darbo dieną, tačiau R. G. nelegaliai dirbo daugiau kaip mėnesį – nuo 2020 m. spalio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. Pažymėtina ir tai, kad nelegalaus darbo faktas buvo išaiškintas ne pačios pažeidėjos iniciatyva, o Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareigūnams atlikus patikrinimą pagal gautą anoniminį skundą. Jei to nebūtų įvykę, neaišku, kiek pažeidimas dar būtų trukęs. Be to, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarimu V. B. jau buvo nubausta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, o būtent už tai, kad leido nelegaliai dirbti tai pačiai R. G.. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog pažeidėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, ar padarytas dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
14. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. B. asmenybė negali būti vertinama išimtinai teigiamai. Nors apeliantė neteista, tačiau per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. birželio 23 d. administracine tvarka bausta net devynis kartus. Vertinant V. B. asmenybę, jos kontekste sprendžiant jai skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, itin svarbu įvertinti ir tai, kad, kaip jau minėta, praeityje ji jau buvo bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, už kurį jai jau buvo paskirta pinginė nuobauda. Ta aplinkybė, kad praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui nuo ankstesnio jos nubaudimo pagal ANK 95 straipsnį (vos kiek daugiau nei dvejiems metams) ji ir vėl padarė analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog praeityje taikyta administracinė nuobauda – bauda, jokios teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį V. B. nesugebėjo. Taigi nuobaudos tikslai pasiekti nebuvo.
15. Taip pat svarbu įvertinti, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta ne tik V. B. atsakomybę sunkinančių, bet ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad atlikus patikrinimą darbovietėje ir nustačius nelegalaus darbo faktą, Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius telefonu susisiekė su V. B., tačiau ši atsisakė bendrauti su administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiais pareigūnais, nurodžiusi, kad yra laikinai nedarbinga. Administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota be jos rašytinių paaiškinimų. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji savo kaltę pripažino tik iš dalies, be to, galimai darė spaudimą liudytojai R. G. duoti faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius parodymus, kurie padėtų pažeidėjai išvengti administracinės atsakomybės, kadangi liudytojos duoti parodymai teisme iš esmės skyrėsi nuo jos pirminių parodymų, duotų pažeidimo išaiškinimo dieną. Aiškindama įvykio aplinkybes pažeidimo išaiškinimo dieną, R. G. iš esmės patvirtino, kad ją ir V. B. siejo darbo teisiniai santykiai, t. y. kad darbą ji dirbo susitarusi su V. B. bei jos naudai, naudodamasi pažeidėjos suteiktomis darbo priemonėmis, už jį turėjo gauti atlygį, laikytis V. B. nustatytos darbo tvarkos ir t. t., o teisme jau teigė, kad ją su apeliante neva siejo ne darbdavės ir darbuotojos santykiai, o tik panaudos davėjo ir panaudos gavėjo santykiai, ką tvirtino ir pati nubaustoji. Vertinant šias aplinkybes neabejotina, kad tokie V. B. veiksmai rodo jos nenorą bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, padedant atskleisti tikrąsias tiriamų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, ir sudarė kliūtis greitam ir objektyviam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui.
16. Prašydama mažinti jai paskirtą baudą, pažeidėja akcentuoja savo finansinę padėtį, pažymėdama, jog ji jokio nekilnojamojo turto neturi, yra netekusi 45 procentų darbingumo, o jos kas mėnesį gaunama netekto nedarbingumo pensija yra vos 180 Eur. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog sušvelninus administracinę nuobaudą, juo labiau, paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, atsižvelgiant tik į apeliantės turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo tyčia ir netgi pakartotinai padaręs analogišką įstatymų uždraustą veiką dėl savo finansinės padėties sulauktų švelnesnės atsakomybės, nei kiti tokį patį pažeidimą padarę, tačiau geresnėje finansinėje situacijoje esantys asmenys. Be to, akcentuojamas aplinkybes pažeidėja, kaip jau kartą bausta 400 Eur bauda už analogišką veiką, turėjo įvertinti prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Be to, nors apeliantė ir turi sveikatos problemų, tačiau jai nustatytas ne visiškas, o tik dalinis nedarbingumo lygis - 45 procentai. Tai reiškia, jog V. B. gali susirasti savo sveikatos būklę atitinkantį darbą, įsidarbinti ir gauti pajamas, iš kurių būtų padengta paskirtoji bauda. Šiame kontekste teismas taip pat pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis arba bauda gali būti pakeista į viešuosius darbus. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) nustatyta tvarka. Taigi, po šios apygardos teismo nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo, pažeidėja turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jai paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis. Tai reiškia, kad po šios nutarties priėmimo teismo sprendimas nėra tuojau pat perduodamas vykdyti priverstinai, t. y. antstoliui. Teismas pabrėžia, kad tik pažeidėjai nesumokėjus baudos per minėtą terminą, taip pat nesikreipus į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo, nutarimas skirti baudą gali būti pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliui (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Be to, pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį, asmuo gali pateikti atskirą rašytinį prašymą teismui pakeisti teismo paskirtą baudą viešaisiais darbais. Toks prašymas turi būti pagrindžiamas įrodymais apie asmens turtinę padėtį (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.).
17. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog, priešingai nei teigiama skunde, V. B. skirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui bei jos asmenybei. Ja būtina pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslus, todėl pažeidėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
V. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.