- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-17
- Bylos Nr.
- I-1700-562/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03323-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei L. S., atsakovės atstovei I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI, mokesčių administratorius) 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (12.14-30-8)-46-25276; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI nagrinėti S. B. 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą.
Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 17–19) nurodoma, jog Vilniaus apskrities VMI skundžiamame rašte konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti S. B. prašymą dėl atleidimo nuo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) delspinigių ir GPM baudos, taip pat nurodė, kad įvertinus tai, kad pareiškėjas ir mokesčių administratorius bendru susitarimu išsprendė konkretaus mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio klausimą, pareiškėjas, pasirašydamas susitarimą su mokesčių administratoriumi, pripažino, kad sutinka su jam apskaičiuotomis GPM ir GPM delspinigių sumomis ir skirta GPM baudos suma, įsipareigojo sumokėti minėtas sumas ir atsisakė ateityje pasinaudoti savo teise kreiptis į mokesčių administratorių ir (ar) teismą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir GPM baudos sumų, kurios buvo jau suderintos ir apibrėžtos susitarime. Pareiškėjo įsitikinimu, 2012 m. lapkričio 14 d. susitarimo Nr. 210-30 dėl mokesčio ir su jais susijusių sumų dydžio (toliau – ir Susitarimas) pasirašymas, pagal kurį buvo sutarta, kad pareiškėjas turi sumokėti 282 379 Lt GPM, 179 437 Lt GPM delspinigių, 28 238 Lt GPM baudos, 1 515,97 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų, 757,99 Lt VSD įmokų baudos ir 188 118 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą, nepanaikino galimybės kreiptis į mokesčių inspekciją ir prašyti atleisti nuo delspinigių ir baudos, o mokesčių administratoriui – nagrinėti tokį prašymą ir priimti sprendimą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Minėtas susitarimas gali būti pasirašytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu“. Susitarimo IV-ajame punkte expressis verbis atkartota minėta įstatymo nuostata: „Pareiškėjas praranda teisę ginčyti mokesčių apskaičiavimo teisingumą ir privalo sumokėti į biudžetą Susitarimo III dalyje nustatytą prievolę“. Įstatymas „kalba“ būtent apie mokesčių apskaičiavimo teisingumo ginčijimą, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne ginčija mokesčių apskaičiavimo teisingumą, o prašo jį atleisti nuo delspinigių ir baudos, ir ši teisė, remiantis įstatymo nuostata, nėra prarasta. Pagal MAĮ 12 straipsnio 1 dalį suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbia apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus. Šie paaiškinimai mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomone mokesčių įstatymų reglamentuojamais klausimais (MAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, mokesčių administratorius, šviesdamas, konsultuodamas mokesčių mokėtojus mokesčių mokėjimo klausimais, turi atsižvelgti į atitinkamo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo turinį (MAĮ 12 straipsnio 3 dalis). Taigi mokesčių administratoriui mokesčių įstatymų paaiškinimai yra privalomi – juk juose išdėstoma oficiali nuomonė, kaip mokesčių administratorius supranta ir taiko įstatymo nuostatas, todėl situacija, kai mokesčių administratorius, oficialiai pateikęs savo nuomonę, kaip jis taiko konkrečią įstatymo nuostatą, vėliau jos nesilaiko ir nemotyvuotai nukrypsta, laikytina nepriimtina ir neteisėta. Remiantis 2004 m. balandžio 13 d. MAĮ 71 straipsnio komentaru, t. y. tuo apibendrintu mokesčio įstatymo paaiškinimu, kuriame mokesčių administratorius pateikė savo nuomonę dėl teisės normos supratimo ir taikymo ir į kurį jis pats turi neabejotinai atsižvelgti, mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui pasirašius susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų, „mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą MAĮ nustatyta tvarka, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta susitarime. Tačiau pažymėtina, kad dėl susitarime nurodytu sumų mokesčiu mokėtojui išlieka teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių esant MAĮ numatytiems pagrindams, taip pat naudotis kitomis MAĮ nustatytomis teisėmis“. Vadinasi, pats mokesčių administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai oficialiai pasisakė, kad yra tos nuomonės, jog netgi pasirašius susitarimą mokesčių mokėtojui išlieka teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių (prarandama tik teisė ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą). Tuo labiau, kad pareiškėjas laiko, jog, paduodant prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudos, nėra ginčijamas mokesčio apskaičiavimo teisingumas. Taigi tokios mokesčių administratoriaus nuomonės kontekste nesuprantama, neteisėta ir nepagrįsta yra pareiškėjo atveju išreikšta priešinga pozicija, t. y. nesilaikymas oficialiai pateiktos nuomonės, elgimasis ne pagal teisės akto nuostatas, kai konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir GPM baudos, kadangi buvo pasirašytas susitarimas dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio. Pareiškėjas niekaip neatsisakė teisės kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudų ir delspinigių. Pareiškėjo įsitikinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai, nesilaikydamas teisės aktų nuostatų, savo paties oficialiai pateiktos nuomonės dėl mokesčio įstatymo nuostatų supratimo ir taikymo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir GPM baudos.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą prašydama jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovė Vilniaus apskrities VMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 23–26) nurodoma, jog pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymas atleisti nuo delspinigių ir baudos buvo grindžiamas MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjo manymu, jis atleistinas nuo GPM delspinigių, kadangi nagrinėjamu atveju GPM delspinigius išieškoti būtų netikslinga ekonominiu ir socialiniu požiūriu, be to, pareiškėjas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, kas, jo manymu, sudaro pagrindą atleisti jį nuo GPM baudos. Įvertinus visas nagrinėjamo atvejo aplinkybes tarp pareiškėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2012 m. lapkričio 14 d. sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo susitarta, kad pareiškėjas turi sumokėti į biudžetą 680 445,96 Lt, iš kurių GPM delspinigiai sudaro 179 437 Lt, GPM bauda – 28 238 Lt. Remdamasi MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 (Žin., 2005, Nr. 2-28), (toliau – Susitarimo pasirašymo taisyklės) nuostatomis bei atsižvelgdama į tai, kad Susitarimo pagrindu buvo nustatytas galutinis mokestinės prievolės dydis, Vilniaus apskrities VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Nesutikdamas su Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (12.14-30-8)-46-25276 įformintu atsisakymu nagrinėti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudos, kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuris iš esmės grindžiamas MAĮ 71 straipsnio 1 dalimi bei šią nuostatą aiškinančiu, teisės akto galios neturinčiu MAĮ apibendrintu komentaru (toliau – MAĮ komentaras). Pareiškėjo manymu, susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymas nepanaikina mokesčių mokėtojo galimybės kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti atleisti nuo delspinigių ir baudos, o mokesčių administratoriui – nagrinėti tokį prašymą ir priimti sprendimą. MAĮ komentaras kaip apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas yra su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderinta centrinio mokesčio administratoriaus pateikta nuomonė, kaip mokesčių administratorius supranta ir taiko mokesčio įstatymo nuostatas (MAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Remiantis MAĮ 12 straipsnio 2 dalimi, apibendrintas mokesčio įstatymo paaiškinimas mokesčių mokėtojui neturi teisės akto galios ir išreiškia kompetentingos valstybės institucijos nuomonę mokesčių įstatymų reglamentuojančiais klausimais. Apibendrintais mokesčio įstatymo paaiškinimais pateikiama kompetentingos institucijos oficiali nuomonė, t. y. kaip ši institucija supranta ir taiko atitinkamo mokesčio įstatymo nuostatas. Bendrosios mokesčių apskaičiavimo nuostatos įtvirtintos MAĮ V skyriaus Pirmajame skirsnyje. MAĮ 71 straipsnyje ir Susitarimo pasirašymo taisyklių 4 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio ir su juo susijusių sumų (jeigu pastarosios yra aptartos mokesčių mokėtojo su mokesčių administratoriumi sudarytame susitarime) apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Remiantis MAĮ 71 straipsnio 1 dalies interpretacija, pateikta MAĮ komentare, dėl susitarime nurodytų sumų (mokesčio ir su juo susijusių sumų) mokesčių mokėtojui išlieka teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių esant MAĮ numatytiems pagrindams, taip pat naudotis kitomis MAĮ nustatytomis teisėmis. Vadovaujantis šia MAĮ komentare išdėstyta centrinio mokesčio administratoriaus nuomone, nepagrįstas yra pareiškėjo teiginys, kad net ir sudaręs Susitarimą, kuriuo įsipareigojo sumokėti suderintą GPM delspinigių ir GPM baudos sumas, galėtų būti atleidžiamas nuo delspinigių ir baudos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta tvarka. Nuosekliai aiškinant MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, pareiškėjas galėjo kreiptis dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir GPM baudos tik tokiu atveju, jeigu VMI ir pareiškėjo sudarytame Susitarime nebūtų aptartos GPM delspinigių ir GPM baudos sumos. Nagrinėjamu atveju Susitarimo šalys Susitarime numatė GPM delspinigių ir GPM baudos sumas, iš ko seka atitinkamos teisinės pasekmės, tarp kurių pareiškėjo atsisakymas ateityje pasinaudoti savo teise kreiptis į mokesčių administratorių ir (ar) teismą dėl atleidimo nuo GPM delspinigių ir baudos. Tiek dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atleisti mokesčių mokėtoją nuo MAĮ nustatyta tvarka jam paskirtų baudų, tiek dėl MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų atleisti mokesčių mokėtoją nuo MAĮ nustatyta tvarka jam paskirtų delspinigių mokėjimo mokesčių administratorius sprendžia tokiu atveju, jei tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus nėra sudarytas susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų (baudos, delspinigių) dydžio. Pažymėtina, kad dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio dalyko negali kilti ginčas, kai konkrečios mokesčio ir su juo susijusios sumos (bauda, delspinigiai) jau aptartos ir numatytos susitarime dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Remiantis MAĮ nuostatomis, mokesčių administratorius galėtų teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti mokesčių mokėtojo prašymą atleisti mokesčių mokėtoją nuo su tam tikru mokesčiu susijusios baudos ir (arba) delspinigių tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, minėta bauda ir (arba) delspinigiai mokesčių mokėtojui nebūtų numatyti mokesčių mokėtojo ir mokesčio administratoriaus susitarime dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, o paskirti mokesčių administratoriaus MAĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Susitarime aptarta, be kitų mokesčių ir su jais susijusių sumų, tiek GPM, tiek GPM delspinigių, tiek GPM baudos sumos, taigi nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo 2012 m. lapkričio 19 d. prašymo atleisti jį nuo GPM delspinigių ir GPM baudos, todėl šis prašymas buvo paliktas nenagrinėtas. Kaip matyti, mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio esmė yra tai, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas taikos būdu susitaria dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio taip užkirsdami sau kelią klausimus, jau suderintus ir aptartus mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime, spręsti neteisminiu ir (ar) teisminiu būdu. Tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo sudaryto susitarimo teisinės pasekmės pasireiškia tuo, kad mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio ir su juo susijusių sumų, jeigu pastarosios yra aptartos mokesčių mokėtojo su mokesčių administratoriumi sudarytame susitarime, apskaičiavimo teisingumą MAĮ nustatyta tvarka, o mokesčių administratorius praranda teisę apskaičiuoti didesnę sumą nei nurodyta tokiame susitarime. Minėtos nuostatos yra įtvirtintos MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje bei įvardytos Susitarimo IV dalyje. Komentuojamos MAĮ nuostatos yra imperatyvios, jų negali pažeisti nei mokesčių mokėtojas, nei mokesčių administratorius. Be to, mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio yra taikos sutarties civilinėje bei civilinio proceso teisėje analogas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos LII skyriuje įtvirtintos taisyklės reglamentuoja taikos sutarties civilinėje teisėje bendrąsias nuostatas. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio instituto esmė pasireiškia mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus bendru ir galutiniu sutarimu, kuriuo nustatytas susitarimo objektas, mokestinis laikotarpis ir konkretus mokestinių prievolių dydis, ir kuris yra privalomas abiem susitarimo šalims, t. y. ir pareiškėjui, ir VMI. Mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus susitarimu dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius bendru sutarimu išsprendžia konkretaus mokesčio (mokesčių) ir su juo (jais) susijusių sumų dydžio klausimą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjui S. B. paskirtų GPM delspinigių ir GPM baudos sumų negali kilti ginčas atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas taikos būdu susitarė tiek dėl GPM delspinigių, tiek dėl GPM baudos dydžio. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas jau buvo išreiškęs sutikimą dėl į biudžetą mokėtinų 179 437 Lt GPM delspinigių ir 28 238 Lt GPM baudos, prisiėmęs pareigą sumokėti pastarąsias GPM ir su juo susijusias sumas bei užkirtęs sau kelią klausimus jau suderintus ir aptartus Susitarime spręsti neteisminiu ir (arba) teisminiu būdu. Vilniaus apskrities VMI, įvertinusi nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes bei taikydama ir aiškindama atitinkamų teisės aktų nuostatas, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 14 d. tarp pareiškėjo S. B. ir VMI buvo sudarytas Susitarimas, kuriuo buvo susitarta, kad pareiškėjas turi sumokėti į biudžetą 680 445,96 Lt, iš kurių GPM delspinigiai sudaro 179 437 Lt, GPM bauda – 28 238 Lt (b. l. 33–35). 2012 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI prašydamas atleisti jį nuo 179 437 Lt ir toliau skaičiuojamų GPM delspinigių bei nuo 28 238 Lt GPM baudos (b. l. 29–32). Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (12.14-30-8)-46-25276 nurodė pareiškėjui, kad jis yra sudaręs susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, susitarimo sudarymo metu buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo kaltės, turėtas ar turimas mokesčių permokas ar skirtumus, todėl nagrinėti pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo GPM baudos ir delspinigių mokėjimo nėra pagrindo (b. l. 27–28).
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VMI 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. (12.14-30-8)-46-25276 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai mokesčių administratorius atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo GPM baudos ir delspinigių.
Atleidimo nuo baudos instituto normos yra įtvirtintos MAĮ 141 straipsnyje bei VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintose Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklėse (toliau – Atleidimo nuo baudų taisyklės).
Atsakovė savo atsisakymą nagrinėti pareiškėjo skundo motyvavo tuo, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo 2012 m. lapkričio 14 d. buvo sudarytas MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas praranda teisę ginčyti GPM ir kitų mokesčių baudos ir delspinigių apskaičiavimo teisingumą MAĮ nustatyta tvarka už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. ir įsipareigoja sumokėti į biudžetą 680 445 Lt, iš kurių GPM delspinigiai sudaro 179 437 Lt, GPM bauda – 28 238 Lt, o VMI praranda teisę dėl Susitarime nurodytų aplinkybių ir faktų apskaičiuoti didesnes GPM ir kitų mokesčių delspinigių ir baudos sumas, negu numatytos Susitarime. Atsakovės teigimu, dėl atleidimo nuo baudos MAĮ nustatyta tvarka sprendžiama tik tuo atveju, jeigu nėra sudaryto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Tokiai Vilniaus apskrities VMI pozicijai nepritartina.
Pagal MAĮ 71 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Pasirašius tokį susitarimą, mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumą, o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Susitarimo pasirašymo tvarką nustato Susitarimo pasirašymo taisyklės.
Toks susitarimas yra siejamas su tinkamu mokėtinų sumų apskaičiavimu, kai nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti sudarius jame nurodytą susitarimą mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti būtent mokesčio apskaičiavimo teisingumą, t. y. apskaičiuotų sumų dydžius. MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje lyginant su MAĮ 67 straipsniu, nustatančiu, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, iš esmės įtvirtinta bendros taisyklės išlyga, kuria leidžiama mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui susitarti ir kartu nustatoma, kad ginčai dėl tokio susitarimo ir juo apibrėžtų prievolių nebegali kilti. Visgi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs ne dėl mokesčio apskaičiavimo, o dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis ne ginčija mokestinės prievolės, nustatytos susitarimu, dydžio ar jos teisingumo, o prašo išspręsti klausimą dėl galimybės taikyti atleidimo nuo baudos ir delspinigių institutą. Remiantis oficialiai skelbiamu MAĮ komentaru, net ir sudarius atitinkamą susitarimą, mokesčių mokėtojui išlieka teisė kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių esant MAĮ numatytiems pagrindams, taip pat naudotis kitomis MAĮ nustatytomis teisėmis. Pažymėtina, kad toks aiškinimas atitinka MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatą, draudžiančią ginčus dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo.
Taigi nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad sudarius Susitarimą pareiškėjas prarado teisę kreiptis dėl atleidimo nuo baudos MAĮ 141 straipsnio tvarka. Priešingai, MAĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytas susitarimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo baudos ir delspinigių. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, gavęs tokį kreipimąsi privalo jį išnagrinėti iš esmės MAĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu įvertinti, ar egzistuoja atleidimo nuo baudos ar delspinigių pagrindai. Tokią praktiką palaiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A438-285/2013. Mokesčių administratoriaus sprendimas pagal Atleidimo nuo baudų taisyklių 32 punktą turi būti įformintas atskirame sprendime dėl atleidimo nuo baudų ir/ar delspinigių (FR1002 forma).
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities VMI, gavusi pareiškėjo prašymą atleisti nuo GPM baudos ir delspinigių, jo iš esmės neišnagrinėjo ir sprendimo nepriėmė, dėl to skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovė įpareigotina teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti S. B. 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 90, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
pareiškėjo S. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. (12.14-30-8)-46-25276.
Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją išnagrinėti S. B. 2012 m. lapkričio 19 d. prašymą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.