Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį traukiamas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB „T.“ direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. gegužės 30 d. Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 036633 dėl to, kad jis, būdamas UAB „T.“ vadovu, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. imtinai bendrovės darbuotojams buvo išmokėta 6980,00 Lt į buhalterinę apskaitą neįtraukto ir neapskaityto darbo užmokesčio, t.y. A. T., gim. 1985-04-22, už 2014 m. sausio mėn. išmokėta 680,00 Lt, už 2014 m. vasario mėn. – 800,00 Lt, už kovo mėn. – 640,00 Lt, už balandžio mėn. – 560,00 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; T. V., gim. 1968-09-26, už 2014 m. sausio mėn. – 500,00 Lt, už vasario mėn. – 500,00 Lt, už kovo mėn. – 800,00 Lt neapskaityto darbo užmokesčio; R. V., gim. 1965-07-24, už 2013 m. lapkričio mėn. – 500,00 Lt, už gruodžio mėn. – 500,00 Lt, už 2014 m. sausio mėn. – 500,00 Lt, už vasario mėn. – 500,00 Lt, už kovo mėn. – 500,00 Lt neapskaityto darbo užmokesčio. Tokiu būdu V. S. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu V. S. savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad patikrinimo metu atostogavo, apie patikrinimą sužinojo tik grįžęs iš atostogų. Jis yra atsakingas už atsiskaitymus grynaisiais pinigais įmonėje, neapskaitytų pinigų nei vienam darbuotojui niekada nemokėjo. Nei vienas iš protokole paminėtų asmenų operatyvaus patikrinimo metu jau nebedirbo įmonėje. Mano, kad A. T. laiko pyktį, kadangi dirbdamas nusižengė darbo taisyklėms, padarė nuostolį įmonei, jo buvo paprašyta parašyti paaiškinimą, tačiau jis pateikė pareiškimą išeiti iš darbo, buvo atleistas. Dėl kitų asmenų negali niek pasakyti, apie jų paaiškinimus sužinojo tik susipažinęs su byla.

L. T. V. parodė, kad UAB „T.“ dirbo 3 mėnesius pagal terminuotą darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas ir darbo užmokestis, kurį gaudavo per banką. Dar gaudavo priedą prie atlyginimo, kurį grynais mokėdavo mechanikas Vitalikas ir mechanikas Maksimas, ar už priedą pasirašydavo, nepamena. Gal ir voke buvo išmokami pinigai, jie buvo paliekami ant stalo, žinodavo, kad pinigai skirti būtent jam. Kai pasiimdavo pinigus, Vitalijaus ir Maksimo šalia nebūdavo. Nurodė, jog direktorių matė labai mažai, kontakto su juo praktiškai neturėjo. A. T. nepažįsta, darbe bendravo tik su mechanikais Vitaliku, Vadimu ir Maksimu. Parodė, kad įsidarbinant jam buvo paaiškinta, kad mokės bazinį atlyginimą ir priedus, priklausomai nuo išdirbtų valandų ir atliktų darbų kiekio. Iš darbo išėjo savo noru, nes buvo per mažas atlyginimas. Nurodė, jog paaiškinimą VMI jam padėjo parašyti, darbuotojai jo klausinėjo, o jis atsakinėjo.

L. R. V. parodė, kad UAB „T.“ dirbo budinčiu mechaniku-sargu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Pirmus 3 mėnesius gaudavo po 1500 Lt, vėliau po 2000 Lt per mėnesį. 950 Lt jam pervesdavo per banką, o 550 Lt išmokėdavo grynais eksploatacijos vadovas M. J., už tai atrodo niekur nepasirašydavo. Visada buvo vienoda suma – 550 Lt. Priedai buvo mokami įvairiose vietose – darbo vietoje, sargų kabinete, persirengimo kambaryje. Kaip kitiems buvo mokami pinigai, jis nežino. Dėl darbo užmokesčio su direktoriumi nebendravo, jį aptarė su Mantu. Rašant paaiškinimą VMI jam buvo pasakyta, kad grynais išmokėti pinigai buvo neoficialus atlyginimas, todėl taip ir parašė savo paaiškinime, nors jis iki šiol nežino, ar tai tikrai buvo neoficialu. Nurodė, jog į VMI jį iškvietė, nes A. T. paprašė paliudyti, jis ir sutiko. Su A. T. draugiškai bendravo, kartu bandė aiškintis, kodėl jiems nemokamas žadėtas atlyginimas – vietoje 2000 Lt, jam mokėjo tik 1600 Lt. Po šio bandymo išsiaiškinti, jie buvo nepagrįstai užsipulti Manto. Iš darbo išėjo dėl etatų mažinimo.

L. V. P. parodė, kad dirba UAB „T.“ pamainos meistru. Šios įmonės darbuotojams darbo užmokesčio nemokėdavo, jos pareigas kontroliuoti kaip atliekami darbai. Nurodė, jog T. V. prisimena, jis dirbo įmonėje mechaniku, jam darbus paskirstydavo, tačiau pinigų niekada nemokėjo. T. V. ateidamas sakėsi dirbęs tokį darbą, bet iš tikrųjų nebuvo to daręs, buvo prisidirbęs už agregatus, nepamena, kokiu pagrindu išėjo iš darbo. Su A. T. kartu nedirbo, tačiau pamena, jog prašė jo pateikti paaiškinimą dėl automobilio be atsarginių ratų, jis po to ir išėjo iš darbo.

L. M. U. parodė, kad nuo 2013 m. rusėjo mėn. dirba UAB „T.“ šaldymo agregatų meistru. Jo pareiga paskirstyti darbus, juos skirstė ir T. V., kuris neilgai dirbo įmonėje. Koks buvo T. V. atlyginimas, nežino, mano, jog atlyginimą jam mokėjo buhalterija, kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Nurodė, jog jam pinigai yra pervedami į banko sąskaitą. Niekada nėra mokėjęs niekam atlyginimo, jo pareigos yra meistras. A. T. nežino, pastarasis nebuvo jam pavaldus. Nurodė, jog pavaldiniai nėra minėję apie neva tai mokamą neoficialų atlyginimą. Parodė, kad T. V. darbe darė daug klaidų, pusę darbų už T. V. reikėdavo atlikti ja pačiam, nes buvo atsakingas už darbų kokybę. Direktoriaus apie tai neinformuodavo.

L. M. J. parodė, kad dirba UAB „T.“ eksploatacijos vadovu, jam pavaldūs vadybininkai ir budintys mechanikai-sargai. A. T. ir R. V. buvo jam pavaldūs. Neteko jiems mokėti darbo užmokesčio. Neturi galimybės disponuoti grynaisiais pinigais, nes įmonėje nėra kasos, nemokėjo R. V. grynųjų pinigų, net jo atlyginimo tiksliai nežino. R. V. tingėjo dirbti, dažnai jį reikėdavo raginti, kolegos skundėsi, kad reikia už jį darbus atlikti. Parodė, kad su A. T. buvo itin konfliktiški santykiai, nes jo pamainoje dingo ratai su ratlankiais, sulaukė iš A. T. grasinimų susidorojimu. Jo žiniomis, priedai už atliktus darbus nebuvo skiriami.

L. S. K. parodė, kad dirba Klaipėdos AVMI, gavo užduotį atlikti operatyvinį patikrinimą UAB „T.“, kadangi pasitikėjimo telefonu buvo gautas pranešimas apie šioje įmonėje mokamą neapskaitytą darbo užmokestį. Paaiškinimus davė 4 įmonėje dirbę darbuotojai, atleisti pusės metų bėgyje, 3 iš jų patvirtino, kad jiems buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nurodė konkrečias sumas. Paaiškinimus asmenys rašė savo ranka pagal jiems užduodamus klausimus. Būtent jų paaiškinimais ir buvo remiamasi, nebuvo važiuojama į įmonę, bendravo el. paštu bei telefonu, nebuvo apklausiami įmonėje dirbantys asmenys.

L. T. Šukys parodė, kad UAB „T.“ patikrinimas buvo atliktas remiantis pasitikėjimo telefonu gauta informacija dėl mokamo neapskaityto darbo užmokesčio. Kvietė atleistus darbuotojus, iš 4 trys patvirtino šį faktą, dėl to buvo surašyta pažyma. Apskaitos dokumentų netikrino, apsiribojo asmenų paaiškinimais.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirbo UAB „T.“ garažo vadybininku nuo vasario iki balandžio mėn. Tvarkė dokumentus, susijusius su transportu, atlyginimą gaudavo bankiniu pavedimu, kaip ir visi. Jokių kitokių mokėjimų negaudavo, kad tai įmonėje vyktų, niekada negirdėjo. Iš VMI jį iškvietė vos tik išėjus iš darbo, niekas iš UAB „T.“ nebuvo dėl to su juo susisiekęs. Iš darbo išėjo savo noru, nes gavo geresnį pasiūlymą kitur.

Liudytojas A. T. parodė, kad UAB „T.“ dirbo du kartus, pirmą kartą nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn., išėjo, nes gavo pasiūlymą išvykti į užsienį. Po pusmečio grįžus į Lietuvą, 2013 m. spalį vėl įsidarbino UAB „T.“ ir išdirbo iki 2014 m. balandžio mėn. Abu kartus dalis atlyginimo būdavo mokama vokelyje. Įsidarbinus antrą kartą pavedimu per banką gaudavo apie 1000 Lt, o 600-800 Lt išmokėdavo grynais, nors žadėjo mokėti apie 2200 Lt. Grynus pinigus mokėdavo M. J., atnešdavo juos į darbo vietą. Matė, kad mokėjo ir R. V. bei E. M.. Nurodė, jog pirmą kartą dirbdamas į VMI nesikreipė, apie tai nepagalvojo. Antrą kartą ėmė masiškai atleidinėti žmones, ieškoti priekabių, jį apkaltino išsinešus dvi atsargines padangas. Kai skambino į VMI dar dirbo įmonėje, tai padarė per pietų pertrauką, grįžęs R. V. ir E. M. pasakė, ką padarė, jie žadėjo prisijungti. Kai rašė paaiškinimą gegužės mėn., jau buvo atleistas, taip pasielgė, nes suprato, kad negerai, jog atlyginimas neoficialiai mokamas, apie tai ir su kitais bendraudavo. Nurodė nebuvus konflikto su įmonės administracija, apie tarnybinį pranešimą nieko nežino, paaiškinimo raštu neteikė. Žodinių pastabų iš vadovybės gaudavo, jas priimdavo, stengdavosi nekartoti tų pačių klaidų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo (t.y., dėl darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo) surašytas remiantis operatyvaus patikrinimo UAB „T.“ metu gautu duomenų šaltiniu – buvusių šios įmonės darbuotojų T. V., A. T. ir R. V. paaiškinimais, duotais Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams (b. l. 11, 12, 13). Kad surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi tik minėtų asmenų paaiškinimais, patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta protokolą surašiusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento operatyvios kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė S. K.. Akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo (t.y., dėl darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimo) iš esmės grindžiamas tik atkreiptina buvusių įmonės darbuotojų T. V., A. T. ir R. V. paaiškinimais, visi trys asmenys paaiškinimų davimo operatyvųjį patikrinimą atliekančiai pareigūnei metu UAB „T.“ jau nebedirbo. Tuo pačiu pažymėtina, jog jokių kitų duomenų, kad Įmonėje buvo pažeista darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, be šių asmenų paaiškinimų, kuriuos jie nors ir patvirtino teismo posėdžio metu, administracinėje byloje nėra.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausti šiuo metu įmonėje dirbantys liudytojai V. P., M. U. ir M. J. nurodė kardinaliai priešingas aplinkybes. Šie asmenys nurodė niekada negavę neapskaityto darbo užmokesčio ir tuo labiau jo nemokėję kitiems asmenims, ir netgi neturėję tokios teisės.

Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog liudytojų T. V., A. T. ir R. V., iš vienos pusės, bei liudytojų V. P., M. U. ir M. J., iš kitos pusės, parodymai yra akivaizdžiai prieštaraujantys vieni kitiems ir akivaizdžiai paneigiantys vieni kitus. Pažymėtina, jog tiek liudytojai T. V., A. T. ir R. V., tiek ir liudytojai V. P., M. U. ir M. J., teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vienok, turint omeny, jog iš vienos pusės - T. V., A. T. ir R. V. įmonėje jau nebedirba, iš kitos pusės - V. P., M. U. ir M. J. vis dar yra įmonės darbuotojai, neatmestina, jog tiek vieni liudytojai, tiek kiti liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Vienok, net ir šios aplinkybės kontekste, pažymėtina, kad V. P., M. U. ir M. J. parodymus, jog jokių pinigų kitiems asmenims jie nemokėję, nes neturėję net tokios teisės, patvirtina rašytiniai byloje pateikti įrodymai - darbo užmokesčio apskaitos tvarka (b. l. 126). Pagal UAB „T.“ darbo užmokesčio apskaitos tvarką, matyti, jog pagrindinis ir vienintelis darbo užmokesčio priskaitymus ir skaičiavimo tvarką UAB „T.“ nustatantis asmuo yra būtent direktorius V. S.. Tuo tarpu liudytojų T. V., A. T. ir R. V. parodymus grindžiančių rašytinių įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, kaip minėta, nėra. Ši aplinkybė ir suponuoja būtent minėtų liudytojų T. V., A. T. ir R. V. parodymus vertinti kritiškai.

Kaip minėta, nustatyta, kad be liudytojų T. V., A. T. ir R. V. paaiškinimų, vėliau parodymų, neapskaitytų piniginių lėšų buvimo faktas Įmonėje, kitokiu būdu byloje nėra užfiksuotas. Tuo tarpu, pagal kaltinimo logiką, būtent iš šių piniginių lėšų ir turėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis. Pabrėžtina, kad be žodinės informacijos (vėlgi, užfiksuotos minėtų buvusių darbuotojų paaiškinimuose), jokių kitų duomenų apie tai, kad neapskaityti pinigai kam nors įmonėje, kokiu nors pavidalu buvo mokami, nėra.

Priešingai, administracinės bylos teisminio nagrinėjimo metu objektyviai nustatyta kita reikšminga aplinkybė. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas atkreiptina taip pat buvęs (bylos nagrinėjimo metu) Įmonės darbuotojas D. G., kuris vėlgi atkreiptina kategoriškai nurodė niekada negavęs neoficialaus atlyginimo grynais pinigais, ir patvirtino, kad darbo užmokestis visada buvo mokamas tik bankiniais pavedimais. Šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Turint omeny, jog asmuo šiai dienai Įmonėje nebedirba, jo galimas suinteresuotumas bylos baigtimi logiškai atmestinas. Juolab, asmuo parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, pabrėžtina, kad asmuo kategoriškai nurodė, jog parodymus davė ir aplinkybes nurodė niekieno neprašomas, ir neįtakotas, niekieno neįtakotas davė ir paaiškinimus VMI, kuomet taipogi nepatvirtino neapskaityto darbo užmokesčio gavimo fakto. Byloje esantys šachmatiniai atsiskaitymo žiniaraščiai, UAB „Transuva“ banko sąskaitos išrašai, darbuotojų, kurių atlyginimai pervedami į asmenines sąskaitas sąrašai, darbo užmokesčio apskaitos tvarka patvirtina, jog Įmonėje darbo užmokesčiai darbuotojams buvo mokami bankiniais pavedimais (b. l. 23-98, 126).

V. S. kaltu neprisipažino, paaiškino, jog neoficialūs atlyginimai darbuotojams mokami nebuvo, atlyginimai darbuotojams pervedami tik bankiniais pavedimais, nurodė, jog Įmonė neturi grynų pinigų kasos. Be to, V. S., ginčydamas jam pareikštus administracinius kaltinimus, nurodė, ir tai, kad A. T. VMI tokią informaciją pranešė galimai todėl, kad yra priešiškai nusiteikęs įmonės, jos darbuotojų, ar jo paties (V. S.) atžvilgiu, už atsakingų įmonės darbuotojų dėl jo (A. T.) atžvilgiu surašytą tarnybinį pranešimą, padarius darbo tvarkos pažeidimus. Administracinės bylos medžiaga iš tiesų neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. UAB „T.“ budinčio mechaniko – sargo A. T. atžvilgiu buvo surašytas tarnybinis pranešimas už netinkamą darbinių pareigų atlikimą (b. l. 132). Aplinkybę, jog konfliktas su A. T. buvęs teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojai M. J., V. P., kurie dargi nurodė, kad po tarnybinio pranešimo surašymo A. T. jokio paaiškinimo neprateikė, ir iš įmonės įšėjo. Be to, minėti liudytojai nurodė ir tai, kad kaip atsakingi įmonės darbuotojai ne kartą yra pareiškę žodines pastabas A. T. dėl jo netinkamo darbinių funkcijų atlikimo. Iš pradžių teismo posėdžio metu A. T. neigęs buvus konfliktui tarp jo ir vadovybės, vėliau tai patvirtino, pripažino, kad buvo pareikštos ir žodinės pastabos dėl jo atliekamo darbo. Kreiptinas dėmesys, kad A. T. UAB „Transuva“ dirbo du kartus, tačiau, tik iškilus konfliktinei situacijai, kreipėsi anoniminiu skambučiu į Valstybinę mokesčių inspekciją, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą apie šio asmens suinteresuotumą.

Kaip matyti bylos medžiaga, kaltinimas LR ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu V. S. grindžiamas tik buvusių darbuotojų parodymais ir jų paaiškinimais M. J. kitų tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių neapskaityto įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokesčio mokėjimo fakto, byloje nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas privalo būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1196/2011; 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje N575-1449/2010; 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad neginčytinų įrodymų, jog V. S. administracinio teisės pažeidimo protokole minimiems buvusiems UAB „Transuva“ darbuotojams T. V., R. V., A. T. išmokėjo darbo užmokestį, kuris neapskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla V. S. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.