- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- AN2-382-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01949-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Laurynas Purlys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį V. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai 2019 m. liepos 26 d. patikrinę gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), techninės priežiūros vykdymą, nustatė, kad nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, neorganizuojami pastato avarinės būklės šalinimo darbai, todėl 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas-1) įpareigojo gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkus: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Skyriaus specialistas, kontroliuodamas Akte-1 įrašytų reikalavimų įvykdymą, 2020 m. vasario 5 d. atliko gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo priežiūros patikrinimą. 2020 m. vasario 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio Aktui-1 teikti įpareigojimai nėra įvykdyti. Gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkams buvo surašytas 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) (toliau – Aktas-2) ir pateikti reikalavimai: 1) nedelsiant organizuoti pastato pagrindinių laikančių konstrukcijų defektų, nurodytų 2019 m. balandžio 24 d. prof. habil. dr. L. U. Statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, UAB „E“ 2019 m. spalio 14 d. statinio būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09, 2019 m. gruodžio 10 d., doc. dr. S. S. statinio ekspertizės akte Nr. 19-12/12, šalinimo darbus; 2) statinio techninę priežiūrą organizuoti statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nustatyta tvarka, paskiriant vieną viso pastato techninį prižiūrėtoją, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryti komisija, specialistų grupę, kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3) nuolatinius pastato būklės stebėjimus įvertinant, kad pastato priestato 2p1/p sijų vienas galas remiasi į pastato vakarinės pusės laikančiųjų sieną, kitas – į išlikusią nenugriautą priestato sieną, vykdyti kas savaitę, atkreipiant ypatingą dėmesį į pastato laikančiosios sienas besiribojančios su priestatu techninę būklę; 4) apie įpareigojimų vykdymą iki 2020 m. balandžio 17 d. informuoti Būsto administravimo skyrių. Tokiu būdu gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrasavininkiai neįvykdė Akte-1 ir Akte-2 pateiktų įpareigojimų, t. y. iki Akte-2 nurodytos datos ir iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo dienos (2020 m. birželio 30 d.) Skyriaus specialistai negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte-2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies. Pažeidžiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu administracinę teiseną V. J. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, jog V. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - pripažinti ir V. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam minėto straipsnio dispozicijoje numatytą baudą.
4. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai, paaiškinimai ir faktinės aplinkybės nebuvo visapusiškai išnagrinėtos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė materialinės teisės normas, neteisingai interpretavo kaltės sampratą.
5. Esminis apeliacinio skundo pagrindas - materialinės teisės normos netinkamas taikymas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - ir Statybos įstatymas) 48 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nustačius, kad pastatas ar jo dalis galimai yra avarinė, techninės priežiūros privalo imtis ir pastato naudotojas (šiuo atveju, atsakomybėn traukiamas asmuo), ir techninis prižiūrėtojas, nes avarinė būklė yra pavojinga visuomenei, pažeidžia viešąjį interesą, todėl ir teisinis reguliavimas tokiais atvejais tampa griežtesnis. Tiek pastato naudotojas, tiek techninis prižiūrėtojas nedelsiant turi imtis priemonių avarinei būklei pažalinti, kadangi bet kuriuo atveju pastatas gali padaryti žalą aplinkiniams asmenims ir aplinkai. Kitais (kai pastatas nėra avarinis) atvejais, už netinkamą priežiūrą atsako tik techninis prižiūrėtojas.
Šalies argumentai
6. Surašius du patikrinimo aktus nei vienas tinkamai nebuvo įvykdytas, nors, kaip matyti iš Statybos įstatymo normų, naudotojai bent jau turėtų inicijuoti vieno asmens išrinkimą techniniu prižiūrėtoju, tačiau to nedaro, argumentuodami pastato savininkų nesutarimais, tarpusavio ginčais teisme, net jei toks protokole nurodytų reikalavimų nevykdymas prieštarauja įstatymui.
7. Nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas teigia, jog buvo nustatytas reikalavimų įvykdymo negalimumas. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog dar prieš imantis veiksmų, reikalingų reikalavimų įvykdymui, būtų nustatyta aplinkybė, kad šie reikalavimai yra neįmanomi. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja negavo jokių patvirtinančių dokumentų dėl Akte-2 nurodytų reikalavimų įvykdymo, t. y. nėra paskirtas viso pastato techninis prižiūrėtojas, pastato techninės priežiūros organizavimas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies, kasmetinių ir neeilinių apžiūrų atlikimui nesudaryta komisija, specialistų grupė, nepateikti pastato techninės priežiūros dokumentus, nebuvo bendradarbiauta ir su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistais, o tai akivaizdžiai parodo V. J. neveikimą, neveikimo pakanka kvalifikuoti ANK 505 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą administracinio nusižengimo sudėtį.
8. Pastato būklė kėlė (ir galimai vis dar kelia) pavojų aplinkinių sveikatai, tad V. J., kaip pastato naudotojas, turėjo imtis priemonių, siekiant apsaugoti gyventojus, pašalinius asmenis. Vien tai, kad organizavo patalpų naudotojų ir savininkų susirinkimą, kurio metu nebuvo išrinktas vienas techninis prižiūrėtojas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokių veiksmų, kaip pastato naudotojui, pakako avarinei būklei pašalinti, nesulaukiant administracinės nuobaudos. Šioje situacijoje verta pažymėti, kad buvo surašyti du pastato patikrinimo aktai, abu buvo galiojantys ir privalomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o vien tai, kad nagrinėjamos bylos, galimai susijusios su ginčo pastatu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nėra V. J. kaltės ar neatsargumo.
9. Asmeniui dėl jo neveikimo, kuomet pastatas yra avarinės būklės, turėtų būti paskiriama administracinė nuobauda, priešingu atveju, būtų formuojama ydinga, viešąjį interesą pažeidžianti teismų praktika, kai Vilniaus mieste pažeidžiamas gyventojų saugumas - gausu avarinės būklės pastatų, tačiau pastatų savininkai ar naudotojai nesiima iš esmės jokių priemonių saugumui užtikrinti, dėl ko iškiltų pavojus asmenų gyvybei, sveikatai ir/ar nuosavybei. V. J. veiksmuose yra ir kiti administracinio nusižengimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai: iš bylos medžiagos matyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimas, kaip buvo aptarta apeliaciniame skunde, kaltė (galimai neatsargumas), pažeistas teisinis gėris (objektas), ir tinkamas subjektas, o padariniai ANK 505 straipsnyje įtvirtintam administraciniam nusižengimui nereikalingi.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. J. atstovas advokatas Laurynas Purlys prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą. Kartu su apeliaciniu skundu teikia papildomus dokumentus – 2020 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadą bei 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą.
11. Nurodo, kad gamybiniame pastate bendrojo naudojimo objektų valdymui yra pasirinkta konkreti forma - šiuo tikslu yra sudaryta ir viešajame registre įregistruota jungtinės veiklos sutartis. Minėtos sutarties dalyviai yra pasitelkę specialistą A. N. (kvalifikacijos atestato Nr. 7241), kuriam yra pavesta vykdyti viso statinio techninio prižiūrėtojo funkcijas. Taigi, gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai yra atlikę visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad statinio techninė priežiūra būtų organizuojama ir vykdoma. Jei savivaldybė dėl gamybinio pastato techninės priežiūros dokumentų turi kažkokių reikalavimų, tuomet juos turėtų nukreipti paskirtajam techniniam prižiūrėtojui, kuris, vykdydamas savo funkcijas, disponuoja atitinkamais dokumentais, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Savivaldybė nepateikė jokių duomenų ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu negalėjo paaiškinti, ar tokio pobūdžio reikalavimai statinio techniniam prižiūrėtojui buvo teikiami. Visa tai parodo, kad savivaldybė savo nurodymus (reikalavimus) akivaizdžiai nukreipia ne į tą subjektą, kas vėlgi parodo šios institucijos pozicijos nenuoseklumą bei nepagrįstumą.
12. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl UAB „A“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. organizuoto gamybinio pastato patalpų savininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (įskaitant dėl minėtoje byloje ginčijamu protokolu įforminto sprendimo dalies patalpų techniniu prižiūrėtoju išrinkti kitą asmenį – K. K.). Ši aplinkybė parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo - jis pagal pasirinktą bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą kartu su kitais gamybinio pastato patalpų savininkais buvo įgyvendinęs savo, kaip savininko, teisę pavesti statinio techninę priežiūrą konkrečiam asmeniui (t. y. A. N.).
13. Savivaldybė Aktu-2 nebeformulavo nurodymo (reikalavimo) organizuoti gamybinio pastato avarinės būklės šalinimo, kaip anksčiau buvo nurodyta Akte-1. Tai parodo, kad savivaldybės pozicija dėl gamybinio pastato realios būklės buvo pasikeitusi. Apeliaciniame skunde yra plačiai pasisakoma apie gamybinio pastato avarinę būklę ir neva keliamą grėsmę aplinkiniams dėl tariamo nesaugaus jo naudojimo, tačiau Akte-2, už kurio nevykdymą yra siekiama nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gamybinio pastato būklė nebuvo vertinama kaip avarinė. Šia apimtimi savivaldybė apeliaciniu skundu nepagrįstai išplečia nurodymų esmę, kaltindama tuo, ko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pagal Aktą-2 faktiškai net nebuvo reikalaujama. Be to, nei Akte-2, nei savivaldybės 2020 m. birželio 30 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole apskritai nėra nurodyta, kokių konkrečiai statybos/remonto darbų vykdymo yra reikalaujama iš gamybinio pastato patalpų savininkų (įskaitant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį).
14. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai, siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės bloginimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbų, kurie apsaugotų bendras konstrukcijas nuo atmosferos (kritulių) poveikio bei užtikrintų jų nebloginimą, vykdymą. Apie tai net kelis kartus buvo pranešta tiek UAB „B“, tiek UAB „A“, tiek UAB „C“. Tuo pačiu apie planuojamus darbus 2020 m. kovo mėn. buvo informuota ir savivaldybė. Siekiant sutvarkyti nenugriautus priestatus, su rangovu (t. y. uždarąja akcine bendrove „D“) buvo sudaryta rangos sutartis dėl dviejų priestatų remonto darbų. Šiais darbais buvo sutvirtintos ir sutvarkytos nenugriautų priestatų konstrukcijos. Statybvietė buvo perduota rangovui darbų vykdymui (atlikimui). Darbai jau šiai dienai yra atlikti - pilnai perdengti priestatu stogai, sutvirtinti aptrupėję mūriniai kampai gelžbetoniu, atlikti betonavimo ir mūro tvarkymo darbai, stogas apskardintas. Taigi ekspertų (doc. dr. S. S., UAB „E“) įvardinti konstrukciniai trūkumai, sąlygoti UAB „B“ įsipareigojimų nevykdymo ir kėlę grėsmę lokalinei kitų konstrukcijų (išorinės sienos) deformacijai, yra pilnai sutvarkyti ir pašalinti. Taip pat stogo konstrukcijų remonto (sutvarkymo) darbai toliau bus tęsiami ir iš vakarinės (kiemo) pusės.
15. Savivaldybė tampa įrankiu pasitarnauti nesąžiningų verslininkų (nekilnojamojo turto vystytojų) interesų protegavimui ir jų tikslų įgyvendinimui. Minėti nekilnojamojo turto vystytojai tikisi ir siekia, kad bet kokia veikla statinyje būtų uždrausta, tokiu būdu darant spaudimą rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams (smulkiajam verslui), kad jie besąlygiškai pritartų ketinimams gamybinės paskirties pastate įrenginėti butus/loftus, griaunant statinio konstrukcijas (o ne jas tvarkant). Viršutinių aukštų patalpos yra aktyviai pardavinėjamos, kaip loftai/butai, nors dar 2015 m. birželio 12 d. sutartyje (3.8 p.) tuometiniai gamybinio pastato bendrasavininkai buvo sutarę, jog statinyje nebus projektuojamos ir įrengiamos gyvenimui skirtos patalpos. Faktą, kad yra sąmoningai ir visiškai neprižiūrimos būtent statinio viršutinių aukštų patalpos patvirtina nuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi nesandarūs (atviri) langai, pro kuriuos kritulių vanduo patenka į pastato vidų, gadindamas statinio konstrukcijas. Savivaldybė savo reikalavimus, susijusius patalpų priežiūra, turėtų nukreipti būtent į nesąžiningus patalpų savininkus, kurie sąmoningai neprižiūri savo turto.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
16. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčų dėl nustatytų faktinių aplinkybių nekyla, tačiau institucija nesutinka su jų teisiniu vertinimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, išnagrinėjęs pateikto skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstai, priimtas tinkamai įvertinus visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
18. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnai nebuvo įleisti į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
19. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina faktą, kad V. J. atlikti veiksmai tik formaliai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, byloje nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise priklauso patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančios gamybiniame pastate, (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) ir 2020 m. vasario 5 d. techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. A357-28/20(2.9.2.8-UK9) gamybinio pastato savininkams buvo pateikti reikalavimai. Institucija teigia, jog šiuose aktuose nurodyti reikalavimai nebuvo įvykdyti ir dėl to yra kaltas V. J.. Su tokia Institucijos pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2020 m. vasario 5 d. atliekamos statinio techninės apžiūros patikrinimo akte užfiksuota, jog gamybinio pastato savininkai nėra paskyrę vieno bendro pastato techninio prižiūrėtojo - vieni paskyrė A. N., kiti – K. K.. Pagal 2019 m. gruodžio 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2019/12/01, vadovaujantis statinio, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS pagrindu, J. S. sudarė, o V. J. įgaliotas asmuo L. J. pasirašė šią sutartį su A. N., kuris pradėjo atlikti statinio techninę priežiūrą (b. l. 79–80). Taigi skirtingų patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini), savininkai nepripažįsta vieni kitų paskirto techninio prižiūrėtojo, jie tarpusavyje nebendradarbiauja, nėra galimybės patekti į kito techninio prižiūrėtojo prižiūrimas patalpas ir pan. Be to, V. J. ir kiti subjektai ėmėsi teisinių priemonių, kad būtų pripažinta, jog techninis prižiūrėtojas K. K. neturi teisės vykdyti aptariamo pastato techninės priežiūros.
21. Gamybinio pastato - rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (tarp kurių - V. J.), siekdami užkirsti kelią tolimesniam statinio būklės blogėjimui, nusprendė organizuoti statybos (remonto) darbus. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai (b. l. 98, 103). Pranešime UAB ,,A“, UAB ,,C“, UAB ,,B“ nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS dalyviai, nesant kitos išeities, ketina atlikti statinio stogo konstrukcijų paprastojo remonto darbus pačiose opiausiose vietose. Šios iniciatyvos ėmėsi ir V. J. įgaliotas atstovas L. J. (b. l. 81-82). Tokio paties pobūdžio pranešimas, adresuotas tiems patiems subjektams, buvo surašytas 2020 m. gegužės 11 d. (b. l. 88-89), iš kurio turinio matyti, kad į ankstesnį pranešimą nesureagavo UAB ,,A“, UAB ,,C“, UAB ,,B“, o ne V. J.; į antrąjį pranešimą – tik UAB ,,A“, kuris nesutiko dėl remonto darbų vykdymo.
22. Iš šių duomenų matyti, kad gamybinio pastato - rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkai (naudotojai) prižiūri jiems priklausantį turtą, juo rūpinasi, todėl atmestinas institucijos argumentas, kad V. J. tik organizavo naudotojų ir savininkų susirinkimą. Dėl vykstančių savininkų tarpusavio nesutarimų, negali tapti atsakingas V. J., kuris ėmėsi visų galimų veiksmų vykdant institucijos reikalavimus.
23. Iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktos 2020 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvados matyti, kad priestatų Nr. 1 ir Nr. 2 konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir (ar) poveikio aplinkai nekelia. 2020 m. rugsėjo 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. A32-3381/20(2.1.15-BŪS) užfiksuota, kad yra sutvirtintos gamybinio pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos. Stogo kraštai apskardinti, karnizas pagrindinio fasado apskardintas, užsandarintos angos palėpės patalpoje - pastato konstrukcijos apsaugotos nuo drėkimo. Taigi, grėsmės aplinkai nėra.
24. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga, o atliekamuose asmens veiksmuose yra kaltė. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju, buvo vertinama galima V. J. kaltė, veikos pavojingumas, kuris kiekvienu atveju turi būti įvertintas atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir negali būti vienos taisyklės visiems panašiems atvejams. Nėra (ir negali būti) vienos teismų praktikos, nekintančių aksiomų, vertinant konkrečiu atveju padaryto nusižengimo turinį.
25. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs V. J. atliktus veiksmus, konstatuoja, kad V. J. veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija cituoja teisės aktus, apibendrintai pabrėžia, kad nebuvo tinkamai įvykdyti visi reikalavimai, tačiau tiksliai nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko būtent V. J..
26. Atsižvelgiant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.