Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-09-13 · Civilinė byla Nr. e2-1197-370/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
e2-1197-370/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00652-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vakarai“, uždarajai akcinei bendrovei „Foreksas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“
Civilinė byla Nr. e2-1197-370/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00652-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.3; 3.3.1.17.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vakarai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vakarai“ prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3610-392/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Foreksas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vakarai“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pareikštame ieškinyje teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2017-04-10 UAB „Foreksas“ ir UAB „Vilniaus vakarai“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-2369, kuria buvo parduotas nekilnojamasis turtas: butai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir 2/60 dalys aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) taikyti vienašalę restituciją priteisiant sandorio objekto rinkos vertę ir priteisti UAB „Foreksas“ naudai iš UAB „Vilniaus vakarai“ 217 500 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, ginčijama sutartis yra negaliojanti CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes sudaryta tarp nesąžiningų asmenų, atsakovei UAB „Foreksas“ siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, kuri turi didesnį nei 12 mln. Eur dydžio reikalavimą, priteistą teismo sprendimu, į minėtą bendrovę.Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Vilniaus vakarai“ priklausantį ir pas UAB „Vilniaus vakarai“ ar trečiuosius asmenis esantį nekilnojamąjį ir kilojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises neviršijant 217 500 Eur sumos.Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – jos ieškinio reikalavimams užtikrinti nutarė areštuoti UAB „Vilniaus vakarai“ turtą, o, jo nesant, lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, neviršijant 217 500 Eur sumos.Atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“ kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu iš dalies pakeisti 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai: 1) ieškovės turtiniams reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą. Areštuoti UAB „Vilniaus vakarai“ turtą, o, jo nesant, lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, neviršijant 50 000 Eur sumos, leidžiant UAB „Vilniaus vakarai“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su rangovais, tiekėjais, leisti išmokėti atlyginimus darbuotojams ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, nustatant, kad UAB „Vilniaus vakarai“ turi teisę iš areštuotų piniginių lėšų per vieną kalendorinį mėnesį panaudoti operacijoms atlikti 450 000 Eur sumą; 2) leisti UAB „Vilniaus vakarai“ iš areštuotų piniginių lėšų kas mėnesį atsiskaityti su advokatų profesine bendrija „Iustum“, kurios advokatas L. P. atsakovei UAB „Vilniaus vakarai“ teikia teisines paslaugas, konkrečią vieno mėnesio sumą, leidžiamą panaudoti atsiskaitymui už teikiamas teisines paslaugas, leidžiant nustatyti antstoliui. Suteiktų teisinių paslaugų dydžiai turėtų neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio.Atsakovės teigimu, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto sustojo jos ūkinė komercinė veikla, susijusi su statybinių projektų vystymu (šiuo metu statomas gyvenamųjų namų kvartalas). Atsakovei negalint atsiskaityti su tiekėjais už medžiagas, už darbus su rangovais, subrangovais, darbuotojais ne tik jie, bet ir pirkėjai patiria nuostolius, sustabdyti statybos darbai, vandens tiekimas į statomą objektą. Atsakovei neatsiskaičius su rangovais, subrangovais, tiekėjais, darbuotojais ir nepabaigus projekto, vėluojant atlikti darbus, gyvenamųjų namų kvartalo statyba žlugs, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių, atsakovė patirs didelius nuostolius ir ieškinio tenkinimo atveju neliks lėšų atsiskaityti su ieškove. Atsakovė taip pat nurodė nesutinkanti ir su ieškinio reikalavimais. Jos įsitikinimu, preliminariai pagrįsta ieškinio suma neviršys 50 000 Eur, todėl egzistuoja pagrindas sumažinti piniginių lėšų arešto mastą iki šios sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ prašymo netenkino.Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, o atliekant preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, netiriami ir nevertinami ieškinio faktiniai ir teisiniai argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad prašymo argumentai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (arešto masto sumažinimo nuo 217 500 Eur iki 50 000 Eur), kurie įrodinėjami pareikšto ieškinio nepagrįstumu, nesudaro pagrindo keisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą leisti iš areštuotų lėšų atsiskaityti su rangovais, tiekėjais, darbuotojais, valstybės biudžetu, pažymėjo, kad iš pačios atsakovės prašymo turinio matyti, jog ji kiekvieną mėnesį bendrovės veiklai organizuoti sumoka 450 000 Eur, todėl teismo nutartimi taikytų ribojimų dydis, atsižvelgiant į jų mastą ir atsakovės apyvartas (217 500 Eur suma yra daugiau nei du kartus mažesnė nei bendrovės vieno mėnesio mokėjimai), negali būti vertinami kaip esmingai trikdantys atsakovės veiklą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Vilniaus vakarai“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį: 1) ieškovės turtiniams reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą; areštuoti UAB „Vilniaus vakarai“ turtą, o, jo nesant, lėšas, esančias tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, neviršijant 50 000 Eur sumos, leidžiant UAB „Vilniaus vakarai“ iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su rangovais, tiekėjais, leisti išmokėti atlyginimus darbuotojams ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, nustatant, kad UAB „Vilniaus vakarai“ turi teisę iš areštuotų piniginių lėšų per vieną kalendorinį mėnesį panaudoti operacijoms atlikti 450 000 Eur sumą; 2) leisti UAB „Vilniaus vakarai“ iš areštuotų piniginių lėšų kas mėnesį atsiskaityti su advokatų profesine bendrija „Iustum“, kurios advokatas L. P. atsakovei UAB „Vilniaus vakarai“ teikia teisines paslaugas, konkrečią vieno mėnesio sumą, leidžiamą panaudoti atsiskaitymui už teikiamas teisines paslaugas, leidžiant nustatyti antstoliui. Suteiktų teisinių paslaugų dydžiai turėtų neviršyti Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas, netenkindamas apeliantės prašymo sumažinti arešto mastą, nepagrįstai iš viso nevertino UAB „Vilniaus vakarai“ pateiktų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti priteista ne didesnė nei 50 000 Eur suma. Nors apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės (šio tikslo prašymu ir nesiekė), tačiau pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai, susiję su butų pirkimo–pardavimo kaina ir jų apmokėjimu, net preliminarioje ieškinio pagrįstumo vertinimo stadijoje, patvirtina, kad ieškinyje prašoma taikyti 217 500 Eur restitucijos apimtis yra nepagrįstai didelė, o iš ieškovės prašomos priteisti 217 500 Eur sumos turi būti išskaičiuota UAB „Vilniaus vakarai“ pagal ginčijamą sandorį sumokėta 143 592 Eur kaina. Be to, apeliantė, ginčijama sutartimi nusipirkusi butus, į juos investavo, t. y. patyrė išlaidų ir juos pardavė tretiesiems asmenims. Preliminariai vertinant šias aplinkybes, spręstina, kad pagrįsta ieškinio suma galėtų siekti ne daugiau kaip 50 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 144 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį bei nukrypdamas nuo šiuo klausimu formuojamos aktualios teismų praktikos, taikyto arešto masto nesumažino iki šios sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, negali eliminuoti ir kitos ginčo šalies (skolininko) teisėtų interesų bei teisių apsaugos, juolab kad nagrinėjamu atveju apeliantė, kurios turtas areštuotas, nėra ieškovės skolininkė, o yra sąžininga turto įgijėja. Galiojančios laikinosios apsaugos priemonės gali lemti nuostolius, apeliantės vystomo statybos projekto žlugimą, skolų atsiradimą valstybei, kontrahentams, verslo partneriams. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį iš areštuotų lėšų apeliantė neturi teisės atlikti jokių mokėjimų, taigi ir atsiskaityti su tiekėjais už medžiagas, už darbus su rangovais, subrangovais.Tai, kad atsakovei reikalinga pinigų suma atsiskaityti su rangovais ir tiekėjais per mėnesį iki 2018 metų lapkričio mėnesio sieks iki 450 000 Eur, nereiškia, kad apeliantė disponuoja tokiomis piniginėmis lėšomis. Gyvenamųjų namų kvartalą atsakovė stato finansuotojo BIG banko kreditinėmis lėšomis. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neva disponuoja daug didesnėmis nei arešto mastas piniginėmis lėšomis ir dėl to taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos jos verslui.Teismas šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones apeliantės turtui taikė formaliai, iš esmės vadovaudamasis vieninteliu kriterijumi – didele ieškinio suma, tačiau nepagrindė, kodėl didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Tokios aplinkybės ieškovės neįrodytos.Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl UAB „Vilniaus vakarai“ prašymo leisti iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti už advokato byloje teikiamas teisines paslaugas. Toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepablogins ir neapsunkins ieškovės padėties, tačiau sukurs prielaidas apeliantei realiai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.Atsiliepime ieškovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teismo prašo apeliantės UAB „Vilniaus vakarai“ atskirąjį skundą atmesti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina su skundo argumentu neva net ieškinio tenkinimo atveju ieškovei galėtų būtų priteista ne didesnė kaip 50 000 Eur suma, todėl laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi būti sumažintas iki šios sumos. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje atliekamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas, todėl, atsižvelgdamas į ieškovės pareikštą piniginį reikalavimą, siejamą su ginčijamo sandorio objekto vertės priteisimu, ir įrodymus, kad ginčijamo sandorio vertė yra 217 000 Eur, turėjo pagrindą pareikštą ieškinį vertinti kaip prima facie pagrįstą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtai sumai. Be to, apeliantės nurodyta galima ieškinio tenkinimo suma (50 000 Eur) ir jos apskaičiavimo būdas (tikėtina, kainų skirtumas tarp faktiškai už sandorio objektus sumokėtos kainos (143 592 Eur) bei ieškovės pateikto sandorio objektų vertinimo (217 500 Eur)) nepagrįsti. Būtent ieškovė formuluoja ieškinio dalyką, kuris nagrinėjamu atveju yra nukreiptas į visą ginčijamo sandorio vertę, todėl vertinant ieškinio pagrįstumą, reikšminga sandorių objektų vertė, o ne atsiskaitymo už juos faktas. Savo ruožtu apeliantės pateiktas sandorio objektų vertinimas nereiškia, kad jų vertė yra būtent tokia, kokią ją nurodo apeliantė.Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi, nes paaiškėjo, jog informavus UAB „Foreksas“ apie būsimą kreipimąsi į teismą dėl skolos priteisimo, ji nedelsdama perleido turėtą nekilnojamąjį turtą (sandorio objektus) apeliantei, tačiau jokių piniginių lėšų UAB „Foreksas“ sąskaitoje po šio sandorio sudarymo antstolis nerado. Taigi, net jeigu apeliantė ir sumokėjo UAB „Foreksas“ pagal ginčijamą sandorį (dėl to kyla abejonių), šios lėšos nedelsiant buvo pervestos kažkokiam trečiajam asmeniui nežinomu pagrindu.Argumentai, susiję su atliktomis investicijomis į sandorio objektus, yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje. Ieškovė neprašo taikyti restitucijos natūra ir priteisti sandorio objektų – butų. Ieškovė prašo taikyti restituciją priteisiant šių butų rinkos vertę sandorio sudarymo metu, kuomet jokių pagerinimų apeliantė nebuvo atlikusi. Teismui taikius vienašalę restituciją, apeliantė galėtų reikšti reikalavimą UAB „Foreksas“ dėl nuostolių atlyginimo ir taip gauti kompensaciją už sumokėtas išlaidas.Tai, kad atsakovės prašymas nebuvo tenkintas, nereiškia, kad teismas nenagrinėjo atsakovės argumentų.Nesutiktina su apeliantės argumentais neva ji nėra ieškovės skolininkė ir yra sąžininga. Ieškinys yra pareikštas ir apeliantei, todėl, teisine prasme, jos atžvilgiu gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Savo ruožtu apeliantės nesąžiningumą pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai yra išdėstyti ieškinyje.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia apeliantės interesų ir netrikdo jos veiklos, kadangi mėnesinės išlaidos (taigi, ir gautinos pajamos) yra dvigubai didesnės, nei areštuota suma. Savo ruožtu, apeliantės teiginiai, esą laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra neproporcingas ir gali sukelti didelius finansinius nuostolius, yra visiškai nepagrįsti.Nepriklausomai nuo to, iš kokio šaltinio asmuo gauna lėšas į savo sąskaitą, jis tampa šių lėšų savininku ir turi teisę jomis disponuoti. Todėl priešingai nei teigia apeliantė, teismo motyvas, kad apeliantė disponuoja didesnėmis lėšomis, nei arešto mastas, yra teisingas. Be to, kadangi taikyto arešto mastas yra daug mažesnis nei apeliantės kreditoriams mokėtinos sumos, ji dėl taikyto arešto negali atsiskaityti tik su dalimi kreditorių (iki 217 500 Eur sumos), tačiau su likusia dalimi kreditorių atsiskaitymas nėra ribojamas.Ieškovės vertinimu, leidimas atsiskaityti iš areštuotų lėšų už teisines paslaugas patenka į prašymą leisti vykdyti atsiskaitymus iš areštuotų lėšų. Kadangi pati apeliantė nurodė, kad jos mėnesinės išlaidos yra apie 450 000 Eur, taigi, pajamos taip pat negali būti mažesnės, todėl iš šios sumos net ir atėmus areštuotą sumą (217 500 Eur) apeliantė turi galimybę atsiskaityti su savo teisiniais patarėjais ir atstovais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantė UAB „Vilniaus vakarai“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones sumažinant turto arešto mastą bei leidžiant iš areštuotų lėšų vykdyti būtinus atsiskaitymus.Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.Lietuvos apeliacinis teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-3610-392/2018, priėmė ieškovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsisakymą nuo ieškinio, pasirašytą visų ginčo šalių, ir bylą nutraukė, taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Vilniaus vakarai“ turto, o, jo nesant, lėšų, esančių tiek pas atsakovę, tiek pas trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant 217 500 Eur sumos. Duomenys apie teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties apskundimą nenustatyti, nors minėtos nutarties kopijos ginčo šalims išsiųstos 2018-09-05 elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ str. 10 d., 179 str. 3 d.). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nebeliko atskirojo skundo nagrinėjimo dalyko (objekto), t. y. procesiniu sprendimu esant panaikintai teismo nutarčiai, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti, vertintina, kad nebėra tikslinga pasisakyti dėl skundžiamos (vėlesnės) teismo nutarties, susijusios su šių priemonių pakeitimu, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis procesas pagal atsakovės UAB „Vilniaus vakarai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu, grąžintinas už atskirąjį skundą 2018-05-16 AB SEB banke sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 315 str. 5 d.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vakarai“ (j. a. k. 304442766) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vakarai“ (j. a. k. 304442766) už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja Danguolė Martinavičienė