- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-43-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07740-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovei R. N. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje ieškovas A. M. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo), kuriuo ieškovas prašė teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką papildyti punktu, kad, pasibaigus tėvo su dukra bendravimo laikui, motina pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 19 d. nutartimi ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkino ir papildė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra V. M. tvarką, nustatant, kad, pasibaigus tėvo A. M. su dukra V. M. bendravimo laikui, vaiko motina R. N. pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos.
3. Teismas sprendė, kad pagal galiojančią laikiną bendravimo tvarką yra nustatyta, jog ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Tačiau nėra nustatyta sąlyga dėl dukters grąžinimo į jos gyvenamąją vietą, pasibaigus bendravimo laikui. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad po teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, šalių tarpusavio santykiai liko įtempti, šalys tarpusavyje konfliktuoja, tai daro vaiko akivaizdoje, į konfliktus įtraukdamos policijos pareigūnus. Viena iš aplinkybių, dėl kurios 2024 m. liepos 8 d. buvo kilęs konfliktas, dukters grąžinimas į jos gyvenamąją vietą, pasibaigus bendravimo laikui.
4. Teismas pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į akivaizdžiai konfliktiškus ieškovo ir atsakovės santykius, turi būti kuo konkretesnė ir detalesnė, taip mažinant galimybę kilti daugiau konfliktų vaikų akivaizdoje, kas neabejotinai prieštarauja vaiko interesams. Todėl sutiko su ieškovo pozicija, kuriai pritaria ir Tarnybos atstovė išvadoje, jog būtina papildyti, konkretizuoti laikiną bendravimo tvarką, aptariant vaiko grąžinimo, pasibaigus bendravimo laikui, klausimą.
5. Teismas sprendė, jog, sudarius sąlygas pačiai atsakovei pasiimti dukterį iš ieškovo, ji tai galės atlikti teismo nutartyje nustatytu laiku, išvengiant šalių tarpusavio konfliktų kilimo dėl galimo vėlavimo grąžinti vaiką, o tai savo ruožtu atitinka geriausius vaiko interesus.
Šalies argumentai
6. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovas savo prašymu siekia pabloginti jos padėtį. Pažymėjo, kad atsakovė nurodo, jog gyvena tik iš santaupų, tačiau savo turtinei padėčiai pagrįsti neteikia jokių duomenų. Todėl atsakovės argumentas dėl negalimumo paimti dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos dėl jos turtinės padėties atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė R. N. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2024 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – papildyti 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nuostata, jog pagal nustatytą bendravimo laiką dukrą V. M. ieškovas A. M. pasiima iš atsakovės R. N. namų ir po bendravimo pabaigos laiku grąžina į motinos namus (20 val.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nutartis priimta, pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nutarties dalis priimta, pažeidžiant aukščiau išdėstytus reikalavimus, ir tai patvirtina vien Nutarties 3-4 puslapiuose atliktas bylos įrodymų, kurie, teismo vertinimu, yra susiję su prašymu, nors iš esmės teismo tiriami įrodymai negali būti laikytini naujomis aplinkybėmis, kurių pagrindu galima būtų teigti, jog byloje paaiškėjo naujos aplinkybės. Teismas aptaria vasaros laikotarpiu, t. y 2024 m. liepos 8 d. ir 24 d. ieškovui policijos įteiktus orderius. Po šių orderių įteikimo ieškovui jis iki prašymo teismui keisti laikinąsias apsaugos priemones vykdė byloje galiojančias laikinąsias apsaugos priemones ir dėl jų neatitikimo vaikų ar šalių interesams teismas nepasisakė. Taigi, teismas netinkamai vertino senas aplinkybes kaip naują faktinį pagrindą keisti laikinąsias apsaugos priemones.
7.2. Teismas neteisingai padarė išvadą, jog tarp šalių kyla konfliktinės situacijos dėl vaiko grąžinimo laiko. Vien iš atsakovės priešieškinio ir pridėtų įrodymų yra akivaizdu, jog tarp šalių konfliktiniai santykiai buvo iki bylos iškėlimo teisme, t. y atsakovė pateikė įrodymus, jog ieškovas prieš ją smurtaudavo.
7.3. Kaip skundžiama nutartis eliminuos tokius konfliktus, nėra aišku, nes, vadovaujantis tokia teismo logika, tiek vaiko pristatymą, tiek atsiėmimą turėjo pavesti organizuoti išskirtinai atsakovei. Taigi, atsakovės elgesys, prieš kurią ieškovas smurtavo prie jos namų, buvo įvertintas kaip priežastis įpareigoti ją vykti atsiimti vaiko į ieškovo aplinką (kurioje ji jausis dar mažiau saugi).
7.4. Teismas turėjo paraginti ieškovą tinkamai ir laiku vykdyti LAP byloje ir tokį ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Kaip buvo nurodyta, prieš keturis mėnesius buvęs nesutarimas nesudarė realaus pagrindo keisti LAP, juolab, kad LAP institutas ir būtinybė „čia ir dabar“ keisti jas turi būti pagrįsta realiomis ir šiuo metu esančiomis (o ne vasara buvusiomis) aplinkybėmis. Teismas nutartimi aptaria teismų nutartis dėl orderio teisėtumo kaip naujas faktines aplinkybes, tačiau tai tik procesiniai dokumentai dėl anksčiau prieš keturis mėnesius įvykusio įvykio, kai ieškovui buvo skirtas orderis. Byloje nėra duomenų, jog ieškovui buvo skirti nauji orderiai dėl vėlavimo grąžinti vaiką. Po vasaros iki teismo nutarties tarp šalių nekilo esminių sunkumų dėl vaiko grąžinimo.
7.5. Atsakovė savo dukrą kiekvieną dieną veža ir pasiima iš darželio (ieškovas to nedaro), o teismo skundžiama nutartimi atsakovei dar buvo užkrauta papildomai vežioti vaiką ieškovui. Apeliacinės instancijos teismui primintina, jog vieną savaitę ieškovas su vaiku bendrauja net 5, o kitą - 3 kartus per savaitę. Taigi, atsakovei be vežiojimo vaiką į ir iš darželio kas dieną dar beveik kasdien reikia vaiką parsivežti iš ieškovo. Tokios papildomos pareigos vertinant, kad bendravimo tvarka yra itin intensyvi ir buvo nustatyta išskirtinai prašant ieškovui, sukuria neadekvačias papildomas pareigas vaiko motinai, o taip pat su šiuo vežiojimu atsiranda ir išlaidos kurui.
7.6. Teismas šeimos kategorijos bylose turėjo būti aktyvus ir galėjo iš SODRA sistemos palyginti šalių pajamas ir proporcingai pajamoms paskirstyti pareigas, tačiau to nepadarė.
7.7. Skundžiama nutartis pažeidžia tėvų lygiateisiškumą, pvz. skundžiama nutartis papildė (pakeitė) 2024 m. gegužės 3 d. teismo nutartį dėl LAP, kurios rezoliucinės dalies 3 p. nustatė: „3) jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus, įsipareigoja pranešti motinai R. N. ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas”. Tokia nuostata liko galioti ir skundžiama nutartimi pakeitus esminę 2024 m. gegužės 3 d. teismo nutarties nuostatą, jog vaiką pasiima ir gražina motinai būtent ieškovas. Taigi, ieškovui susirgus, jis tiesiog informuoja atsakovę, kad neatvyks pasiimti vaiko. Tačiau atsakovei susirgus atsakovė neturi pagrindo nevykdyti teismo nutarties ir turi sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, net ir sirgdama atsakovė turėtų vykti pasiimti vaiko iš ieškovo namų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. M. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovo prašymas pakeisti (papildyti) nustatytą laikiną bendravimo tvarką iš esmės grindžiamas nauja aplinkybe: po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iškilo tarp šalių nesutarimai dėl nutarties vykdymo dalyje dėl dukters grąžinimo, pasibaigus bendravimo laikui.
Šalies argumentai
8.2. Pirmosios instancijos teismas naują aplinkybę dėl šalių nesutarimų vertino pagal byloje surinktų įrodymų visumą, o ne vien pagal atskirus 2024 m. liepos 8 ir 24 d. epizodus, kuriuos atskirajame skunde nurodė atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenų visumą, pagal kurią nustatyta, kad po teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos šalių tarpusavio santykiai liko įtempti, šalys tarpusavyje konfliktuoja, tai daro vaiko akivaizdoje, į konfliktus įtraukdamos policijos pareigūnus.
8.4. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti įrodymai - 2024 m. liepos mėn. susirašinėjimas ir Sodros pažyma už 2023-06-01 – 2024-04-27 laikotarpį - neturi jokio ryšio su pirmosios instancijos teismo nagrinėtomis aplinkybėmis, todėl neturi būti prijungiami prie bylos, juo labiau, kad, vertinant šių naujų įrodymų datas, atsakovė turėjo visas galimybes juos pateikti į bylą pirmos instancijoje teisme (CPK 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai papildė tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimti apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiami nauji įrodymai – apeliantė nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti apeliantės jau turėtus, bet pirmosios instancijos teisme neteiktus byloje įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai prašomi priimti įrodymai - 2024 m. liepos mėn. susirašinėjimas ir Sodros pažyma už 2023 – 2024 m. laikotarpį - neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
14. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi yra nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka. Skundžiama nutartimi teismas nutarė papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo A. M. bendravimo su nepilnamete dukra V. M. tvarką, nustatant, kad, pasibaigus tėvo A. M. su dukra V. M. bendravimo laikui, vaiko motina R. N. pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos. Pirmosios instancijos teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nėra nustatyta sąlyga dėl dukters grąžinimo į jos gyvenamąją vietą, pasibaigus bendravimo laikui. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad po teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos šalių tarpusavio santykiai liko įtempti, šalys tarpusavyje konfliktuoja, tai daro vaiko akivaizdoje, į konfliktus įtraukdamos policijos pareigūnus, todėl būtina papildyti laikiną bendravimo tvarką, aptariant vaiko grąžinimo po bendravimo laiko klausimą.
15. Apeliantė su tokiu laikinos bendravimo tvarkos papildymu nesutinka ir teigia, kad skundžiama nutartis pažeidžia tėvų lygiateisiškumą, nes pvz. skundžiama nutartis papildė (pakeitė) 2024 m. gegužės 3 d. teismo nutartį, kurios rezoliucinės dalies 3 p. nustatė: „3) jeigu tėvas negali atvykti į susitikimus, įsipareigoja pranešti motinai R. N. ne vėliau kaip prieš 24 (dvidešimt keturias) valandas.”. Tokia galiojanti nuostata liko galioti ir skundžiama nutartimi pakeitus esminę 2024 m. gegužės 3 d. teismo nutarties nuostatą, jog vaiką pasiima ir gražina motinai būtent ieškovas. Taigi, ieškovui susirgus, jis tiesiog informuoja atsakovę, kad neatvyks pasiimti vaiko. Tačiau atsakovei susirgus atsakovė neturi pagrindo nevykdyti teismo nutarties ir turi sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, net ir sirgdama atsakovė turėtų vykti pasiimti vaiko iš ieškovo namų. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog tarp šalių kyla konfliktinės situacijos dėl vaiko grąžinimo laiko. Teigia, kad vien iš atsakovės priešieškinio ir pridėtų įrodymų yra akivaizdu, jog tarp šalių konfliktiniai santykiai buvo iki bylos iškėlimo teisme, t. y. atsakovė pateikė įrodymus, jog ieškovas prieš ją smurtaudavo. Taip pat nurodo, kad atsakovė savo dukrą kiekvieną dieną veža ir pasiima iš darželio (ieškovas to nedaro), o teismo skundžiama nutartimi atsakovei dar buvo užkrauta papildomai vežioti vaiką ieškovui. Atsakovei be vežiojimo vaiką į ir iš darželio kas dieną dar beveik kasdien reikia vaiką parsivežti iš ieškovo. Tokios papilomos pareigos vertinant, kad bendravimo tvarka yra itin intensyvi ir buvo nustatyta išskirtinai prašant ieškovui, sukuria neadekvačias papildomas pareigas vaiko motinai, o taip pat su šiuo vežiojimu atsiranda ir išlaidos kurui. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus iš esmės laiko pagrįstais.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogi tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
17. Ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) dėl bendravimo tvarkos įgyja jame tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi šalių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio palaikymas. Todėl labai svarbu abiem šalim bendradarbiauti, susilaikyti nuo konfliktų tarpusavyje vaiko akivaizdoje.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką yra nustatyta, kad ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Tačiau nėra nustatyta sąlyga dėl dukters grąžinimo į jos gyvenamąją vietą, pasibaigus bendravimo laikui. Todėl, kadangi šalys nesiekia dėl savo nepilnamečio vaiko bendradarbiauti, galimi konfliktai. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai nustatė, jog pasibaigus tėvo su dukra bendravimo laikui, vaiko motina R. N. pasiima dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos.
19. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys turi bendradarbiauti dėl savo nepilnametės dukters fizinės ir psichinės gerovės, nekonfliktuoti prie savo nepilnametės dukters ir veikti išskirtinai dėl jos interesų. Jeigu šalys nesieks bendradarbiauti, tai iš esmės nebus jokio skirtumo, ieškovas dukrą parveš namo pas atsakovę, ar atsakovė pati pasiims iš jo dukrą.
20. Antra, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vykdoma tinkamai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 8 d. apeliantė kreipėsi į policiją dėl to, kad ieškovas vėlavo grąžinti dukrą pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys viena kitą gerai pažįsta, žino, kad konfliktuoja, todėl neturi sudaryti sąlygų naujiems konfliktams kilti ir nutartį vykdyti laiku ir tinkamai.
21. Trečia, sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju ieškovui yra nustatytas intensyvius laikinas bendravimas su vaiku, todėl turi būti išlaidų, žmogiškųjų išteklių proporcingumas tarp tėvų (šalių). Pažymėtina, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta. Iš preliminarių bylos duomenų matyti, kad apeliantės finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo, todėl vertintina, jog teisinga nustatyti, kad ieškovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui, grąžiną dukrą į jos gyvenamąją vietą.
22. Dėl apeliantės argumentu, jog teismas šeimos kategorijos bylose turėjo būti aktyvus ir galėjo iš Sodros sistemos palyginti šalių pajamas ir proporcingai pajamoms paskirstyti pareigas, tačiau to nepadarė, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas, jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2014; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-37-611/2023). Šiuo atveju apeliantė, norėdama įrodyti, jog jos finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovo ir toks tvarkos pakeitimas neproporcingas, turėjo pareigą pati teikti teismui įrodymus iš Sodros, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos veikti savo iniciatyva.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkinti iš dalies. Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nuostata, jog pagal nustatytą bendravimo tvarką dukrą V. M. ieškovas A. M. pasiima iš dukros gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą‘‘ ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 19 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (papildymo) tenkinti iš dalies.
Papildyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones nuostata, jog pagal nustatytą bendravimo tvarką dukrą V. M. ieškovas A. M. pasiima iš dukros gyvenamosios vietos ir pasibaigus bendravimo laikui grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.