Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Rūta Laurinonienė Baudž. byla Nr. 1A–518-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-09-30 nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 253 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu) – 30 parų arešto bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (už neteisėtą disponavimą šaudmenimis) – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme būtas laikas nuo 2009-06-21 iki 2009-06-22 imtinai.

Kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo J. G. sulaikymo dienos.

Daiktinius įrodymus – šaunamąjį ginklą ZK 16-o kalibro, Nr. 35038, šaunamąjį ginklą ZK 16-o kalibro, Nr. 10381 II – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Š. , bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad jis 2008 metais, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas statybos darbus, rado 16-o kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „ZK“ ir jį, neturėdamas leidimo, laikė pas A. Š. ūkiniame pastate, (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone. 2009 m. birželio 21 d., apie 21 val., eidamas medžioti su A. Š. , neturėdamas leidimo, su savimi nešėsi „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą, tai yra 16-to kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą „ZK“ modelio, kurio numeris 10381 II. Šiais savo veiksmais J. G. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu.

Be to, J. G. , neturėdamas leidimo, 2008 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Martynas, įsigijo dvylika 16-o kalibro medžioklinių šovinių, kurių vieną ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iššovė, kitus vienuolika šovinių, neturėdamas tam leidimo, laikė A. Š. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajone, o 2009 m. birželio 21 d., eidamas medžioti, su savimi gabeno šaudmenis, tai yra 11 fabrikinės gamybos 16-to kalibro medžioklinių šovinių, skirtų šaudyti iš 16-to kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Šiais savo veiksmais J. G. neteisėtai disponavo šaudmenimis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam J. G. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas J. G. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis anksčiau vieną kartą teistas. Teistumas jam nėra išnykęs. J. G. ne kartą baustas administracine tvarka. Be to, jis niekur nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad J. G. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato kelias alternatyvias bausmės rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Nors J. G. naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tačiau teismas jam kaip recidyvistui už naujai padarytas nusikalstamas veikas paskyrė švelniausią BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri savo dydžiu atitinkamai už atskiras nuskalstamas veikas yra žymiai mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliaciniame skunde J. G. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Nors nuteistasis J. G. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis turi pareigą padėti žmonai rūpintis ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau akivaizdu, kad šie pozityvūs socialiniai ryšiai nebuvo pakankami sulaikyti J. G. nuo nusikalstamų veikų padarymo. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. šeimai finansiškai padėjo, nes jis, būdamas jaunas ir darbingas žmogus, niekur nedirbo, darbo neieškojo. Tai matyti iš byloje esančios Darbo biržos pažymos, kad jis į Tauragės darbo biržą kreipėsi tik 2009-07-22. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažamečius vaikus, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. nuo 2006-03-25 piktybiškai vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą L. M. Gečaitę ir dėl to jis buvo nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-03-01 nuosprendžiu (b. l. 59–60). Tai, priešingai apelianto teiginiui, rodo, kad jis ignoruoja savo nepilnamečio vaiko interesus, nors turi pareigą jį išlaikyti. Aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl itin sunkios šeimos materialinės padėties, nepateisina jo nusikalstamo elgesio. Nors apeliantas nurodė dirbdavęs atsitiktinius darbus, tačiau atsitiktinių darbų pobūdis neužtikrina pajamų pastovumo. Taigi skirdamas J. G. bausmes, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmių rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam J. G. , nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.