Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo R. P. skundas ir nuteistojo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymas šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1999-08-25 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p., 8 p., 128 str. 2 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos. 2003-09-29 Kauno apygardos teismas 1999-08-25 nuosprendžiu nustatytas veikas perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 9 p. bei BK 144 str. numatytas veikas ir paliko laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Bausmės pradžia nuteistajam R. P. skaičiuojama nuo 1998-05-02. Nuo 2008-08-06 nuteistasis R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje 2-je valdyboje. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino nuteistojo R. P. skundo dėl Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, sprendimo 2013-05-27 Nr. 7-1060, kuriuo atsisakyta surinkti medžiagą apie nuteistąjį ir pateikti jo prašymą Lygtinio paleidimo komisijai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą bei netenkino nuteistojo R. P. atstovo advokato A. Vavilovo prašymo šioje byloje kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atstovo nuomone, dėl to darytina išvada, kad tik Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos kompetencijoje yra spręsti klausimą dėl nuteistųjų prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o administracijos funkcijos yra, gavus tokį prašymą, jį ir socialinio tyrimo išvadą perduoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Jis nesutinka su teismo motyvu, kad R. P. prašymas negalėjo būti priimtas lygtinio paleidimo komisijos, kadangi, kaip pažymi pats teismas, jokia teisės norma nedraudžia nuteistam asmeniui kreiptis į komisiją su prašymu, o remiantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 6 str. taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs.

Be to savo skunde teigia, kad teismo nurodyto teisinio prasmingumo principo nei Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksas nei teisės teorija nenumato, todėl juo negalima vadovautis, o sprendimus turi priimti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kuo priimdamas nutartį, teismas nesivadovavo.

Teismas savo nutartį grindė prielaidomis teigdamas, kad lygtinio paleidimo komisija negalėtų priimti jokio kitokio sprendimo kaip tik atmesti R. P. prašymą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad komisija priims tokį sprendimą, be to, teismas šioje byloje neanalizavo ar R. P. gali būti paleistas lygtinai ar ne, kadangi tokio klausimo R. P. šioje byloje nekėlė.

Teismo argumentas, kad R. P. padavus prašymą būtų be reikalo naudojami materialiniai ir žmogiškieji įstaigos resursai iš viso negalima laikyti teisiniu argumentu, be to, jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2 d. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl R. P. teisės pateikti prašymą lygtinio paleidimo komisijai ribojimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atstovo nuomone, teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 3 p. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad prašymas kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą buvo grindžiamas tuo, kad asmenys nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos neturi teisės į resocializaciją ir integraciją į visuomenę bei, kad tokiems asmenims netaikomos bausmės sušvelninimas ir lygtinis paleidimas. Teismas konstatavęs, kad tokių asmenų lygtinis paleidimas ir bausmės sušvelninimas yra numatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, amnestija, malonė, atleidimas dėl ligos, nurodydamas, kad nėra pagrindo kreiptis Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, neįsigilino į prašymo esmę ir dėl to nepagrįstai atmetė šį prašymą, kadangi visi aukščiau paminėti atvejai nesusiję su nuteistųjų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos teise į resocializaciją ir integracija į visuomenę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. atstovo skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Susipažinusi su teismui pateikta medžiaga, apylinkės teismo priimta nutartimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. P. atžvilgiu priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, visiškai atitinkantis byloje esančias aplinkybes ir nustatytus duomenis, kurie teisėjų kolegijai jokių abejonių nekelia.

Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 1 d., kuriame nurodytas apibrėžtas nuteistųjų asmenų sąrašas. Šio straipsnio 3 p. numatyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems mirties bausmė malonės ar amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys.

Šios esminės nuostatos pagrindu apylinkės teismas pagrįstai savo nutartyje nuteistajam išaiškino, kad Lygtinio paleidimo komisijų kompetenciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 str., kurio 2 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo komisija svarstydama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo vadovaujasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatomis, kas tik papildomai patvirtino tai, kad nuteistojo R. P. prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo negalėjo būti priimtas, kadangi jis yra nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir tai leido teismui sistemiškai vertinti, kad pataisos įstaigos administracija neturėjo jokios teisinės pareigos rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su nuteistojo R. P. prašymu nagrinėti Lygtinio paleidimo komisijai. Apylinkės teismo nutartyje išdėstyta nuostata, kad galiojantys įstatymai ir taisyklės nenumato draudimo nuteistajam iki gyvos galvos surašyti ir paduoti tokį prašymą, yra pagrįsta, o, kolegijos nuomone, toks nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, tėra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytas galimybes. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo nutartyje konstatuotai išvadai, kad komisija iš viso negali tokio prašymo svarstyti dėl Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 3 p. numatytos imperatyvios nuostatos, nes tiek ruošiant medžiagą apie tokį nuteistąjį ir kartu su jo prašymu, tiek teikiant svarstyti lygtinio paleidimo komisijai be pagrindo ir tikslo bus naudojami pataisos įstaigos materialiniai ir žmogiškieji resursai.

Dėl šių aplinkybių tiek teismo nutartis, tiek nutartyje nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštas, iš esmės išaiškinantis tas pačias aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti. Šios įstaigos, kaip valstybinio administravimo subjektai, šiuo atveju veikė teisėtai, nepažeidė nuteistojo R. P. teisių, tinkamai išaiškino jam galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą, esmę, todėl pakartotinai dėstyti tuos pačius, teismo nutartyje visapusiškai aptartus argumentus, nėra prasmės.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytai nuostatai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 str. 3 p. nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 21 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. įtvirtintiems teisinės valstybės ir tarptautinės teisės principams bei normoms. Analogiško prašymo, kuris išspręstas apylinkės teismo nutartyse, tiek civilinio proceso metu, tiek nagrinėjant skundą baudžiamojo proceso tvarka, pateikimas apygardos teismui, nesudaro pagrindo tą patį klausimą, spręsti visose teisinėse institucijose, kuomet tinkamai jis išnagrinėtas. Apylinkės teismo 2014-01-28 nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nuteistojo R. P. atstovas nenurodė motyvų dėl ko Lietuvos Respublikos BVK 158 str. 3 p. nuostatos galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei išdėstyti teiginiai nepagrindė minėto įstatymo galimos neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, ir pateikus apeliacinį skundą ši situacija nėra pakitusi.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjo nuteistojo skundą, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo R. P. prašymo Komisijai pateikimo dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo negalimumo, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo atstovo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.

nutarė:

atmesti nuteistojo R. P. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo skundą bei prašymą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.