Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Pramogų vėjas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pramogų vėjas“ ieškinį atsakovui Lietuvos moksleivių sąjungai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Pramogų vėjas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos moksleivių sąjungai dėl 4 058,86 Eur skolos, 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų ar kito turto areštą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad materialinio-teisinio reikalavimo suma (4 058,86 Eur) nėra didelė, kadangi prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp dviejų juridinių asmenų. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės. Ieškovui nepateikus kitų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o teismui tokių aplinkybių nenustačius, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principais, buvo padaryta išvada, kad nebuvo pagrindo taikyti atsakovui laikinųjų apsaugos priemonių.

Ieškovas (apeliantas) UAB „Pramogų vėjas“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti argumentai atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti, o nutartis priimta nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos esant didelei ieškinio sumai. Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti argumentai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti galimo sprendimo įvykdymas, priešingai - pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas neseniai turėjo ir šiuo metu turi skolų valstybei - tai patvirtina interneto svetainės http://rekvizitai.vz.lt/imone/lietuvos_moksleiviu_sajunga kopija ir YMI interneto svetainės kopija. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera, todėl yra reali grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Be to, pažymi, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė net nustačius papildomą terminą ir išdėsčius skolos mokėjimą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali pasinaudoti galimybe parduoti ar kitaip perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ir taip apsunkinti ar iš viso padaryti neįmanomą ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdymą.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) UAB „Pramogų vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos moksleivių sąjungai dėl 4 058,86 Eur skolos, 8,05 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat apeliantas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose 4 058,86 Eur sumai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog atsakovas dėl savo turtinės padėties ar kitų aplinkybių negalės įvykdyti teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės.

Paminėtina, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma atsakovui yra 4 058,86 Eur. Šiuo atveju minėta suma atsakovui kaip juridiniam asmeniui nėra laikytina didelė. Be to, apelianto nurodytas internetinis puslapis (www.rekvizitai.lt) ir pateikta pastarojo kopija nurodo, kad atsakovas nuo 2016-05-20 iki 2016-06-17 turėjo tik 83,89 Eur dydžio socialinio draudimo skolą. Tokio dydžio skola neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog apelianto pareikšto ieškinio suma atsakovui laikytina didelė ir kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apelianto ieškinys dėl 4 058,86 Eur skolos ir 8,05 procentų metinių palūkanų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-17 sprendimu už akių buvo visiškai patenkintas. Taigi, apeliantas turi teisę kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį dėl minėto sprendimo vykdymo.

Įrodymų, kad atsakovo veiksmai yra piktybiški byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo veiksmai gali apsunkinti esamo sprendimo įvykdymą arba padaryti jį neįmanomu. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kitų bylų, iškeltų atsakovo atžvilgiu, nėra, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pastarasis gali paslėpti ar bandyti realizuoti, ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš atsakovui priklausančio turto. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovo banko sąskaitose 4 058,86 Eur sumai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo (apelianto) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Pramogų vėjas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.