- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-25
- Bylos Nr.
- ATP-623-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00786-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 13 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-07-20, apie 18.49 val., Žvalgų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Lancia Thesis“, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš sukdamas į kairę kelyje, turinčiame po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies kairiojo krašto (nepersirikiavo į antrąją eismo juostą), susidūrė su ta pačia kryptimi lygiagrečiai važiuojančiu A. G. vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) ir apgadino abi transporto priemones, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 111 p. reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – Administracinės veiklos skyrius) 2012-01-13 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesurinkus objektyvių įrodymų, kurio vairuotojo veiksmai sukėlė eismo įvykį (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. G. skundą, 2012-03-23 nutartimi netenkino A. G. skundo ir paliko Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-13 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.
Nurodo, kad Administracinės veiklos skyrius, priėmęs 2012-01-13 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi iš esmės tik byloje esančio ekspertizės akto išvadomis, tačiau nepakankamai vertino kitus rašytinius įrodymus, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir nuotraukas, atkuriamąjį automobilių važiavimo trajektorijų vaizdą. Policijos pareigūnai, užfiksavę teisės pažeidimą, nebuvo apklausti byloje, nors jie, atvykę į eismo įvykio vietą, sudarė eismo įvykio vietos schemą, bendravo su eismo įvykio dalyviais, savo tarnybiniame pranešime nurodė, kaip eismo įvykio aplinkybes aiškino abu vairuotojai. Eismo įvykio vietos schemoje, sudarytoje tuoj po eismo įvykio, policijos pareigūnai pažymėjo kiekvieno vairuotojo nurodytą automobilių susidūrimo vietą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. B. įvykio vietoje nurodyta susidūrimo vieta neatitinka, nes šukės gulėjo visai kitoje kelio vietoje. Šukių išdėstymas atitiko automobilio „Audi“ vairuotojo pasakojimą ir susidūrimo vietos nurodymą. R. B. parodymai tiek tarnybiniame pranešime, tiek jo paties rašytiniame paaiškinime skyrėsi. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad R. B. įvykio vietoje nurodė, jog jis nematė, kur važiuoja automobilis „Audi“. Kita vertus, savo rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdyje jis jau teigė, kad automobilis „Audi“ lenkė jį. Toks R. B. nurodytų aplinkybių nenuoseklumas vertintinas kaip jo pasirinkta gynybinė taktika.
Nurodo, kad pareigūnas nusprendė skirti ekspertizę ne savo iniciatyva, o suinteresuoto asmens prašymu. Iš bylos medžiagos matyti labai abejotini pareigūno veiksmai skiriant ekspertizę. Pareigūnas, formuluodamas klausimus bei pateikdamas papildomus įrodymus, vadovavosi tik R. B. pateiktais duomenimis. Pareigūnas savo iniciatyva elektroniniu laišku 2011-08-02 kreipėsi į draudimo kompaniją „PZU Lietuva“, kurios klientas yra R. B., dėl automobilio „Audi A6“ nuotraukų pateikimo. Tačiau pareigūnas nesikreipė į jį (A. G.), dėl ko jis neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų ar suformuluoti klausimų ekspertizei, taip pažeidžiant procesinio lygiateisiškumo principą.
A. G. nuomone, ekspertizės aktas nėra informatyvus ir paremtas prielaidomis. Ekspertizės akte buvo nustatoma galima automobilio „Lancia Thesis“ posūkio į kairę trajektorija. Ekspertė nurodė, kad iš atlikto tyrimo matyti, jog tokią padėtį po susidūrimo automobilis „Lancia Thesis“ galėjo užimti tiek sukdamas iš pirmos eismo juostos, tiek iš antros. Apeliantui neaišku, kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada. Ekspertė nustatė automobilio judėjimo trajektoriją važiuojant kairio posūkio kreive, o išvadą daro, kad automobiliai atsiranda užfiksuotoje vietoje po susidūrimo. Ekspertizės akto paveikslėliuose Nr. 2 ir 3 atvaizduotas laisvas sukimas į kairę iš skirtingų eismo juostų. Ekspertė, pasinaudodama kompiuterine programa „PC Crash 8.0“, turėjo galimybę įvesti abiejų transporto priemonių charakteristikas, greičius, įvertinus nustatytą pirminį transporto priemonių kontaktą, modeliuoti eismo įvykį, o ne atskiro automobilio važiavimo trajektoriją. Akivaizdu, kad ekspertė, turėdama jai pateiktą medžiagą, turėjo žymiai daugiau galimybių nustatyti eismo įvykio aplinkybes negu faktiškai padarė. Jis teismo posėdyje buvo uždavęs klausimus ekspertei, tačiau jos atsakymai buvo neinformatyvūs, paremti prielaidomis.
Be to, tiek teismas, tiek Administracinės veiklos skyrius nevertino ekspertės išvados, nurodytos 3 puslapyje, kad tikėtina, jog automobilių susidūrimas įvyko kairėje važiuojamosios dalies pusėje, priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint pirmine automobilių važiavimo kryptimi. Nors ekspertizės akto rezoliucinėje dalyje neparašyta tokia išvada, tačiau minėtas teiginys patvirtino tiek jo (A. G.) parodymus, tiek policijos pareigūnų, atvykusių į eismo įvykio vietą, išvadą, kad automobilio „Lancia Thesis“ vairuotojo R. B. parodymai neatitinka nei jo (A. G.) parodymų, nei objektyviai užfiksuotų eismo įvykio vietoje pėdsakų. Todėl darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko jo (A. G.) nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobiliui „Lancia Thesis“ pasukus iš pirmos eismo juostos į kairę, dėl ko jis (A. G.) buvo priverstas pakeisti savo automobilio važiavimo trajektoriją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bet dėl labai trumpo atstumo iki staiga atsiradusios kliūties nesugebėjo sustabdyti savo automobilio, dėl ko transporto priemonės susidūrė priešpriešinėje eismo juostoje ir sustojo užfiksuotose padėtyse. Kadangi byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti papildomą ekspertizę.
Atsiliepimas
Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad 2012-01-13 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą buvo priimtas atsižvelgiant į byloje surinktų rašytinių ir vaizdinių įrodymų visumą. Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta visa bylos medžiaga, o ne jos dalis. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ekspertės išvada yra neišsami, neatitinkanti bylos medžiagos. A. G. buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. nuostatomis ir, nesutikęs su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktu 2011-07-20 eismo įvykio vertinimu, galėjo pateikti prašymą savo nuožiūra parinktai, įgaliotai atlikti eismo įvykių ekspertizes, institucijai dėl pakartotinės ekspertizės.
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiuo atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog esant prieštaringiems įrodymams ir nesant galimybių pašalinti prieštaravimų, negalima nustatyti, kuris vairuotojas yra kaltas dėl nagrinėjamo eismo įvykio.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Šalies argumentai
R. B. viso proceso metu teigė, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį „Lancia Thesis“, prieš eismo įvykį važiavo Žvalgų gatve antra eismo juosta, jam pradėjus atlikinėti kairįjį posūkį, jį priešpriešinio eismo juosta lenkė automobilis „Audi A6 Avant“ ir trenkėsi į jį (b.l. 20, 48-49). A. G. viso proceso metu nurodė, kad įvykio dieną jis vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, prieš eismo įvykį važiavo Žvalgų gatve antra eismo juosta, o automobilis „Lancia Thesis“ važiavo priekyje jo ta pačia kryptimi pirma eismo juosta. Likus 10-15 metrų iki posūkio į kairę, automobilio „Lancia Thesis“ vairuotojas sumažino greitį ir pasuko iš pirmos eismo juostos į kairę. Kad nesusidurtų automobiliai, apeliantas pasuko į priešpriešinę eismo juostą, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti (b.l. 21, 47-48). Taigi, R. B. ir A. G. nurodytos eismo įvykio aplinkybės tarpusavyje prieštarauja. Kitų asmenų, kurie matė eismo įvykį, šioje byloje nenustatyta. Remiantis rašytiniais įrodymais taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio. Minėti vairuotojų paaiškinimai buvo surašyti ir tarnybiniame pranešime (b.l. 16-17). Tai, kad tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog R. B. įvykio vietoje nurodė, kad jis nematė, kur važiuoja automobilis „Audi A6 Avant“, o R. B. savo rašytiniame paaiškinime ir teismo posėdyje jau teigė, kad automobilis „Audi A6 Avant“ lenkė jį, nelaikytina esminiu prieštaravimu, dėl kurio būtų pagrindas visiškai nesiremti R. B. nurodytomis aplinkybėmis. Pritartina apylinkės teismui, kad tarnybinį pranešimą surašęs policijos pareigūnas D. J., įvertinęs eismo įvykio dalyvių paaiškinimus ir kitas aplinkybes, padarė prielaidą, jog automobilis „Lancia Thesis“, prieš sukdamas į kairę, nepasitraukė prie kairiojo krašto. Tokia prielaida nelaikytina R. B. kaltumo įrodymu, kadangi policijos pareigūnas D. J. išdėstė tik savo nuomonę dėl eismo įvykio, o nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė Administracinės veiklos skyriaus įgaliotas pareigūnas.
Nors šioje byloje nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą ir sudarė eismo įvykio vietos schemą bei surašė tarnybinį pranešimą, kita vertus, nėra jokių duomenų, kad jie nurodytų kokias nors naujas esmines šiai bylai aplinkybes, nei užfiksuotos minėtuose procesiniuose dokumentuose. Be to, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo eismo įvykio padarymo dienos, akivaizdu, kad policijos pareigūnai patvirtintų tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ATPK 273 str. 2 d. numatyta, jog nukentėjusysis turi teisę pareikšti prašymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. G. nebuvo pateikęs prašymo apklausti liudytojais policijos pareigūnus (b.l. 47-50). Taigi, šiuo atveju neapklausus policijos pareigūnų, nebuvo padarytas procesinis pažeidimas.
Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp įrodymų, byloje buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-13 ekspertizės aktu Nr. 11-2187 (11), ekspertė, atsižvelgdama į pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis, negalėjo objektyviai nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir kurioje vietoje įvyko automobilių susidūrimas, taip pat negalėjo apskaičiuoti automobilių važiavimo greičių, atkurti tikslių automobilių judėjimo trajektorijų eismo įvykio metu (b.l. 25-28). Taigi, net ir atlikus ekspertizę, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp įrodymų. Priešingai nei teigia apeliantas, ekspertizės akto tiriamoji dalis yra aprašyta detaliai, remiantis byloje esančia medžiaga, o ne prielaidomis, tyrimo metu padarytomis išvadomis nėra pagrindo abejoti. Vien tai, kad A. G. nesutinka su ekspertizės aktu ir abejoja padarytomis išvadomis, pateikia kitokią nuomonę dėl ekspertizės akto pagrįstumo, savaime neleidžia nesiremti ekspertizės aktu priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.
Lietuvos Respublikos ATPK nedraudžia skirti ekspertizę ne bylą nagrinėjančio pareigūno (organo) iniciatyva, o vieno iš proceso dalyvių prašymu. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nukentėjusysis turi teisę pareikšti tokio pobūdžio prašymą. Nors pareigūnas, skirdamas ekspertizę, nesikreipė į apeliantą, dėl ko jis neturėjo galimybės pateikti papildomų įrodymų ar suformuluoti klausimų ekspertizei, tačiau tik dėl šios aplinkybės ekspertizės aktas, kaip įrodymas, negali būti vertinamas kritiškai. Pažymėtina, kad A. G. teismo posėdyje pasinaudojo savo teise užduoti klausimus ekspertei, pateikusiai ekspertizės aktą, kuri atsakė į apelianto pateiktus klausimus. Šiuo atveju byloje skirti papildomą autotechninę ekspertizę netikslinga.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-23 nutartį ir Administracinės veiklos skyriaus 2012-01-13 nutarimą A. G. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. sausio 13 d. nutarimą nepakeistus bei A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.