- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-23
- Bylos Nr.
- eI-3783-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01958-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. B.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. B.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. kovo 29 d. raštą (sprendimą) Nr. (2)-1.7-1964 „Dėl prašymo“; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R-318(AG-250/04-2019).
Pareiškėjas skunduose nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu panaikinti Žemės gelmių registre esantį įrašą apie tai, jog gręžtinis šulinys vandeniui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Gręžinio pase nurodytas gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bei atmesti bet kokius V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymus dėl įregistruoto gręžtinio šulinio vandeniui, esančio (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), jeigu tokie prašymai būtų pateikti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos geologijos tarnybos atsisakymu tenkinti nurodytą prašymą, teigia, kad 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaita faktūra AB Nr. 003 ir banko išrašas, patvirtinantis apmokėjimą, negali būti laikomi vandens gręžinio įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Pareiškėjo tvirtinimu, pirkimo-pardavimo sutartis dėl gręžtinio šulinio vandeniui pardavimo nebuvo sudaryta. Atsižvelgdamas į tai, kad gręžtinis šulinys vandeniui laikomas statiniu (nekilnojamuoju turtu), jį parduoti, o V. B. jį nupirkti galėjo tik sudarę pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro. Toks notarinės formos sandoris dėl gręžtinio šulinio vandeniui pardavimo V. B. sudarytas nebuvo. Nekilnojamojo turto registre gręžtinio šulinio vandeniui savininku yra nurodytas jis, o ne V. B..
Pareiškėjas mano, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendime nepasisakė dėl jo skundo argumentų, kad Lietuvos geologijos tarnyba skundžiamame 2019 m. kovo 29 d. rašte nepagrįstai nurodo, jog gręžtinis šulinys vandeniui nelaikytinas statiniu. Pareiškėjas, remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, tvirtina, kad vandens gręžinys, jeigu iš jo vamzdžiais tiekiamas vanduo, yra vandentiekio inžinerinio tinklo (kai išorinis vamzdžio skersmuo iki 110 mm, – nesudėtingasis inžinerinis statinys) dalis, todėl aptariamas gręžtinis šulinys vandeniui, prie kurio prijungtas vamzdynas, laikytinas statiniu. Priešingu atveju, šis daiktas nebūtų buvęs įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, patvirtina aukščiau nurodytus jo teiginius, jog aplinkybę apie gręžtinio šulinio vandeniui, kaip statinio, perleidimą V. B. galėtų patvirtinti tik notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, o ne PVM sąskaita faktūra. Tokios sutarties trečiajam suinteresuotam asmeniui nepateikus, nebuvo teisinio pagrindo Žemės gelmių registre jį registruoti kaip vandens gręžinio savininką.
Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nevertino jo skundo argumentų, jog V. B. nesumokėjo jam gręžtinio šulinio kainos. Pareiškėjas šią aplinkybę grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi, paskelbta civilinėje byloje Nr. e2A-176-943/2018, kurioje konstatuota, kad V. B. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., turėdamas prisijungimo prie A. B. banko sąskaitos duomenis, ieškovui A. B. nežinant ir nesant jo sutikimo, pervedė pinigines lėšas iš ieškovo asmeninės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, pasinaudodamas ieškovo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenimis ir iš ieškovo nepagrįstai pasisavino 174 330, 98 Eur piniginių lėšų sumą.
Be to, pareiškėjo teigimu, Lietuvos administracinių ginčų komisija netinkamai vertino aplinkybę, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-237/2019, kurioje V. B. yra pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo gręžtinį šulinį vandeniui. Pareiškėjo tvirtinimu, kol teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo V. B. būtų pripažinta nuosavybės teisė į ginčo gręžtinį šulinį, būtent jis laikytinas gręžinio savininku, kadangi jo nuosavybės teisė į šį daiktą nėra nuginčyta, todėl tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek Žemės gelmių registre būtent jis turi būti registruotas gręžtinio šulinio vandeniui savininku.
Mano, jog nei Lietuvos geologijos tarnyba, nei Lietuvos administracinių ginčų komisija, nagrinėjusios jo skundą, neturėjo teisės spręsti civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo, o tik nustatyti, ar trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų dokumentų pagrindu jis galėjo būti registruojamas gręžinio savininku. Teigia, kol pareiškėjo nuosavybės teisė į vandens gręžinį nėra nuginčyta, būtent pareiškėjas Žemės gelmių registre turi būti registruojamas kaip minėto daikto savininkas. Dėl šių priežasčių ginčijamus sprendimus prašo panaikinti (el. byla, I tomas, b. l. 1-4, 32-35).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo gautas V. B. prašymas registruoti jį gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku. Kartu su prašymu V. B. pateikė gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įgijimą patvirtinančius dokumentus: 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą AB Nr. 0003 ir banko išrašą, taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2019 m. sausio 24 d. raštą, patvirtinantį apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41505-18 nutraukimą. Atsižvelgdama į V. B. 2019 m. vasario 8 d. prašymą ir vadovaudamasi Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 38 ir 40 punktais, Tarnyba 2019 m. vasario 15 d. įregistravo gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. B..
Atsakovė nesutikdama su pareiškėjo skundo argumentais, tvirtina, kad Požeminio vandens gręžinių projektavimo, gręžimo, konservavimo bei likvidavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas „Požeminio vandens gavybos monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento „Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių geologinio tyrimo gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos aprašas“ (LAND 4-99) patvirtinimo“ (toliau - LAND 4-99). Pagal LAND 4-99 2.2 papunktį gręžinys - gręžskylė, į kurią įmontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai. Požeminio vandens gavybos gręžinį įrengti gali fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turinčios Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes (LAND 4-99 11 punktas). LAND 4¬99 22 punktas numato, kad požeminio vandens gavybos gręžinį galima naudoti turint Lietuvos geologijos tarnybos išduotą nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; pagal 2 straipsnio 85 dalį statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį, ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; pagal 2 straipsnio 90 dalį statybos darbai - darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo), statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai), specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Atsakovė remdamasi nurodytu reglamentavimu, tvirtina, kad požeminio vandens gręžinių įrengimas nėra statybos darbai ir gręžinys nėra statinys.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos. Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens gręžiniai neregistruojami, jame registruojami statiniai. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 9.3 papunktyje nurodyta, kad vandentiekio tinklai – giluminiai vandentiekio gręžiniai yra statiniai. Todėl ne visi giluminiai vandentiekio gręžiniai yra statiniai, o tik tie, kurie yra pripažinti statiniais.
Motyvuojamoji dalis
Žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenys apie gręžinius registruojami tik Žemės gelmių registre. Taip pat, nesant gręžinio paso, nebūtų galima registruoti vandens gręžinį kaip statinį Nekilnojamojo turto registre.
Mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 21R-318 (AG-250/04-2019) pagrįstai konstatavo, jog teismui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisės į gręžinį, duomenys pagal pareiškėjų prašymus registruose turės būti keičiami taip, kaip nuspręs teismas, kiti pareiškėjo argumentai (dėl sąskaitos-faktūros vertinimo, naudojimosi tvarkos gręžiniu) vertinami civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo, todėl, mano, jog šioje byloje jie lemiamos reikšmės neturi.?
Pažymi, kad sprendimas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-480-237/2019 nėra priimtas, taip pat nepriimta jokių sprendimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su gręžinio nuosavybės registracija, taikymo. Mano, kad Lietuvos geologijos tarnyba 2019 m. vasario 15 d. pagrįstai įregistravo gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. B. ir galiojančių teisės aktų nepažeidė (el. byla, I tomas, 42-45).
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad jis yra vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2013 m. vasario 20 d. Šią aplinkybę, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina, 2013 m. vasario 20 d. dienos PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu pareiškėjas pardavė jam vandens gręžinį, o bankiniai mokėjimo pavedimai patvirtina, kad buvo ir atlikti mokėjimo pavedimai už vandens gręžinį.
V. B. atsiliepime teigia, kad jis naudojasi vandens gręžiniu kaip savininkas, investuoja lėšas į vandens gręžinio išlaikymą. Mano, kad pareiškėjas perleisdamas nuosavybės teises jam į žemės sklypą ir ūkinius pastatus, perleido ir nuosavybės teises į gręžinį, nes vandens gręžinys yra jam priklausančių ūkinių pastatų priklausinys, ką patvirtina ir vandens gręžinio techninis projektas, žemės sklypo dovanojimo sutartys ir ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartys. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, vandens gręžinio projekte yra aiškiai nurodyta, jog vanduo yra tiekiamas ne gyvenamajam namui, o ūkiniams pastatams, kurie šiuo metu priklauso jam, o žemės sklypo dovanojimo sutartyse nėra padaryta jokių išlygų, kad vandens gręžinys lieka nuosavybės teise pareiškėjui. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjui priklausantis gyvenamasis namas yra kitame žemės sklype, nei yra vandens gręžinys. Mano, jog dėl šių priežasčių, pareiškėjas neturi jokių teisių į vandens gręžinį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime tvirtina, kad teisės aktuose yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad vandens gręžinys yra įrenginys, o ne statinys, todėl tvirtina, kad notarinė forma vandens gręžinio įsigijimui nėra būtina.
V. B., nesutikdamas su pareiškėjo skundu, atsiliepime pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėjas, yra panaikinta kasacinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019 ir grąžinta nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo, todėl nėra įsiteisėjusi. Be to, teigia, kad pareiškėjo nurodytoje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už vandens gręžinį, todėl ši byla neturi jokios reikšmės šiam ginčui, o mokėjimo pavedimuose yra aiškiai nurodyta, kokiu tikslu yra pervedamos atitinkamos piniginės lėšos. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad šiuo metu taip pat yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-376-883/2019, kurioje jis yra pareiškęs priešieškinį pareiškėjui ir siekia prisiteisti iš pareiškėjo 659 157,71 Eur, kurių dalį pareiškėjas be teisinio pagrindo pasisavino.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, b. l. 102-108).
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos geologijos tarnybos sprendimo, kuriuo atsisakyta ištaisyti duomenis Žemės gelmių registre apie gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas A. B. 2019 m. kovo 13 d. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu panaikinti Žemės gelmių registre įrašą apie gręžinio savininką, t. y. panaikinti Žemės gelmių registre esantį įrašą apie tai, jog gręžtinis šulinys vandeniui, kurio unikalus Nr. 4411-5058-1298, esantis (duomenys neskelbtini) (Gręžinio pase nurodytas gręžinio identifikavimo Nr. 36994) priklauso V. B. (LAGK byla, b. l. 75-76; el. byla, I tomas, b. l. 46-47). Prieš prašymo pateikė valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašą, priešieškinio nuorašą (el. byla, I tomas, b. l. 48-51, 52-59).
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. (2)-1.7-1964 pareiškėjo prašymą tenkinti atsisakė (LAGK byla, b. l. 73-74; el. byla, I tomas, b. l. 62-63).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu, dėl jo 2019 m. balandžio 15 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (LAGK byla, b. l. 1-2)
LAGK 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 21R-318(AG-250/04-2019) pareiškėjo skundą atmetė (LAGK byla, b. l. 142-146; el. byla, I tomas, b. l. 23-27).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį duomenys apie žemės gelmių išteklius, ertmes, gręžinius ir tyrimus registruojami Žemės gelmių registre. Šis registras steigiamas Vyriausybės nutarimu ir yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis.
Žemės gelmių registro (toliau – registras) paskirtį, jo objektus, sudarymą, vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos ir registro tvarkymo įstaigos teises ir pareigas, registro duomenų tvarkymą, sąveiką su kitais registrais, registro duomenų saugą, jų skelbimą ir teikimą, registro reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuoja Žemės gelmių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11d. nutarimo Nr. 448 redakcija).
Registras yra valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Registrą sudaro šios 3 dalys, kuriose kaupiami duomenys apie žemės gelmes: 1) žemės gelmių išteklių dalis; 2) gręžinių dalis; 3) žemės gelmių tyrimų dalis (Žemės gelmių registro nuostatų 3 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl vandens gręžinio objekto.
Registro gręžinių dalies objektai – visi fiziškai egzistuojantys gręžiniai, įrengti Lietuvos Respublikos teritorijos sausumoje ir vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (Žemės gelmių registro nuostatų 5 punktas). Registre taip pat kaupiami asmens duomenys, kurių tvarkymo tikslas – jame registruojamų objektų savininkų, valdytojų ir naudotojų asmens duomenų bei jų kaitos fiksavimas (Žemės gelmių registro nuostatų 7 punktas).
Žemės gelmių registro nuostatų 9 punktas nustato, kad registro duomenų teikėjai yra fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis: tiriantys žemės gelmes arba užsakantys žemės gelmių tyrimo darbus (9.1 papunktis); naudojantys žemės gelmių išteklius ir ertmes (9.2 papunktis); gręžiantys gręžinius (9.3 papunktis); gręžinių savininkai (9.4 papunktis).
Pagal Žemės gelmių registro nuostatų 25 punktą registro objektus registruoja Lietuvos geologijos tarnyba, gavusi iš registro duomenų teikėjų Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (toliau - Taisyklės), nustatyta tvarka pateiktus dokumentus ir atlikusi tam tikrus veiksmus. Žemės gelmių registro nuostatų 25.2 papunktyje nustatyta, kad registro gręžinių dalies objektai registruojami gavus Lietuvos geologijos tarnybos nustatytos formos užpildytą gręžinio pasą ir žemėlapį (planą) su pažymėta gręžinio vieta ir tyrimų, atliktų gręžinyje, bet nenurodytų gręžinio pase, dokumentus (ataskaitas).
Lietuvos geologijos tarnybai įregistravus objektą registro gręžinių dalyje, gręžinio paso originale dedamas spaudas, nurodantis objekto įregistravimo datą. Gręžinių pasų originalai per 5 darbo dienas nuo įregistravimo išsiunčiami registro duomenų teikėjui arba įteikiami jam asmeniškai (Žemės gelmių nuostatų 31.2 papunktis).
Bylos duomenys rodo, jog vandens gręžinio (duomenys neskelbtini), techninį projektą užsakė pareiškėjas A. B. (LAGK byla, b . l. 38). Paraišką pareiškėjas pateikė Raseinių rajono savivaldybei 2006 m. gegužės 10 d. (LAGK byla, b. l. 39-40). Gręžinio techninį projektą parengė uždaroji akcinė bendrovė „Kauno hidrogeologija“ (LAGK byla, b. l. 38-48) pagal pareiškėjo A. B. užsakymą.
Byloje duomenų, patvirtinančių, jog vandens gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini), Žemės gelmių registro nuostatų 25 punkte nustatyta tvarka buvo įregistruotas registre ir šiam objektui išduotas gręžinio pasas, nėra. Toks pasas teismui nepateiktas, tačiau šalys pripažįsta, kad ginčo vandens gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 1-159 redakcija) 38.1, 38.4 ir 38.5 papunkčiuose nustatyta, kad registro tvarkytojas registro gręžinių dalyje objektus registruoja arba duomenis įrašo, gavęs: gręžinio arba gręžinio atšakos (5 priedas) pasą ir gręžinio savininko prašymą, o taip pat kitus registro duomenų teikėjų pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 8 d. į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu įregistruoti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku kreipėsi V. B. (el. byla, I tomas, b. l. 64). V. B. prie prašymo pateikė 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą-faktūrą AB Nr.0003 (el. byla, I tomas, b. l. 65), banko išrašą (el. byla, I tomas, b. l. 66) ir prokuratūros pranešimą (el. byla, I tomas, b. l. 67, 68).
Lietuvos geologijos tarnyba, remdamasi šiais dokumentais ir vadovaudamasi Žemės gelmių registro nuostatų 16 .4 papunkčiu ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 38 ir 40 punktais, registro gręžinių dalyje įrašė duomenis apie naują gręžinio indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininką V. B. nuo 2013 m. vasario 20 d.(el. byla, I tomas, b. l. 69).
Pagal Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių 40 punktą įregistruoto gręžinio duomenys turi būti keičiami, jeigu pasikeičia įregistruoto gręžinio savininkas, būklė ar paskirtis. Pasikeitus savininkui, naujasis gręžinio savininkas turi Lietuvos geologijos tarnybai raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikti prašymą dėl gręžinio savininko pakeitimo ir dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į gręžinį.
Nors 2013 m. vasario 20 d. PVM sąskaitoje–faktūroje AB Nr.0003 ir nurodyta, kad ūkininkas A. B. pardavė ūkininkui V. B. gręžinį su vandens tiekimu, tačiau PVM sąskaitoje – faktūroje nėra nurodyti gręžinio indentifikavimo duomenys, o banko išraše, kuriuo rėmėsi Lietuvos geologijos tarnyba nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. B. už PVM sąskaitoje - faktūroje AB Nr.0003 nurodytą ar kitokį gręžinį sumokėjo. Kaip matyti iš išrašo 74 000 Lt A. B. pervesta 2013 m. gegužės 20 d., nurodant mokėjimo paskirtį PVM sąskaitą - faktūrą AB Nr.0003, tačiau pagal šią PVM sąskaitą- faktūrą pirkėjas V. B. pardavėjui A. B. buvo įsipareigojęs sumokėti ne 74 000 Lt, o 56 870 Lt.
Kaip matyti iš Lietuvos geologijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. (7)-1.7-3887, gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo įregistruotas kitas asmuo (el. byla, I tomas, b. l. 76). Šalys pripažįsta, jog ginčo vandens gręžinio savininku registre buvo įregistruotas A. B..
V. B., 2019 m. vasario 8 d. teikdamas Lietuvos geologijos tarnybai prašymą įregistruoti jį gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, šio objekto paso originalo nepateikė. Kito dokumento, patvirtinančio buvusio savininko aiškią valią perleisti trečiajam suinteresuotam vandens gręžinį, V. B. Lietuvos geologijos tarnybai taip pat nepateikė. Prokuratūros pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą yra neinformatyvus ir nepagrindžia V. B. nuosavybės teisių į gręžinį. A. B., 2019 m. kovo 12 d. teikdamas Lietuvos geologijos tarnybai prašymą pakeisti duomenis registre apie ginčo vandens gręžinio savininką, nurodė aplinkybę, jog jis vandens gręžinio trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. nėra perleidęs.
Lietuvos geologijos tarnyba, nagrinėdama A. B. – gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvusio savininko prašymą, šių aplinkybių neįvertino ir netinkamai išnagrinėjo A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą. Dėl to Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. kovo 29 d. raštas (sprendimą) Nr. (2)-1.7-1964 „Dėl prašymo“ negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos geologijos tarnyba įpareigotina A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad A. B. yra inžinierinio statinio – gręžtinio šulinio vandeniui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau nagrinėjamojoje byloje statinio – nekilnojamojo daikto (pastatas arba inžinerinis statinys), turinčio laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir inžinierinio statinio – susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų, taip pat visų kitų statinių, kurie nėra pastatai, sąvokos kaip jos yra apibrėžiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte ir 16 punkte, nėra reikšmingos. Kilusio ginčo – duomenų apie gręžinius registravimą Žemės gelmių registre nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos nereglamentuoja.
Ta aplinkybė, kad teisme yra nagrinėjamas civilinis ginčas, negali paneigti Žemės gelmių registro duomenų teisingumo ir šie duomenys negali neatitikti dokumentų, patvirtinančių asmens teisių į gręžinį pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas. Registro duomenys apie gręžinio savininką, būklę ar paskirtį turi atitikti dokumentus, o registro tvarkytojas, nagrinėjamu atveju Lietuvos geologijos tarnyba ne tik įrašyti ir patikslinti pakitusius duomenis, bet ir įvertinti šių duomenų patikslinimą pateikusių asmenų prašymų pagrįstumą ir užtikrinti registro duomenų teisingumą.
LAGK bylos esmės neatskleidė, 2019 m. gegužės 13 d. sprendime Nr. 21R-318(AG-250/04-2019) dėl ginčo esmės motyvų nenurodė. Dėl šių priežasčių LAGK 2019 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. 21R-318(AG-250/04-2019) taip pat negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.
Išnagrinėjus bylą, trečiojo suinteresuoto asmens V. B. teisės nėra patenkintos, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. teisės į teismo išlaidų atlyginimą neįgijo. V. B. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 21R-318(AG-250/04-2019).
Panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos 2019 m. kovo 29 d. raštą (sprendimą) Nr. (2)-1.7-1964 „Dėl prašymo“.
Įpareigoti Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos A. B. 2019 m. kovo 13 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.