Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. (J. P.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta arešto bausmė 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, prie šios bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog J. P. privalo nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant J. P.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 31 d., 01.20 val., iki 2020 m. gegužės 31 d., 11.29 val.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –išieškoti iš J. P. valstybės naudai automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 190 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą teismas ją patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad J. P. neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

5. Aukštesnės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra pagrįsta ir ją keisti nėra pagrindo.

6. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktus skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia ir į teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-976/2020). Minėtų aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nustatė J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatavo vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia. Be to, buvo įvertinti J. P. charakterizuojantys duomenys – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (b. l. 88-89), administracine tvarka baustas, ne kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 75-87), vedęs, turi nepilnametį vaiką (b. l. 104), vykdo individualią veiklą (b. l. 110), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nebuvimą.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta vidutinio griežtumo bausmė – areštas. Pabrėžtina, kad J. P. teistas ir nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, o švelniausia – baudos bausmė įprastai skiriama pirmą kartą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Sprendžiant dėl bausmės rūšies, šiuo atveju itin svarbu pažymėti, kad nors pirmieji teistumai išnykę, tačiau J. P. teisiamas jau ketvirtą kartą. Pirmą kartą Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pastarasis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta 5 MGL dydžio bauda. Vis dėlto tokia iš esmės nedidelė bauda buvo neįvykdyta, J. P. jos savo noru baudos nesumokėjo ir nebuvo turto ar pajamų, į kurias galėtų būti nukreiptas šios bausmės išieškojimas, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi, tenkinant antstolės teikimą, minėta bauda buvo pakeista į dvi paras arešto. Antrą kartą J. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant 120 MGL dydžio baudą, kuri, įskaičius suėmime išbūtą laiką, konstatuota kaip atlikta. Trečią kartą apkaltinamasis procesinis sprendimas priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, kuriuo J. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų) laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 – 3 dalių nuostatomis, atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui.

9. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus J. P. priimtus teismų sprendimus ir jais skirtas bausmes, matyti, kad finansinio pobūdžio bausmės rūšis didesnio poveikio nuteistojo elgesiui nepadarė. Nepaisant nedidelės pirmuoju teismo procesiniu sprendimu paskirtos baudos, apeliantas nesumokėjo nė dalies, antruoju nuosprendžiu paskirta bauda dėl į ją įskaityto kardomajame kalinime – suėmime išbūto laiko buvo konstatuota kaip pilnai atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju nuosprendžiu paskirta baudos bausmė ne tik nepaveikė apelianto, kad šis laikytųsi įstatymo ir vėl nenusikalstų, tačiau J. P. vėliau padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, yra sunkesnės už ankstesnius nusikaltimus, be to, minimu atveju padaryti iš viso jau keli nusikaltimai. Atsižvelgdama į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 60 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant apeliantui areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų, yra pagrįsta ir teisinga, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.

10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, sprendė bausmių bendrinimo klausimą. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, ir J. P. naują, tai yra šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės buvo bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors apeliantas ir prašo švelnesnės bausmės, kas leistų bent jau svarstyti galimybę dėl pakartotinio visos bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau pabrėžtina, kad galutinės subendrintos bausmės dalis didžioji dalis, tai yra ketveri metai, yra nekintama. Būtent tokia bausmė buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu ir pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo mažinti šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

11. Bendrindamas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, tai yra bausmes sudėjo ne pilnai, o iš dalies. Pažymėtina, kad pridėjus net ir dar mažesnę dalį prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė bet kokiu atveju viršytų ketverius metus, o tai reiškia, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas neturėjo net juridinio pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės pilnai atidėti bausmės vykdymą, nenustatant bent minimalios nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija apskritai nenumatė galimybės atidėti didesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už tyčinius nusikaltimus, vykdymo). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – nauji ikiteisminiai nepradėti, vykdo individualią veiklą, turi nepilnametį vaiką, nusikalstama veika jokia žala nepadaryta, kaltę pripažino, padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Pabrėžtina, kad nustatydamas po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį teismas nuteistajam pritaikė minimalų įstatyme numatytą terminą, tai yra šešis mėnesius. Taigi ir šiuo atveju nuteistajam buvo pritaikyta pati švelniausia įstatymo numatyta nuostata. Dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį paskirtos bausmės klausimu nėra pagrindo.

12. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis akcentavo, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, žlugs jo verslas, tačiau toks teiginys nepaneigia paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo, juo labiau, kad realiai atliktina bausmės dalis palyginti yra neilgos trukmės (minimalus dydis BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų aspektu), manymas, kad dėl bausmės atlikimo nutrūks jo, kaip rangovo, civiliniai santykiai su užsakovais, yra subjektyvus, nereiškiantis, jog išplėtota individuali veikla statybų srityje per pusės metų laikotarpį neišvengiamai galutinai nutrūks. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad nagrinėjama nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šio instituto taikymo metu nuteistasis turėjo būti itin atidus ir suinteresuotas nedaryti jokių naujų nusikalstamų veikų. Pasisakydamas dėl prie apeliacinio skundo pridėtų rangos sutarčių, kuriomis įrodinėjami įsipareigojimai atlikti numatytus darbus, teismas pažymi, kad viena iš sutarčių – rangos darbų sutartis Nr. 01-30072020 – sudaryta 2020 m. liepos 30 d., tai yra po nusikalstamos veikos, už kurią J. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Taigi, sudarydamas šią sutartį ir įsipareigodamas atlikti joje numatytus darbus, apeliantas žinojo, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu yra padaręs naują tyčinį nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu jam yra nustatyta realiai atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl turėjo akivaizdų pagrindą numanyti, kad tokios sutarties tinkamai įvykdyti negalės. Kita rangos sutartimi, kuri sudaryta 2020 m. kovo 27 d., apeliantas įsipareigojo atlikti itin plačios apimties veiksmus, tai yra nupirkti žemės sklypą, jame pastatyti namą ir jį iš dalies įrengti. Pažymėtina, kad nors ši sutartis pasirašyta dar iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taigi apeliantas žinojo, kad turi laikytis jam paskirtų įpareigojimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o, padaręs nusikalstamą veiką, negalės šios rangos sutarties tinkamai vykdyti, nes laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, tačiau tai neatgrasė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu būdu apelianto argumentai dėl minimų sutartimis apibrėžtų įsipareigojimų nesudaro pagrindo koreguoti paskirtą bausmę bei yra vertintini kaip siekis palengvinti savo padėtį, siekiant išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo.

13. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nusikalstama veika padaryta likus nedaug laiko iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos, tačiau tokia aplinkybė savaime neturi išskirtinės reikšmės. Ji, viena vertus, rodo, kad asmuo beveik trejus metus nedarė nusikalstamų veikų, tačiau, kita vertus, atskleidžia, kad net ir besibaigiantis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis neatgrasė nuteistojo nuo naujo nusikalstamo elgesio, o būtent nuo vienos pavojingiausių nusikalstamų veikų eismo saugumui, kurios metu kyla pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei. Iš pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu nuteistojo parodymų galima nesunkiai įžvelgti atsainų ir lengvabūdišką pastarojo elgesį į įstatymų laikymąsi. Antai, apklausiamas J. P. parodė sėdęs neblaivus prie vairo, kadangi, jam būnant svečiuose, naktį paskambinusi žmona pasakė, jog namuose trūko vamzdis. Nors nuo pastarojo buvimo vietos iki jo namų buvo tik 400 – 500 metrų atstumas ir apeliantas nesunkiai per neilgą laiką galėjo pėsčiomis grįžti namo, jis gi nusprendė neblaivus, be to, puikiai suvokdamas, jog neturi teisės vairuoti, sėstis prie svetimo (esą tuo metu pasiskolinto) automobilio vairo (b. l. 114-117), tokiais veiksmais sukeldamas aplinkiniams pavojų (iš pareigūno A. Š. apklausos protokolo matyti, kad apelianto vairuojamas automobilis pavojingai manevravo iš vienos eismo juostos į kitą, nereagavo į mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garso signalą, ilgą laiką stabdomas nestojo, vėliau sulaikomas asmuo elgėsi agresyviai). Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis, net ir praėjus didesnei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio daliai, parodė nepakitusį požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, veiką padarė dėl mažareikšmės dingsties bei nepateisino jam pareikšto teismo pasitikėjimo, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės.

14. Plačiau neanalizuotini skundo teiginiai, kuriais apeliantas tikina, kad dėl realiai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies iširs jo šeima, kadangi tai vėlgi yra tik subjektyvus apelianto pasvarstymas. Tai, kad nuteistajam atliekant bausmę pastarojo artimiesiems gali kilti sunkumų (tiek finansinių, tiek kitokio pobūdžio), kas taip pat akcentuojama skunde, yra pilnai tikėtina, tačiau tokie nepatogumai yra logiška ir neišvengiama paties apelianto padarytos nusikalstamos veikos pasekmė.

15. Atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmestinas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. (J. P.) apeliacinį skundą atmesti.