- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- e2YT-274-1231/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01633-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Paulius Rimeikis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., T. M., K. S., Š. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. S., T. M., K. S., Š. M., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT prie AM).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. po sutuoktinio E. M. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja nurodo, kad ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. M., tačiau po savo sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų, t. y. įstatymo nustatyta tvarka bei terminais nepriėmė palikimo. Pareiškėja V. M. nurodo, kad būnant santuokoje su E. M., sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausė gyvenamasis namas, žemės sklypai, garažas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai ir sodo namelis. Po E. M. mirties pareiškėja V. M., nei jos sūnus nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, visas pareiškėjos nekilnojamasis turtas buvo registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl V. M. manė ir tikėjosi, jog ji automatiškai paveldės savo sutuoktinio E. M. turtą be atskirto kreipimosi į notarą. Pareiškėja laikė, kad pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas jai po sutuoktinio E. M. mirties priklauso pilna apimtimi. Be to, po savo sutuoktinio mirties V. M. name gyvena iki pat šios dienos, šį nekilnojamąjį turtą, kaip ir kitus nekilnojamojo turto objektus prižiūri ir valdo. Taigi pareiškėja aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Nurodo, jog natūralu, jog po E. M. mirties, pareiškėja gyveno ir naudojosi ne tik jai priklausiančia ½ dalimi nekilnojamojo turto – namo, bet naudojo ir valdė visą nekilnojamąjį turtą, nes toks namas natūroje yra nedalomas, jokia naudojimosi tvarka šiuo turtu įregistruota nebuvo, taip pat toks turtas teismo sprendimu nebuvo atidalintas. Todėl pareiškėja V. M. valdė, rūpinosi ir naudojo ne dešinę ar kairią namo dalį, tačiau pareiškėja po sutuoktinio mirties valdė visą jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi pareiškėja po savo sutuoktinio mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. priėmė palikimą, kadangi pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos V. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo NŽT prie AM atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja pareikštam pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo Š. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareikštam pareiškimui.
Suinteresuoti asmenys V. S. ir K. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. M. ir E. M. sudarė santuoką, santuokoje susilaukė dviejų vaikų – T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje V. M. ir E. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybes teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą – 0,1096 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat 0,0707 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ajame notaro biure sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai V. M. ir E. M. sudarytu testamentu patvarkė savo mirties atveju, priklausantį visą turtą palikti vienas kitam. Iš (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 1-ajame notaro biure sudaryto bendrojo sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai V. M. ir E. M. testamentu patvarkė savo mirties atveju, priklausantį visą turtą palikti vienas kitam. Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. Testamento registrų išrašo matyti, jog E. M. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialiuosius testamentus, tačiau taip pat matyti, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po E. M. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK 5.2 straipsnio 1 dalis)).
CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio E. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Teismas šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš pareiškėjos priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos V. M. patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti, priėmė savo sutuoktinio E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Priteisti iš pareiškėjos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Išaiškinti pareiškėjai, jog išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie sąskaitas ir mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662. Laukelyje Unikalus mokėjimo kodas nurodomas vardas, pavardė, dokumentus teismui teikiančio asmens kodas arba pavadinimas / vardas pavardė (pavadinimas, vardas pavardė gali būti trumpinami tiek, kad galima būtų identifikuoti asmenį).
Atlikus pavedimą rekomenduotina išsaugoti atlikto mokėjimo duomenis ir mokėjimo pavedimo nurodymą pateikti teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.