Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo E. B. atstovės pagal įstatymą L. B. ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, t.y. atnaujino ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, pripažino, kad 2003-08-16 įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, yra draudžiamasis įvykis, priteisė ieškovui iš atsakovo 80 000 Lt draudimo išmoką. Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus darbuotojas, buvo apdraustasis pagal 2002-12-31 draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį prie draudimo liudijimo Nr.710-770-102605, sudarytos tarp trečiojo asmens ir atsakovo. Ieškovo komandiruotės Vectirucki, Ventspilio r., Latvijoje, metu 2003-08-16 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas patyrė sunkią traumą ir dėl to buvo pripažintas invalidu ir neveiksniu. Teismas, įvertinęs Draudimo taisyklių 3.7 p., padarė išvadą, kad nepripažinti nelaimingo įvykio draudžiamuoju įvykiu būtų galima tuomet, jei būtų nustatytas priežastinis ryšys tarp alkoholinių gėrimų vartojimo fakto ir dėl to kilusių pasekmių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad priežastinis ryšys tarp ieškovo veiksmų ir dėl to kilusių pasekmių yra neįrodytas, todėl vien aplinkybė, jog ieškovas prieš nelaimingą atsitikimą vartojo alkoholinius gėrimus, nėra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Teismas pripažino, jog kiekvienas žmogus, nors ir būdamas protingai apdairus ir atsargus, negalėjo numatyti, kad paruoštoje žaidimams futbolo aikštėje metaliniai futbolo vartai bus nepritvirtinti ir nuo sąlyčio su jais apvirs, todėl nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad ieškovas buvo neblaivus ir nelaimingas įvykis yra draudžiamasis. Teismas nurodė, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2004-01-28 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.1 nėra reikšmingas bylai, nes jame nurodytų aplinkybių nepatvirtino nė vienas iš apklaustų asmenų. Atsižvelgdamas į ieškovo patirtą traumą bei pastovų apdraustojo asmens fizinį bei psichinį pajėgumo netekimą, teismas pripažino, kad turi būti išmokėta 100 proc. dydžio draudimo išmoka. Teismas atnaujino ieškovo praleistą senaties terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. iš karto po įvykusios traumos ieškovas įgijo silpnaprotystę, todėl faktiškai nebegalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl įgyvendinti savo teises ieškovas galėjo tik tuomet, kai buvo paskirta jo globėja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus, atnaujindamas ieškinio senatį, tinkamai vertino įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taikė materialinės teisės normas (CPK 176- 185, 263, 265 str.).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko (taip pat ir apeliacinio skundo dalyko) nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nėra nurodyti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-09-21 nutarimu pripažino, kad CPK 320 str. 2 d. ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne CK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas(neteisinga) ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, prieštarauja Konstitucijos 109 str., konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu šioje byloje turėtų būti ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja civilinę bylą neperžengdama atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. B., kaip Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus darbuotojas (Lietuvos skyriaus verslo klientų vadybininkas) (T.1, b.l. 25-29) nuo 2003-01-11 12 val. iki 2004-01-11 12 val. visą parą buvo apdraustas pagal draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį prie draudimo liudijimo Nr. 710-770-102605, 2002-12-31 sudarytą tarp Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ir atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (T.1, b.l. 6-8). Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo suma invalidumo atveju yra 80 000 Lt (T.1, b.l. 6). Pagal Draudimo taisyklių Nr. 009 3.7 p. nedraudžiamuoju įvykiu laikomas nelaimingas atsitikimas, kurį sąlygojo alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Šiuo pagrindu atsakovas 2003-12-17 atsisakė mokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui (T. 1, b. l. 134).

Ieškovas E. B. 2003-08-07 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus direktoriaus įsakymu Nr.I0266 2003-08-16 buvo komandiruotas į Ventspilį, Latviją, susitikimui su Nordea Bank darbuotojais (T.1, b.l.24). Ieškovo E. B. komandiruotės metu 2003-08-16 Vectirucki, Ventspilio r., Latvijoje, apie 17 val. įvyko nelaimingas atsitikimas. Įvykus nelaimingam įvykiui ieškovas buvo nuvežtas į Ventspilio miesto ligoninę, kur buvo nustatyta, kad alkoholio kraujyje buvo 1,28 proc., o šlapime – 0,83 proc. (T.1, b.l. 35, 36, 72, 73). Pirmosios instancijos teismas pagal bylos įrodymus nustatė, kad ieškovas nelaimingo įvykio metu buvo neblaivus. E. B. buvo nustatyta sunki galvos – smegenų trauma, diagnozė – galvos smegenų kontūzija, impresijos lūžis kairėje smilkinio pusėje, pagrindo lūžis, daugybiniai veido kaulų lūžiai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2005-12-05 išdavė ieškovui nedarbingumo lygio pažymą DL-1 Nr.0050232, kuria nustatė, kad pakartotinai įvertinus ieškovo darbingumo lygį, jis yra 20 proc., netektas darbingumas – 80 proc. Darbingumo lygis nustatytas nuo 2005-12-05 iki 2007-12-05 (T.1, b.l. 85). Darbingumo lygio pažymoje Nr. DL-1 Nr.0298565, išduotoje 2007-12-19, nustatyta, kad E. B. netekto darbingumo lygis yra 85 proc., darbingumo lygis nustatytas nuo 2007-12-06 iki 2009-12-18 (T.2, b.l. 86).

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, 2004-01-28 akte Nr. 1 nustatė, kad ieškovo komandiruotės į Ventspilį, Latviją metu nebuvo patvirtinta oficiali darbotvarkė, darbuotojai dalyvavo sportiniuose žaidimuose poilsio bazėje, esančioje Vectirucki, Ventspilio r., Latvijoje. Ieškovas E. B. žaidimo metu užsikabino už rankinio vartų skersinio, norėdamas persiversti per viršutinį skersinį ir metaliniai vartai nukrito jam ant galvos, kadangi jie nebuvo pritvirtinti prie grunto, aikštelė nebuvo įrengta žaisti futbolą, darbuotojai nebuvo instruktuoti prieš žaidynių pradžią apie jiems gresiančius pavojus (T.1, b.l. 21). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus susijusius su įvykiu, nenustatė, kad metaliniai vartai ant E. B. galvos nukrito tuo metu, kai jis užsikabino už rankinio vartų skersinio, norėdamas persiversti per viršutinį skersinį, kad šį nelaimingą atsitikimą sąlygojo alkoholis, t. y. kad buvo sąlygos, kurioms esant atsakovas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybes, susijusias su nelaimingu atsitikimu ir atsakovo pareiga mokėti draudimo išmoką. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remtis minėtu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus aktu ir VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-03-29 sprendimu, kaip įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Šie argumentai nepripažintini pagrįstais, nes atsakovo nurodomi įrodymai nėra oficialūs įrodymai, ir šioje byloje neturi didesnės įrodomosios galios.

Iš VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004-03-29 sprendimo Nr. 9 matyti, kad 2003-08-16 įvykęs nelaimingas įvykis nepripažintas draudžiamuoju vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 str. 1 d., kuri numato, kad draudžiamiesiems įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie įvyko dėl to, jog nukentėjęs buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu (T.1, b.l. 112). Šiuo sprendimu nebuvo nustatinėjamos konkrečios įvykio aplinkybės, apsiribojama tik tuo, kad E. B. buvo neblaivus. Iš Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2004-01-28 akto Nr. 1 matyti, kad aplinkybė, jog E. B. žaidimo metu užsikabino už rankinio vartų skersinio, norėdamas apsiversti aplinkui viršutinį skersinį, nurodyta remiantis E. Z. paaiškinimu (T. 1, b. l. 21). E. Z. paaiškinime nurodė, kad niekas nematė, kaip tiksliai įvyko nelaimė, labiausiai tikėtina, kad E. B. pašoko link viršutinio vartų stulpo, kad pakybotų ir padarytų prisitraukimų (T. 1, b. l. 45). Šis asmuo paaiškinime nurodo, kad jis įvykio nematė, o tai tik kitų žmonių paaiškinimai, kai nelaimė atsitiko prie vartų stulpo nieko nebuvo. Taigi Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius akte nurodydamas įvykio aplinkybes, jų netyrė, jas nurodė, remdamasis tik E. Z. samprotavimais, jo daroma prielaida. Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas yra įrodymas ir įvertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/1999). Atsakovas byloje neteikė kokių kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad E. B. elgėsi neatsargiai, nerūpestingai, t. y. atliko veiksmus, kurie nebūdingi žaidžiant futbolą, ir šiuos veiksmus atliko dėl to, kad buvo neblaivus, įrodymų, kurių pagrindu vadovaujantis CPK 185 str. būtų galima nustatyti tokią aplinkybę. Tai, kad nelaimingą atsitikimą sąlygojo E. B. neblaivumas, t. y. alkoholio vartojimas, kad yra aplinkybes, kurios atleidžia draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo, privalėjo įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007). Prielaidomis sprendimas negali būti grindžiamas. Pagal bylos įrodymus aikštelė nebuvo įrengta taip, kad joje būtų galima saugiai žaisti futbolą, metaliniai vartai buvo nepritvirtinti prie grunto, darbuotojai, tame tarpe E. B., nebuvo instruktuoti prieš žaidynių pradžią, ir traumą E. B. patyrė, kai vartai užgriuvo ant jo. Draudimo sutarties objektas buvo turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais. Pagal Draudimo taisyklių Nr. 009 2.2 p. nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai arba gyvybei.

Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu yra ginčijama sprendimo dalis, kuria atnaujinta ieškinio senatis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), atsižvelgdamas į ieškinio senaties trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Taip pat būtina įvertinti tai, kad ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais, nes ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, kuriais remiantis buvo prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atnaujino ieškovo E. B. praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo.

Ieškovo E. B. atstovė pagal įstatymą (globėja) į teismą su ieškiniu kreipėsi 2007-03-27. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką 2003-12-07. Ieškinio senatis yra praleista, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškinio senatis praleista dėl svarbių priežasčių, kad atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog pasibaigus ieškinio senaties terminui nebebus ginčijamas jo atsisakymas mokėti draudimo išmoką. Kaip jau buvo minėta, nelaimingo atsitikimo metu E. B. patyrė sunkią galvos - smegenų traumą. Pagal bylos duomenis E. B. pastoviai gydėsi. Kauno medicinos universiteto klinikos (toliau KMUK) Neuroreabilitacijos poskyrio 2003-11-28 išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovas buvo hospitalizuotas 2003-09-04, į Neuroreabilitacijos poskyrį – 2003-10-08, išrašytas – 2003-11-28, po to perkeltas į KMUK Neuroreabilitacijos poskyrį (T.2, b.l. 40-41). Ieškovas E. B. buvo gydomas Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (T.2, b.l.45-47), VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje nuo 2006-06-12 iki 2006-07-06 (T.2, b.l.49), nuo 2006-08-03 – KMUK (T.2, b.l. 50). 2005-03-24 nustatyta, kad ieškovas neteko 100 proc. darbingumo ir jam yra nustatyta I invalidumo grupė (T.1, b.l. 84). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2005-12-05 nustatė, kad ieškovo netektas darbingumas – 80 proc. Darbingumo lygis nustatytas nuo 2005-12-05 iki 2007-12-05 (T.1, b.l. 85). Kauno rajono apylinkės teismas 2006-09-18 sprendimu E. B. pripažino neveiksniu (T.1, b.l.86). Teismo sprendimu nustatyta, kad ieškovas serga psichine liga – demencija, dėl psichinės ligos negali suprasti savo veiksmų ir valdyti. Taigi ieškovo sveikatos būklė nuo pat įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo sunki, neleidžianti jam ginti savo interesų teisme. Tik Kauno rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu, nustačius nuolatinę globą pripažintam neveiksniu E. B. ir jo globėja bei turto administratore paskyrus sutuoktinę L. B. (T.1, b.l. 88), galėjo būti tinkamai ginamos ieškovo teisės ir teisėti interesai teisme.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas E. B. jau buvo užvedęs civilinę bylą ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-12-14 nutartimi ieškovo E. B., atstovaujamo advokato A. B., ieškinys atsakovams UADB „ERGO Lietuva“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl draudimo išmokos priteisimo buvo paliktas nenagrinėtas dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovas E. B. ir jo atstovas advokatas A. B. (civilinė byla Nr. 2-0932-629/2005). Pagal civilinės bylos Nr. 2-0932-629/2005 duomenis E. B. buvo pareiškęs ieškinį teisme 2004-11-25, ieškovą atstovavo advokatas, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes į teismo posėdį neatvyko ieškovas, jo advokatas. Šios civilinės bylos nagrinėjimas nesudaro pagrindo neatnaujinti ieškovui ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, nes iš šioje byloje pateiktų įrodymų apie ieškovo sveikatos būklę matyti, kad minėtos bylos nagrinėjimo metu jo sveikatos būklė nebuvo pagerėjusi, t. y. nebuvo tokia, kuri jam leido tinkamai įgyvendinti savo teises teisme, apskųsti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005-12-14 nutartį. Ieškovo sutuoktinė kreiptis į teismą galėjo tik tada, kai ji buvo pripažinta globėja. Kas gali būti fizinio asmens atstovais teisme yra nurodyta CPK 55 str. Taip pat yra numatomas fizinių asmenų atstovavimas pagal įstatymą (CPK 52 str.). Sutuoktinė iki ji nebuvo paskirta globėja negalėjo pareikšti ieškinio teisme, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad E. B. sutuoktinė galėjo atstovauti jį teisme pagal įstatymą (CK 3.32 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.