Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-29 · Administracinė byla Nr. A-556-1091-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-29
Bylos Nr.
A-556-1091-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
Advokatai
Dovilė Stančikaitė
Administracinė byla Nr. A17 – 1091/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dovilei Stančikaitei,atsakovo atstovui Ričardui Prašmuntui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas akcinė bendrovė ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkto 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 85, kuriuo bendrovei skirta 11 000 Lt bauda, ir bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad teisinį pagrindą nagrinėjamoje byloje sudaro Lietuvos Respublikos įstatymai, t. y. Transporto veiklos pagrindų įstatymas bei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Atsakomybė už Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio pažeidimą oro vežėjui kyla tada, kai vežėjas pažeidžia pareigą užtikrinti, kad įvežamas į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną užsienietis turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. ,,Kelionės dokumento“ sąvoka yra pateikiama Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 10 punkte, pagal kurį kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Kelionės dokumentų, kuriuos privalo turėti užsienietis sąrašą taip pat nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 9/lV-16 „Dėl kelionės dokumentų tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tvarka). Vadovaujantis šiuo teisės aktu, kelionės dokumentu, tinkamu atvykti iš Tuniso į Lietuvos Respubliką, yra pripažįstamas Tuniso piliečio pasas. Šiame kelionės dokumentų sąraše nėra minima viza. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies prasme, kelionės dokumentas reiškia pasą, bet ne vizą, ir vežėjo prievolė tikrinti kelionės dokumentą apsiriboja prievole patikrinti tik užsieniečio pasą. Aviakompanija šią prievolę atliko ir priimdama į skrydį keleivį patikrino jo kelionės dokumentą - asmens pasą, kuris atvykimo į Tarptautinį Vilniaus oro uostą metu buvo galiojantis.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkarda atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 28-29) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nuostatos numatančios vežėjo atsakomybę yra numatytos 2005 m. gegužės 19 d. Transporto veiklos pagrindų įstatymo papildymo įstatymu Nr. X-214. Šis įstatymas apima ne tik Europos Sąjungos teisės aktus bet ir Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo 3 skyriaus normas. 2001 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2001/51/EB Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą, 26 straipsnio l dalies b punktas aiškiai nurodo, kad vežėjas naudodamasis visomis reikiamomis priemonėmis privalo įsitikinti, kad oro keliu gabenamas užsienietis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Susitariančiųjų šalių teritoriją. Vadovaujantis šia direktyva, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija bei kitais tarptautiniais bei Lietuvos Respublikos norminiais aktais ir buvo priimtas Transporto veiklos pagrindų įstatymas, kaip imperatyvus teisės aktas, įtvirtinantis konkrečius įsipareigojimus vežėjams (t. y. ir privatiems asmenims). Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo „Formalumų mažinimas“ 3.40 punktas aiškiai nurodo, kad „vežėjai, keleivių įlaipinimo punkte, privalo imtis priemonių, kad keleiviai turėtų visus patikrinimui būtinus dokumentus“. Pagal 3.40.3 punktą „Susitariančios šalys ir vežėjai, kur tai įmanoma, turi bendradarbiauti nustatant pasų ir vizų tinkamumą ir tikrumą“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. sprendimu (b. l. 55-57) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 24 d. apie 22.30 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu TE 353 iš Stambulo buvo atskraidintas užsienietis - Tuniso pilietis (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pasas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Tunise, be LR vizos, kai ji yra būtina. AB „tlyLAL - Lithuanian Airlines“ atžvilgiu už Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimą taikyta įstatymo numatyta atsakomybė. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 10 punktu, 6 straipsniu, nurodė, kad paminėtos įstatymo nuostatos konstatuoja, jog kelionės dokumentas yra vientisas dokumentas su jame esančiais įrašais, spaudais, įklijomis, nuotrauka ir visais sunumeruotais dokumento lapais. Viza yra fiksuojama kelionės dokumente - piliečio pase ir laikytina paso turinio dalimi. Užsienio piliečiui, kuriam pagal pilietybę atvykstant į Europos Sąjungą (Lietuvą) yra reikalinga viza, ji yra reikšminga kelionės dokumento dalis, apsprendžianti asmens teisę vykti prie valstybės sienos. Vežėjui nėra numatyta išimtis netikrinti kelionės dokumento - piliečio paso ar kito adekvataus kelionės dokumento. Vežėjų atsakomybė yra numatyta Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnyje. Vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numato, kada vežėjui bauda neskiriama. AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ atžvilgiu paminėto įstatymo nuostatų taikymo pagrindų nėra. Teismas padarė išvadą, kad AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įgalioti asmenys neužtikrino, jog minimas asmuo turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (galiojantį kelionės dokumentą su jame esančiu leidimu įvažiuoti į Lietuvą). Taikyta pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymą atsakomybė nėra prieštaraujanti Europos Sąjungos teisės aktams.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 60-62) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai ir plečiamai išaiškino taikytinas Transporto veiklos pagrindų įstatymo normas, savo aiškinimu suponavo papildomą įstatyme nenumatytą prievolę aviakompanijai, perkėlė atsakovo - valstybės institucijos - išimtines imperatyviai nustatytas funkcijas privačiam subjektui - aviakompanijai.

2. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. V-63/1V-174 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 9/1V-16 „Dėl kelionės dokumentų tinkamų vykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimo tvarkos ir sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 216 pozicijoje nurodyta, jog Tuniso pilietis gali vykti į Lietuvos Respubliką turėdamas kelionės dokumentą - pasą. Vadovaujantis minėtu įsakymu bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 6 straipsnio 1 dalimi, užsienietis turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir neturėdamas vizos.

3. Viza ir kelionės dokumentas yra atskiri savarankiški dokumentai, vizos buvimas ar nebuvimas užsieniečio pase nepadaro užsieniečio paso negaliojančiu ir neatima jam teisės vykti į Lietuvą.

4. Kadangi vežėjo reisu (oro transportu) užsienietis tik atvyksta į Lietuvos Respubliką iki valstybės sienos, o ne kerta Lietuvos Respublikos sieną, nes kirsti ar nekirsti valstybės sienos (per veikiančius pasienio kontrolės punktus) yra individualus užsieniečio - fizinio asmens - sprendimas, todėl įstatymas nenumato ir negali numatyti prievolės vežėjui tikrinti dokumentų daugiau nei tie dokumentai, kurie yra būtini tam, kad užsienietis galėtų atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 69-70) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio l dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjant analogišką bylą (Nr. A11-223/2007) be kita ko pasisakė, jog jei užsienietis neturi galiojančios vizos, tai Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme jis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 24 d. apie 22.30 val. į Vilniaus oro uostą reisu TE 353 iš Stambulo buvo atskraidintas užsienietis - Tuniso pilietis (duomenys neskelbtini) be Lietuvos Respublikos vizos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad akcinė bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ įgalioti asmenys neužtikrino, jog minėtas keleivis (Tuniso pilietis) turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir plečiamai išaiškino taikytinas Transporto veiklos pagrindų įstatymo normas, savo aiškinimu suponavo papildomą įstatyme nenumatytą prievolę aviakompanijai, perkėlė atsakovo - valstybės institucijos - išimtines imperatyviai nustatytas funkcijas privačiam subjektui - aviakompanijai.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Taigi rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami.

Taigi siekiant užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, sprendžiant šią bylą remtinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 223/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-779/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A3-876/2007).

Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai reglamentuojami specialiojo įstatymo – Transporto veiklos pagrindų įstatymo. Pagal taikytiną šioje byloje vežėjų atsakomybę reglamentuojantį Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnį (2005-05-19 įstatymo Nr. X-214 redakcija), vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką (1 d.). Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (3 d.).

Pagal Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktą vežėjo tikrintinų kelionės dokumentų sampratą, tokiais dokumentais laikytini kelionės dokumentai, reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, kad tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai (šios tarnybos pareigūnams) praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą. Šioje sampratoje pabrėžiamas ne tik kelionės dokumento turėjimo, bet ir kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata (jos aiškinimas) neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 10 ir 33 dalyse, pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad pareiškėjo įvežtas Tuniso pilietis (duomenys neskelbtini) neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną. Tai reiškia, kad Transporto veiklos pagrindų įstatymo 20 straipsnio taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė šią Transporto veiklos pagrindų įstatymo normą.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė