Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-14743-886/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-25
Bylos Nr.
e2-14743-886/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08447-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14743-886/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08447-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. K. 838,88 Eur turtinės žalos atlyginimo, 52,63 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. vandeniu užpiltos ir sugadintos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmajame aukšte esančios gyvenamosios patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui A. Ž.. Užliejimo metu gyvenamosios patalpos buvo apdraustos ieškovės būsto draudimu, ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju. Pirmajame aukšte esančios gyvenamosios patalpos užlietos iš namo antrame aukšte esančių gyvenamųjų patalpų, kurios priklauso atsakovui. Ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 867,84 Eur draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) 2017 m. balandžio 29 d. jam įteikti asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Trečiajam asmeniui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. balandžio 25 d. asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad atsakovui nuo 2002 m. gegužės 28 d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priklauso 40/100 dalių, trečiajam asmeniui nuo 2005 m. gegužės 24 d. priklauso 60/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Iš būsto draudimo liudijimo matyti, kad trečiasis asmuo nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2016 m. sausio 25 d. būsto draudimu apdraudė jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Pagal 2015 m. gruodžio 1 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, 2015 m. lapkričio 27 d. užlietos trečiajam asmeniui priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Akte nurodyta, kad patalpos užlietos iš gyvenamojo namo antro aukšto. Pagal 2015 m. gruodžio 8 d. draudimo išmokos apskaičiavimą ir lokalinę sąmatą ieškovė trečiajam asmeniui padarytą žalą įvertino 838,88 Eur. Ieškovė 2015 m. gruodžio 9 d. mokėjimo nurodymu trečiajam asmeniui pervedė 838,88 Eur draudimo išmoką. Ieškovė atsakovui 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė pretenziją dėl 838,88 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis atlygino ieškovei turtinę žalą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 str. 2 d.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė išmokėjo draudėjai draudimo išmoką, todėl ieškovė turi teisę reikšti atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjai (trečiajam asmeniui) 2015 m. lapkričio 27 d. padarytą žalą dėl jai nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų sugadinimo užliejus jas vandeniu. Ieškovo reikalavimas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo patalpų, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad gyvenamųjų patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Įvykus buto ar gyvenamojo namo lubų užpylimui, tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų, užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.

Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame aukšte esančios gyvenamosios patalpos priklauso atsakovui. Iš ieškovės pateiktų gyvenamojo namo nuotraukų matyti, kad namo pirmame aukšte esančios gyvenamosios patalpos buvo užlietos per lubas iš namo antrame aukšte esančių patalpų. Byloje nėra duomenų, kad namo pirmame aukšte esančios patalpos būtų užlietos iš kitų šaltinių ar dėl nenugalimos jėgos, trečiojo asmens (nukentėjusiojos) tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl atsakovo netinkamo naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiomis namo antrame aukšte esančiomis patalpomis buvo užlietos namo pirmame aukšte esančios patalpos, priklausančios trečiajam asmeniui, dėl ko buvo apgadintas jos turtas, todėl šie atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais. Dėl šių atsakovo veiksmų trečiasis asmuo patyrė žalą, kurią atlygino ieškovė išmokėdama trečiajam asmeniui 838,88 Eur draudimo išmoką. Byloje esančios gyvenamojo fotonuotraukos ir lokalinė sąmata patvirtina trečiojo asmens patirtą žalą. Patirtą žalą sąlygojo netinkamas atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimas, t. y. tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiojo asmens patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovė įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus žalą ir priežastinį ryšį, atsakovo kaltė preziumuojama, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 838,88 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.266 str., 6.1015 str.).

Ieškovė atsakovui 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė pretenziją dėl 838,88 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovas laiku ieškovei turtinės žalos neatlygino, todėl iš jo ieškovei priteistina 52,63 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. kovo 31 d. (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovo atžvilgiu priimamas sprendimas už akių - ieškinį patenkinti ir ieškovei iš atsakovo priteisti 838,88 Eur turtinės žalos atlyginimo, 52,63 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 476,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio ir 455,58 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 96 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė (duomenys neskelbtini) g. 12, Vilniuje, 838,88 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) turtinės žalos atlyginimo, 52,63 Eur (penkiasdešimt du eurus 53 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 476,58 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė