- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2KT-69/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo, LR Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybė LR finansų ministerija Mažeikių rajono apylinkės teismas
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Almos Urbanavičienės 2008 m. spalio 9 d. raštu ir atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo 2008 m. spalio 7 d. nušalinimo pareiškimu Vilniaus apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-697-232/2008 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. spalio 9 d. gautas Vilniaus apygardos teismo l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Almos Urbanavičienės 2008 m. spalio 9 d. raštas, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje pareikštas nušalinimo pareiškimas Vilniaus apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-697-232/2008 pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Mažeikių rajono apylinkės teismas) dėl pažeistų teisių gynimo ir neišmokėto darbo užmokesčio, nagrinėjimo. Kaip matyti iš 2008 m. spalio 7 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovo atstovas prašė nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo minėtos bylos nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad ši byla yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Be to, nurodė, kad ieškovė yra teismo pirmininkė, todėl gali kilti abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 69 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas. Taigi tuo atveju, kai nušalinimas konkrečioje byloje pareiškimas visiems apygardos teismo teisėjams, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti dėl teisėjams pareikšto nušalinimo, todėl tokiu atveju nušalinimo klausimą turi išspręsti atitinkamas aukštesniosios pakopos teismas, tai yra Lietuvos apeliacinis teismas.
Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų egzistavimu. Todėl sprendžiant nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimą yra svarbi ne tik ir ne tiek jo forma, kiek turinys, tai yra būtina nustatyti, kokiais pagrindais ir motyvais remiantis yra reiškiamas nušalinimas teisėjui (teisėjams).
Kaip matyti iš 2008 m. spalio 7 d. teismo posėdžio protokolo, atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas prašė nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-697-232/2008 pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Mažeikių rajono apylinkės teismas) dėl pažeistų teisių gynimo ir neišmokėto darbo užmokesčio, nagrinėjimo dviem pagrindais. Visų pirma, nurodė, kad ši byla yra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Antruoju nušalinimo motyvu atsakovo atstovas įvardino tą aplinkybę, kad ieškovė yra Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkė, todėl gali kilti abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo Vilniaus apygardos teisme. Taigi atsakovo atstovo reiškiamame nušalinimo pareiškime Vilniaus apygardos teismo teisėjams yra nurodomos ne tik abejonės dėl šio teismo teisėjų nešališkumo nagrinėjant bylą, tačiau pareiškimas taip pat yra grindžiamas motyvais dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo teisėjų nušalinimo pareiškime nurodo, kad byla nepriskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka, visų pirma turi būti išsprendžiamas pagrindinis klausimas, tai yra bylos priskirtinumo klausimas, ir tik bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus, kad byla yra priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui turi būti sprendžiamas klausimas dėl teisėjų nušalinimo. Tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis teismas nuspręstų, kad byla nepriskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka, teisėjų nušalinimo pareiškimo nagrinėjimas šioje byloje netektų teisinės reikšmės. Remiantis šiais argumentais, atsakovo atstovo pareiškimą atisakytina priimti, o byla grąžintina Vilniaus apygardos teismui bylos priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui civilinio proceso tvarka klausimui spręsti.
Bylos priskirtinumo ir teismingumo klausimai yra sprendžiami teismui gavus ieškinį, jo priėmimo stadijoje. Manydamas, jog atitinkama byla jam yra priskirtina, teismas turi ją išnagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo ginčams dėl priskirtinumo spręsti yra sudaryta speciali teisėjų kolegija, į kurią CPK 36 straipsnio trečiosios dalies nustatyta tvarka motyvuotu prašymu arba nutartimi gali kreiptis bylą nagrinėjantis teismas, jeigu jam kyla abejonių dėl bylos priskirtinumo. Nesant tokių abejonių, teismas civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną ginčą visais atvejais turi atsisakyti nagrinėti, tai yra turi ieškinį atsisakyti priimti, jei šią aplinkybę nustato civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o nustatęs tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu – civilinę bylą nutraukti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Teismas, nutraukdamas bylą kaip nenagrinėtiną teisme, turi tinkamai įvykdyti išaiškinimo pareigą ir išaiškinti asmeniui, į kurią instituciją jis turi kreiptis gindamas galimai pažeistas subjektines teises (CPK 137 str. 3 d., 158 str. 3 d.). Bylos užbaigimas tokiu būdu neužkerta galimybės suinteresuotam asmeniui, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Tokios praktikos laikosi ir Specialioji teisėjų kolegija, kasacinis teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 13 d. nutartis byloje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybė ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje 3K-3-206/2007 ir 2007 m. birželio 18 d. nutartis civ. byloje 3K-3-249/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-97/2008 ir 2008 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-483/2008).
Atkreiptinas dėmesys, kad specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 6 d. nutartimi buvo nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų kreipimaisi į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo nagrinėtini administraciniuose teismuose, o administracinių teismų teisėjų – bendrosios kompetencijos teismuose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi ir 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
atsisakyti priimti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-697-232/2008 pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (tretieji asmenys byloje – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Mažeikių rajono apylinkės teismas) dėl pažeistų teisių gynimo ir neišmokėto darbo užmokesčio.
Bylą grąžinti Vilniaus apygardos teismui spręsti jos priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismui klausimą.