Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei MB „Dizaino kodas“ dėl sutarties sąlygų nesilaikymo, sutarties nutraukimo bei avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. S. ir jos atstovė advokato padėjėja Jolanta Klimavičienė iš esmės palaikydamos procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Patikslino, kad prašo Sutartį nutraukti nuo 2019 m. liepos 20 d. .

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Marius Dūda iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad telefonu su ieškove buvo sutarta pratęsti Sutarties terminą, nors terminas nebuvo konkrečiai apibrėžtas. Be to buvo siūlyta grąžinti avansą. Užsakymo metu buvo patvirtinta ieškovės užsakyta spalva, tačiau pradėjus darbus pastebėta, kad norima spalva nesigaus. Tada su ieškove prasidėjo diskusija dėl spalvos parinkimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinysi iš esmės tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. gegužės 30 d. sudarė sutartį Nr. 190530/5, kuria atsakovė, pagal su ieškove suderintą eskizą, įsipareigojo atlikti laiptų pakopų ir turėklų gamybos ir montavimo darbus kotedže, esančiame (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas). Pagal Sutarties 4.1.2 punktą darbai turi būti atlikti iki 2019 m. liepos 20 d. Ieškovė 2019 m. gegužės 30 d. sumokėjo atsakovei 1720,00 Eur avansą (Sutarties 3.1 punktas). Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo (el. laiškai, Viber programėlė) matyti, kad darbų vykdymo terminas buvo pratęstas. 2019 m. liepos 11 d. atsakovė pranešė, kad laiptus montuos kitą savaitę, o 2019 m. rugpjūčio 18 d. pranešė, kad pradeda laiptų beicavimo-lakavimo darbus ir tai užtruks apie tris dienas, o vėliau bus galima montuoti. Taigi, šalių susirašinėjimas rodo, kad dėl laiptų spalvos diskusija tarp šalių prasidėjo rugpjūčio pabaigoje. 2019 m. spalio 24 d. atsakovė pranešė, kad laiptai bus nudažyti vėliau, į ką ieškovė 2019 m. spalio 24 d. el. laišku pranešė, jog atvykstant su laiptais lauks iki 2019 m. spalio 30 d., priešingu atveju Sutartis bus nutraukta. 2019 m. spalio 25 d. atsakovė pranešė nutraukianti visus darbus. Į tai ieškovė 2019 m. spalio 28 d. pranešė, kad Sutartis nutraukta dėl atsakovės sutartinių pareigų nevykdymo. Atsakovė, 2019 m. spalio 31 d. informavo apie pagamintus laiptus. Ieškovė 2019 m. lapkričio 14 d. atsakovei pateikė Pretenziją dėl Sutarties sąlygų nesilaikymo, Sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo ir pareikalavo iki 2019 m. lapkričio 30 d. grąžinti ieškovės sumokėtą 1720,00 Eur avansą, 50,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 200,00 Eur baudos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie) (CPK 176, 185 straipsniai).

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Nagrinėjamu atveju šalys neginčijo, o ir byloje nenustatyta, kad Sutartis ar atskiros jos nuostatos prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia atsižvelgiama į jos nuostatas.

Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis vertinama kaip rangos sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigojo atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-244/2013). Tai reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas(-ai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta kai nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų. Tuo pačiu pažymėtina, kad sutartyje įtvirtinti jos nutraukimo pagrindai yra sutarties sąlygos, kurių teisėtumas ir sąžiningumas sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismo gali būti patikrintos ir jeigu to sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis. Nagrinėjamoje byloje atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ginčo Sutarties sąlygų, nustatančių vienašališko nutraukimo pagrindus, teisėtumo.

Vadovaujantis Kasacinio Teismo formuojama teismų praktika, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yrą sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-306/2012). CK 6.652 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, o rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos bei tarpinių terminų pažeidimą. Rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Rangovas jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2008). Kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savigynos priemone. Taigi pažymėtina, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo Sutartyje numatyta teise nutraukti Sutartį dėl vykdytojo (atsakovės) kaltės (Sutarties 5.5 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys susitarė dėl laiptų ir turėklų gamybos bei montavimo ieškovės name. Nors atsakovė įsipareigojo laiptus įrengti iki 2019 m. liepos 20 d., tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad konkliudentiniais veiksmais sutarties terminas buvo pratęstas. Atsakovės atstovas teismui patvirtino, kad dėl darbuotojų trūkumo ir užimtumo negalėjo laiku pabaigti darbų, o taip pat nepavyko įvykdyti su ieškove suderintos laiptų spalvos, nors sutarties sudarymo metu ieškovei buvo patvirtinta, kad jos užsakymas bus įvykdytas. 2019 m. lapkričio 24 d. atsakovei pranešus, kad dažytojas savo darbus baigs lapkričio 29 d., ieškovė 2019 m. spalio 24 d. informavo, kad jeigu iki 2019 m. spalio 30 d. atsakovės neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, Sutartis bus laikoma nutraukta. Atsakovė 2019 m. lapkričio 25 d. el. laiške nurodė stabdanti darbus. Taii atsakovė neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą, ieškovės Pranešimą ir įvertinus šalių konklidentinius veiksmus, šalių Sutartis laikytina nutraukta nuo 2019 m. lapkričio 30 d.

Įstatymas numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prievolė laikoma neįvykdyta, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

Konkrečiu atveju šalys susitarė, kad Sutartis gali būti nutraukta dėl vykdytojo (atsakovės) kaltės, t.y. dėl jos prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Tokiu atveju atsakovė (vykdytojas) privalo grąžinti paimtus pinigus už nebaigtus darbus ir sumokėti ieškovei (užsakovei) 200,00 Eur baudą. Atsakovei neįvykdžius savo įsipareigojimų per protingą terminą ir neįrodžius, kad ji įsipareigojimų negalėjo įvykdyti dėl ieškovės kaltės, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo yra pagrįstas ir todėl tenkinamas (Sutarties 5.5 punktas). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1700,00 Eur negrąžintas avansas, 200,00 Eur bauda ir 50,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200 ir 6.205 straipsniai).

Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidas, kas sudaro 81,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur advokato padėjėjos išlaidas, viso 181,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės MB „Dizaino kodas“, į.k. 304077342, 2019 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį Nr. 190530/5; priteisti iš atsakovės MB „Dizaino kodas“, į.k. 304077342, ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1720,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) negrąžintą avansą, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) baudos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 181 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.