Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2006 m. vasario 1 d. Klaipėdos teritorinė muitinė R. N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad jis surašytas dėl to, jog R. N. 2006 m. vasario 1 d. 8.30 valandą atsisakė vykdyti muitinės pareigūno nurodymą vykti prie mobilios rentgeno sistemos vežamo krovinio patikrinimui. R. N. teigė, kad tą pačią dieną apie 5.30 valandą jis jau dalyvavo krovinio patikrinime, šviečiant rentgeno aparatu kitą jo vežtą krovinį, ir prašė paaiškinti, ar švietimas rentgeno spinduliais nekenks jo sveikatai. R. N. buvo paaiškinta apie rentgeno sistemos poveikį, tačiau muitinės pareigūno nurodymą jis vis tiek atsisakė vykdyti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 22 d. nutarimu R. N. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties.

Teismas nurodė, kad R. N. teismui paaiškino, jog jis atsisakė vykdyti muitinės pareigūno nurodymą dėl krovinio patikrinimo rentgeno aparatu, bijodamas dėl neigiamo poveikio savo sveikatai. Jis paaiškino, kad, tikrinant prekes rentgenu Vokietijos ar Švedijos muitinėse, automobilis per rentgeno sistemą yra tempiamas, o vairuotojas yra išlaipinamas, kai tuo tarpu šiuo atveju iš jo buvo pareikalauta antrą kartą per dvi valandas jam pačiam vairuoti automobilį per rentgeno sistemą, nepaaiškinus tokio tikrinimo procedūros, neišdavus siuntimo tikrinti prekes muitinės rentgeno kontrolės sistema. R. N. paaiškino, kad paties krovinio tikrinimo jis neatsisakė, o tik siūlė pačiam muitinės pareigūnui vairuoti automobilį per rentgeno sistemą arba prekes patikrinti kitu būdu, kas ir buvo vėliau padaryta. Teismas nurodė, kad iš R. N. paaiškinimų ir pateiktų dokumentų matyti, jog jis neturėjo tyčios nepaklusti muitinės pareigūno reikalavimui ir nesudarė kliūčių krovinio patikrinimui. R. N. veiksmuose nėra pažeidimo subjektyviosios pusės, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

II.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantas nurodo, kad pagal muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus muitinės pareigūnas turi teisę patikrinti prekes jo pasirinktu būdu, o asmuo, pateikiantis prekes, privalo vykdyti muitinės pareigūno nurodymus dėl tikrinimo būdo. Patikrinimas rentgenu yra efektyvesnis, nes leidžia patikrinti ir automobilio konstrukcijas bei išsiaiškinti, ar jame nėra slėptuvių. Apeliantas nurodo, kad šioje byloje nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima atlikti krovinio tikrinimo rentgenu, todėl R. N. turi būti patrauktas atsakomybėn už muitinės pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. N. prašo apeliacinį skundą atmesti.

R. N. nurodo, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės tik aiškina muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau konkrečiai nepaneigia R. N. teismui duotų paaiškinimų bei teismo nustatytų aplinkybių. Apeliantas teigia, jog nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima atlikti pasirinkto krovinio tikrinimo rentgenu, tačiau apeliantas ir pats nepaaiškina, kodėl patikrinimo nebuvo galima atlikti kitu būdu ir kodėl tik patikrinimo rentgenu reikalavo muitinės pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Muitinės pareigūno reikalavimas R. N. vykti krovinio patikrinimui prie rentgeno muitinės kontrolės sistemos šiuo atveju negali būti laikomas privalomu vykdyti R. N.. Byloje neįrodyta, jog toks patikrinimo būdas šiuo atveju nekenkė R. N. sveikatai ir jog jam apie tai buvo tinkamai paaiškinta. R. N. šiuo atveju iškilo pagrįstos abejonės dėl patikrinimo rentgenu poveikio jo sveikatai ir muitinės pareigūnas, prieš duodamas atitinkamą nurodymą, privalėjo motyvuotai tokias abejones paneigti.

Muitinė šioje byloje tik formaliai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jame nurodytų aplinkybių įrodymais nepagrindė. Muitinė šios bylos proceso metu nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl rentgeno poveikio nekenksmingumo R. N. sveikatai jo gabento krovinio patikrinimo aplinkybėmis bei įrodymų dėl to, jog apie rentgeno nekenksmingumą R. N. buvo tinkamai paaiškinta. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinti R. N. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymu nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą yra iš esmės teisėtas ir negali būti panaikinamas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.