Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1987-04-27 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, neregistruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 2009-03-19 Vilniaus miesto 1 teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio – 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 7 mėnesiams; 2009-11-06 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-03-09 apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų (1.30 promilių girtumas), bute, esančiame A. Kojelavičiaus g. 122 - 3, Vilniuje, sudavė delnu motinai J. S. du kartus į veidą, tuo sukeldamas J. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, jog 2012-03-09 vakare išgėrė 2 butelius sidro. Sidrą gėrė kartu su motina ir tėvu. Vėliau motina pradėjo prie jo kabinėtis ir jį išprovokavo jai suduoti. Sudavė delnu motinai J. S. du kartus į veidą. Anksčiau su motina tik žodžiais bardavosi, sudavė jai pirmą kartą. 2012-03-10 1.00 val. jį sulaikė policija. Dėl padarytų motinai sužalojimų labai gailisi; su motina iškart po įvykio susitaikė. Sutinka dirbti viešuosius darbus, jei tokie būtų paskirti.

Nukentėjusioji J. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2012-03-09 vakare trise išgėrė du butelius sidro. Prie sūnaus ji nesikabinėjo, neprovokavo jo. Žodinio konflikto metu sūnus sudavė jai du kartus į veidą su ranka, o delnu ar kumščiu, nepamena. Dėl alkoholinių gėrimų gėrimo jam nepriekaištavo, nes pati su juo kartu gėrė. Konfliktas kilo dėl jos negautų 350 Lt iš darbo biržos, nes reikėjo mokėti už elektrą. Dėl sukelto fizinio skausmo sūnui atleido.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- 2012-03-10 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 4 – ojo būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kokie sužalojimai ir kokiose kūno vietose buvo vizualiai nustatyti nukentėjusiajai J. S., patyrusiai smurtą artimoje aplinkoje nuo savo sūnaus V. P. (b. l. 7 - 10);

- asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti ir aprašyti nukentėjusiajai J. S. padaryti sužalojimai – veido dešinės pusės viršutiniame akies voke tamsiai mėlynos spalvos kraujosruva (b. l. 14 – 16);

- liudytojo V. (V.) P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-09 buvo atvažiavęs pas savo sugyventinę J. P. ir sūnų V. P.. Vakare visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau vienu metu buvo išėjęs į kiemą parūkyti ir būtent tuo momentu tarp sūnaus ir motinos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus sudavė motinai su delnu du kartus į veidą. Pats asmeniškai konflikto nematė. Po konflikto J. S. iškvietė policiją, parašė pareiškimą ir V. P. išviežė į policijos komisariatą. Kitą dieną ryte matė, kad J. S. dešinėje pusėje viršutiniame voke buvo kraujosruva (b. l. 18)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. P. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu: A. Kojelavičiaus g. 122 - 3, Vilniuje, artimoje aplinkoje dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu motinai J. S. sudavė du smūgius delnu į veido sritį, tuo sukeldamas J. S. fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis V. P. baustas administracine tvarka (b. l. 46 - 49), teistas vieną kartą (b. l. 35 – 37), oficialiai nedirba ir neregistruotas darbo biržoje (b. l. 52).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į kaltinamojo asmenybę, kuris administracine tvarka baustas, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas, 2009-11-06 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl esant jo atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, teismas sutinka su prokuroro pozicija, jog šioje byloje bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių rūšių - viešuosius darbus, kadangi padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, turtinė žala nepadaryta bei kaltinamasis pats sutinka dirbti viešuosius darbus.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslų, todėl siekiant apsaugoti nukentėjusiosios J. S. teisėtus interesus, kaltinamajam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Į kaltinamojo V. P. bausmės laiką įskaitytina viena laikino sulaikymo para nuo 2012-03-10 iki 2012-03-10 pagal BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles (BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., b. l. 19, 28).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 29, 30).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. (V.) P. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2012-03-10 iki 2012-03-10, laikant, jog išdirbta 6 valandos viešųjų darbų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. P. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1. asmeniui dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbus paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

2. asmeniui vengiant atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. asmeniui po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinkant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).