- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-4053-655/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03433-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Pažeidėjas
- E. P.
- Advokatai
- Kazimiera Kanišauskienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Viktorui Benkui,
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Kazimierai Kanišauskienei,
išnagrinėjusi E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-03-12 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-8789077-14, nurodyta, kad 2014-02-25, apie 17.10 val., E. P., Geležinio Vilko g. Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link Ukmergės gatvės ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam gretima juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais E. P. pažeidė KET 9, 109 p., 232 p. reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. nurodė, jog žino už ką surašytas protokolas, tačiau jis surašytas nepagrįstai, nes jis jokių KET pažeidimų nepadarė. Ant jo mašinos iki šios dienos yra likę nežymūs įbrėžimai, kuriuos jis pastebėjo tik po policijos pareigūnų nurodymo apžiūrėti savo automobilį. Geležinio Vilko gatvės žiedu visada važinėja antra juosta, nes jam nereikia persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Būtent nukentėjusysis važiavo šalia ir rikiavosi į eismo juostą, kuria tuo metu važiavo E. P.. Jis važiavo vienas, apie 50 km. greičiu, tačiau nepajuto jokio kontakto su persirikiuoti į jo juostą norėjusio automobiliu. Mano, kad jeigu nukentėjusysis policijos pareigūnams galėjo nurodyti jo išvaizdą, vadinasi, lenkė ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o nukentėjusysis. Priešingu atveju, t.y. esant aplinkybėms, kurias teismui nurodė šis asmuo, jis negalėtų matyti E. P. veido, todėl mano, kad šis melavo.
Liudytojas A. M. teismui paaiškino, kad atpažįsta pareigūną, kuris dalyvavo įforminant eismo įvykį ir policijoje yra matęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tai buvo po 17 val., kai jis važiavo Geležinio Vilko gatvės viaduku, link Šeškinės kalno. Greta važiuojantis automobilis bandė rikiuotis, trenkėsi į jo automobilį ir nuvažiavo toliau. Liudytojas automobilių kontaktą pajautė. Jis vairavo automobilį „SAAB“, o kitas automobilis buvo (duomenys neskelbtini) Po automobilių susidūrimo jis dar kiek pajudėjo, t.y. pasitraukė kokius 2 -3 metrus, nes buvo stresinė situacija. Savo automobilį, ne įvykio vietoje, fotografavo kitą dieną, nuotraukas perdavė draudimui. Nežino ar eismo įvykio vietoje fotografavo pareigūnai. Buvo įtrenktas jo automobilio sparnas ir durelės subraižytos. Liudytojas pateikiė teismui paties darytas automobilio nuotraukas. Teismui parodžius liudytojui bylos 7 ir 11 psl., esančias nuotraukas, liudytojas nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl ant nuotraukų yra nurodyta, kad jo automobilis buvo fotografuojamas 2013-01-24. 2013 m. jo automobilis nebuvo pakliuvęs į jokį eismo įvykį. Atsakydamas į advokatės K. Kanišauskienės klausimus liudytojas paaiškino, kad jis važiavo tiesiai pirma eismo juosta. Kitas automobilis važiavo antra juosta, norėjo persirikiuoti į pirmą juostą ir todėl automobiliai susidūrė. Nematė, kad jis rodytų signalus. Po susidūrimo pažeidėjo sulaikyti nebandė, signalą paspaudė, tačiau pamatęs, kad šis važiuoja toliau, užfiksavo to automobilio numerį. Automobilyje buvo vienas, liudytojų sustoti neprašė. Žalą atlygino Kasko draudimas, nuostoliai jam nepadaryti. Tiriant eismo įvykį, jame dalyvavę automobiliai nebuvo sugretinti. Kol buvo rastas pažeidėjas, jo automobilis buvo sutvarkytas, nes jis nežinojo, jog automobilio negalima remontuoti. Savo automobilį suremontavo gavęs draudimo išmoką. Pažeidėjo automobilio numerį policijai pranešė iš karto (b.l. 38-39).
Liudytojas A. A., atsakydamas į teismo klausimus po to, kai buvo pagarsintas jo tarnybinio pranešimo turinys, patikslino, kad „SAAB“ buvo sugadintas priekinis sparnas ir priekinės durelės. Į duomenų lentelę buvo įvesti kompiuterio programos reikalaujami duomenys, t.y. užpildyta lentelė. Atsakydamas į Kelių policijos valdybos atstovo Viktoro Benkaus klausimus liudytojas paaiškino, kad su kuo buvo ekipaže ir kas fotografavo, nepamena, nes tai buvo senai. Teismui pagarsinus duomenis, kad ant teismui pateiktos nuotraukos yra užfiksuota data 2013-01-24, 12:23:57 val., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2014-02-25, liudytojas negalėjo paaiškinti nustatyto neatitikimo. Atsakydamas į advokatės K. Kanišauskienės klausimus, liudytojas paaiškino, kad teismui pateikta nuotrauka patvirtina, kad buvo eismo įvykis, kad buvo apgadintas automobilis. Įvykus eismo įvykiui būtina sustoti ir pranešti, kontaktas buvo, o pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Jei pareigūnas taip surašė, reiškiasi faktas yra įrodytas (b.l. 37-38).
Liudytojas R. G. teismui paaiškino, kad jis P. nepažysta, žino, kad šioje situacijoje buvo apgadintas automobilis, o tas, kuris jį apgadino, pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas teismui pateikia apgadinimų nuotraukas, kuria,s parodžius proceso dalyviams, teismas prijungia prie bylos (b.l. 57-62). Tirdamas eismo įvykio aplinkybes automobilių nebuvo sugretinęs, nes nukentėjęs jau buvo savo automobilį sutaisęs. Užkliudžius kitą automobilį visada pastebima, tuo labiau, jog šiuo atveju, yra apgadintas bamperis, sparnas ir durelės. Atsakydamas į institucijos atstovo klausimą, liudytojas nurodė, jog buvo nustatyta, kad su nukentėjusiojo automobiliu kontaktavo automobilio „Audi“ galinė dalis. Automobilis „SAAB“ fotografuojamas nebuvo. Nukentėjęs sakė, jog juto kontaktą. Atsakydamas į advokatės klausimus, liudytojas paaiškino, kad asmenį, padariusį pažeidimą, nustatė po 3 -2 dienų. E. P. prašė išreikalauti vaizdo įrašą po to, kai buvo surašytas protokolas, o atsakymas dėl vaizdo įrašų iš SDusisiekimo paslaugų buvo gautas tik balandžio 17 d. Datos nuotraukose yra 2013 m., nes tai, matyt, klaida „registratoriuose“, patys policininkai nemoka nusistatyti. Pranešimo kortelėje matosi, kada atvyko pareigūnai ir kada jie išvyko. Šiame eismo įvykyje mašinų šonai suartėjo ir susitrenkė, kaip nukentėjusysis aiškino tada, kai jis važiavo savo eismo juostą, o P. persirikiavo ir galu užkabino nukentėjusiojo mašinos priekinę dalį. Mašinos nebuvo sugretintos, nes atitiko nubrozdinimų pobūdis. Administraciniame proceso kodekse nieko neparašyta apie automobilių sugretinimus, tai pareigūnai daro savo nuožiūra. Asmeniškai nebuvo eismo įvykio vietoje ir negalėjo perspėti nukentėjusiojo nedaryti mašinos remonto. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad pareigūnams protokolui surašyti užtenka nukentėjusiojo parodymų. Eismo įvykio schema sudaryta nukentėjusiojo ir pareigūno (b.l. 64-65).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Byloje nustatyta, kad E. P. vairuodamas automobilį, dešine savo automobilio dalimi kliudė nukentėjusiojo A. M. automobilį ir apgadinęs abi transporto priemones iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas, spręsdamas E. P. administracinės atsakomybės klausimą, vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo parodymus apie automobilių kontaktą, apie automobilių apgadinimus, automobilių sugretinimo metu užfiksuotus apgadinimų aukščius, pobūdį ir pan. Šiais įrodymais byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė ir nukentėjusiojo automobilį apgadino E. P., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013). Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė.
Bylos nagrinėjimo metu pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo ir eismo įvykio metu nukentėjusio asmens parodymus neginčijamai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje susidūrė jų vairuojami automobiliai. Abu asmenys vienas kitą kaltina neatsargiu persirikiavimu į kitą eismo juostą, t.y. avarinės situacijos sukėlimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodamas skiriamas nuobaudas teismas vertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Įvertinus tai, kad E. P. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, kuris suremontuotas nelaukiant eismo įvykio tyrimo pabaigos, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala atlyginta. Šiuo konkrečiu atveju E. P. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo asmenybės nustatymo. Byloje taip pat nustatyta, kad E. P. paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas 2008 metais, vėliau administracine tvarka baudžiamas nebuvo, itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. P. nėra piktybinis pažeidėjas, kad praeityje paskirtos nuobaudos pasiekė savo tikslą ir pažeidėjas linkęs taisytis.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei padarinius, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Teismo vertinimu, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto ilgalaikio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, taikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šią nuobaudą švelninti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt (vienas šimtas litų) baudą.
E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, E. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Išaiškinti, kad ATPK 313 str. nustatyta, kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.