Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. Č. ir R. Č., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. Č. ir R. Č. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai – 2024 m. sausio 2 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1994 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 3 ir jo išrašo pagrindu pareiškėjams A. G. ir V. R., likviduojant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo perduotas sandėlis, kuro išdavimo kolonėlės bei įvairių talpų cisternos, bendros 235 Lt vertės. A. G. priėmė 167,40 Lt vertės turtą, o V. R. priėmė 67,60 Lt turtą.

Pareiškėjai buvo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nariai, tai pagrindžia minėtas protokolas ir jo išrašas bei papildomi dokumentai, pateikti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus. Iš 1992 m. kovo 10 d. Kolūkiečių susirinkimo protokolo, Žemės ūkio bendrovės steigimo sutarties ir (duomenys neskelbtini) gamybinio – technologinio komplekto – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1993 m. balandžio 30 Protokolo Nr. 4, 1993 m. gegužės 18 d. Protokolo Nr. 5 matyti, kad pareiškėjas A. G. buvo šios bendrovės vienas iš steigėjų, taip pat pirmininkas. (duomenys neskelbtini) gamybinio – technologinio komplekto – (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994 m. liepos 1 d. Protokole Nr. 1 yra įrašas, kad V. R. išleidžiama atostogų, kas įrodo faktą, jog ji taip pat buvo žemės ūkio bendrovės narė.

Iš 2023 m. spalio 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas trečiojo asmens vardu.

Iš 2023 m. kovo 24 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pernaravos seniūnijos pažymos dėl pastatų priklausomybės matyti, jog pareiškėjai naudojasi sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai 2023 m. sausio 24 d. su VĮ „Registrų centru“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (9.22 E), kurios pagrindu buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sandėliui suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atlikus kadastrinius matavimus, pareiškėjai 2023 m. gegužės 23 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ dėl nuosavybės teisės į sandėlį įregistravimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kadangi pateiktų su juo dokumentų nepakako daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą įregistravimui. Taip pat 2023 m. rugpjūčio 30 d. buvo atmestas pakartotinis pareiškėjų prašymas dėl nuosavybės teisės į sandėlį įregistravimo VĮ „Registrų centre“, kadangi pateiktų su juo dokumentų nepakako daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimui.

Pareiškėjai 2023 m. kovo 14 d. pasirašė susitarimą, kuriame skaičiuoja jiems priklausančias idealiąsias dalis pagal sandėlio ir kartu įgytų kilnojamųjų daiktų vertę ir šalims tenkančios daiktų vertės proporciją. Statinio piniginė vertė, tenkanti pareiškėjams, buvo nurodyta Išraše iš 1994 m. gruodžio 12 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolo Nr. 3, t. y. pareiškėjui A. G. atiteko turto už 167,40 Lt, o pareiškėjai V. R. už 67,60 Lt. Skaičiuojant proporcijomis gaunama, jog pareiškėjui A. G. priklauso 837/1175 idealiosios dalys (167,40 Lt iš 235 Lt bendros vertės turto) ir atitinkamai pareiškėjai V. R. priklauso 338/1175 dalys sandėlio (67,60 Lt iš 235 Lt bendros vertės turto).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad A. G. ir V. R. nebuvo nekilnojamojo daikto – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkai, bet yra sąžiningai įgiję minėtą nekilnojamąjį daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą jį valdė nuo 1994 metų, tai yra daugiau kaip 29 metus. Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas viešame registre ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį A. G. ir V. R. valdė minėtą sandėlį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. A. G. ir V. R. pradėdami valdyti sandėlį buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą, be to, jie buvo sąžiningi daikto valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjų pareiškime nurodyti faktai, kad visą šį laiką A. G. ir V. R. minėtą nekilnojamąjį turtą valdė atvirai ir nesislapstydami. Pažymėtina, kad per visą sandėlio buvimo laikotarpį, jo statybos teisėtumo klausimas nėra kilęs, nebuvo surašytų savavališkos statybos aktų ar draudimų šį statinį naudoti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų A. G. ir V. R. sandėlio valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytoms sąlygoms, suinteresuotiems asmenims nepareiškus prieštaravimų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad A. G. ir V. R., įgyjamosios senaties būdu, proporcingai (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokole Nr. 3 nurodytai atitekusio turto vertei (A. G. 837/1175 idealiosios dalys (167,40 Lt iš 235 Lt bendros vertės turto), o V. R. 338/1175 dalys (67,60 Lt iš 235 Lt bendros vertės turto), įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 185, 533 straipsniai).

Byloje susidarė 27,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios lygiomis dalimis, t. y. po 14 Eur, priteistinos iš pareiškėjų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265 straipsniais, 268 straipsnio 3 dalimi, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 837/1175 dalis sandėlio (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 338/1175 dalis sandėlio (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš pareiškėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.