Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00642-10, kurioje

J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ , gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 207 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D., turėdamas teises atstovauti juridinį asmenį pasirašant sutartis UAB „Juralvis“ naudai, siekiant gauti lizingo sutarčių įmokų atidėjimą, 2008-06-27 UAB „Swedbank lizingas“ atstovybėje Klaipėdoje, adresu Taikos pr. Agluonos g. 52c/l, Klaipėda, suklastojo UAB Juralvis“ akcininkų J.A. D. ir J. Š. parašus, pasirašydamas už juos laidavimo sutartyse nr. LT007863-4/L, LT011716-7/L, LT011737-8/L, LT020728/L, LT021224-5/L, LT031789-92/L, LT037244-7/L, LT0439947-51/L, LT046620-22/L, LT049357-60/L, LT054727/L, LT055696-705/L, LT057069-73/L, LT057075/L, LT0058530/L, LT059106-11/L, LT060842-3/L, LT062617-8/L, LT065218-9/L pagal kurias laiduotojai J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J.A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja įvykdyti lizingo gavėjo UAB „Juralvis“, juridinio asmens kodas 163284981, esanti Vytauto skg. 4, Gargždai, už kurį laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis prisiimtas pagal Lizingo sutartis Nr. LT007863-4, LT011716-7, LT011737-8, LT020728, LT021224-5, LT031789-92, LT037244-7, LT0439947-51, LT046620-22, LT049357-60, LT054727, LT055696-705, LT057069-73, LT057075, LT0058530, LT059106-11, LT060842-3, LT062617-8, LT065218-9, po ko pateikė šias laidavimo sutartis UAB „Swedbank lizingas“, dėl ko 2008-06-26 „Swedbank“ paskolų komitetas priėmė sprendimą UAB „Juralvis“ naudai lizingo sutarčių įmokas atidėti ir pratęsti 2 mėnesiams, bei patvirtino sezoninį grafiką rugpjūčio mėnesiais, tokiu būdu apgaule UAB „Juralvis“ gavo įmokų atidėjimą, o J. Š. ir J. A. D. atsirado teisinės pasekmės.

Kaltinamasis J. D. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir parodė, kad UAB „Juralvis“ nuo 2004 m. pradėjo sudarinėti lizingo sutartis su UAB „Hansa Lizingas“ ir pirkti įrangas automobiliams vežti, važiuokles, tai yra autovežius. Kiek tiksliai, būtent 2004 m. buvo įsigyta autovežių - nepamena. 2005 - 2007 m. būdavo perkami autovežiai išperkamosios nuomos - lizingo būdu. 2008 m. pradžioje buvo sudaryta dar viena lizingo sutartis važiuoklės pirkimui. Sudarant lizingo sutartis nereikėdavo laidavimo sutarčių. Tuo metu jis dirbo komercijos direktoriaus pareigose ir turėjo akcininkų - jo paties, J. Š. ir J. A. D. sutikimą, kad jis gali sudarinėti visas sutartis, paimti paskolas iš banko. 2008 m. atsiradus sunkumams mokėti lizingo įmokas, jis kreipėsi į UAB „Hansa lizingas“, kad restruktūrizuoti kreditavimą, tai yra atidėti lizingo mokėjimo įmokas trims mėnesiams. UAB „Hansabanko lizingas“ sprendimu buvo pareikalauta akcininkų, bei įmonės direktoriaus laidavimo. Jam buvo pateikti laidavimo sutarčių projektai, tai yra kiekvienai lizingo sutarčiai buvo paruošta laidavimo sutartis pasirašyti tiek jam pačiam tiek J. Š. tiek J.A. D.. Kai jis apie tai informavo savo seserį J. Š. ir tėvą J. A. D., kad bankas reikalauja pasirašyti akcininkams laidavimo sutartis. Tėvas ir sesuo kategoriškai atsisakė pasirašyti ir pasiūlė jam perrašyti akcijas, kad jis vienintelis būtų akcininkas. Tačiau bankas, tai yra vadybininkas, V. P., vis primindavo, kad reikia pasirašyti laidavimus, nes kitaip nesvarstomas kreditavimo restruktūrizavimas, todėl jis, būdamas suinteresuotas tolesne UAB „Juralvis“ veikla, nes tuo metu UAB „Juralvis“ turėjo galimybę tęsti savo veiklą, nutarė suklastoti savo sesers ir tėvo parašus laidavimo sutartyse. Kai sutartu laiku, 2008 m. liepos mėn., tikslios datos nepamena, galėjo būti liepos 15 d., nuvyko jis į „Swedbanko lizingas“ patalpas, esančias Taikos pr./Agluonos g. 52c/l, Klaipėda, tuomet vadybininkas V. P. jam davė paruoštas laidavimo sutartis - jo paties, bei J. Š. ir J.A. D., ir paklausė kada pasirašys kiti laiduotojai. Tuomet jis pasakęs, kad kiti akcininkai turi atvažiuoti. Tuomet vadybininkas V. P. jam palikęs visas tris laidavimo sutartis, išėjo į kitą patalpą, nes turėjo kitų klientų. Jis pasirašęs savo laidavimo sutartį ir suklastojo savo sesers J. Š. ir tėvo J.A. D. parašus laidavimo sutartyse. Kai grįžo vadybininkas V. P. jam paaiškino, kad J. Š. ir J. A. D. buvo, pasirašė ir išvyko, nes labai skubėjo. V. P. pasitikėjo ir priėmė visas tris laidavimo sutartis. Jis tuomet net nepastebėjęs, kad sutartys yra 2006-06-27 dienos, tai yra buvo nurodyti klaidingi metai. Sutartis turėjo būti 2008-06-27, o pasirašyta ji buvo dar vėliau, tai yra 2008 m. liepos mėn., galimai liepos 15 d. Šią, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė norėdamas išsaugoti verslą, išsaugoti visiems tuo metu dirbusiems UAB „Juralvis“ 80-iai darbuotojų darbo vietas. Kadangi laidavimo sutartyse nebuvo nurodyta, kad laiduotojas laiduoja savo asmeniniu turtu, tikėjo, kad tokia laidavimo sutartis neturės jokių pasekmių, J. Š. ir J.A. D.. Be to, bendraujant su banko vadybininkais jam susidarė įspūdis, kad laidavimo sutartys - tik formalumas, tai yra taip numatyta banko reikalavimuose. Nusikalstamą veiką padarė tikrai ne iš savanaudiškų paskatų, nes neturėjo iš to jokios materialinės naudos. Jis apgailestauja, kad sesuo ir tėvas patyrė nepatogumų ir išgyveno, kai jiems „Swedbankas lizingas“ pradėjo siųsti pasiūlymus išsipirkti UAB „Juralvis“ turtą užuomina, kad reikės padengti nuostolius, kuris susidarys pardavus UAB „Juralvis“ turtą (b.1. 176-177).

Papildomos apklausos metu J. D. parodė, kad 2008 m. iškilus sunkumams mokėti lizingo įmokas, jis asmeniškai savo tėvo, J.A. D., kuris tuo metu dirbo bendrovės direktoriaus pareigose, vardu, paruošė 2008-06-19 prašymą - atidėti lizingo mokėjimo įmokas 2 mėn. Apie tai, kad „Swedbank“ paskolų komitetas gali priimti tokį sprendimą, tai yra atidėti būtent 2 mėn. lizingo įmokų mokėjimą buvo iš anksto suderinta su vadybininku V. P.. Jau iki tol būdavo su tokiais prašymais kreipiamasi į „Swedbank“ ir paskolų komitetas priimdavo teigiamą sprendimą UAB „Juralvis“ naudai. Kaip ir ankstesnius prašymus, taip ir šiuo atveju jo tėvas labai nesigilindamas pasirašė prašymą atidėti 2 mėn. lizingo įmokas. Direktoriui pasirašius 2008-06-19 prašymą jis buvo elektroniniu paštu nusiųstas vadybininkui V. P. ir pagal pareikalavimą pateikiamas prašymo originalas. Pateikus šį prašymą po keleto dienų, jam paskambino V. P. ir pranešė, kad priimtas teigiamas sprendimas, tai yra mokėjimai atidėti 2 mėn., tačiau reikia pateikti akcininkų asmenines laidavimo sutartis. Tuomet jis paruoštas laidavimo sutartis, iš V. P. gavęs elektroniniu paštu. Buvo paruoštos laidavimo sutartys kiekvienam akcininkui, kiekvienai lizingo sutarčiai atskirai. Jis atspausdinęs jų pavyzdžius ir jas parodęs, savo tėvui J. A. D. - UAB „Juralvis“ direktoriui, ir seseriai J. Š., kuri tuo dirbo UAB „Juralvis“ vadybininke. Jiems jis paaiškino, kad bankas reikalauja akcininkų pasirašyti laidavimo sutartis. Jie kategoriškai atsisakė pasirašyti ir pasiūlė jam perrašyti akcijas, kad jis vienintelis būtų akcininkas. Tačiau bankas, tai yra vadybininkas V. P. vis primindavo, kad reikia pasirašyti laidavimus, nes kitaip paskolų komitetas, gali anuliuoti savo 2008-06-26 sprendimą atidėti mokėjimus. Jeigu bankas būtų anuliavęs sprendimą atidėti lizingo įmokų mokėjimus, reikalingas mokėjimams lėšas būtų nusirašęs nuo UAB „Juralvis“ sąskaitos, taip būtų bendrovei pritrūkę apyvartinių lėšų reikalingų atlyginimų mokėjimui ir kuro įsigijimui bei automobilių remontui. Tai sudarydavo apie 430000 litų mėnesinių įmokų iš kurių būdavo dengiamas išperkamosios nuomos mokestis bei mokamos palūkanos. Atidėjus įmokų mokėjimus iš apyvartinių lėšų nusirašoma tik palūkanų mokestis, kuris tuo metu galėjo būti apie 40000 litų. Tokiu būdu „Swedbankas“ 2008 birželio ir liepos mėnesiais nenusirašė nuo UAB „Juralvis“ sąskaitos iš apyvartinių lėšų apie 80 0000 litų sumą. Jis, būdamas suinteresuotas tolesne UAB „Juralvis“ veikla, nes tuo metu UAB „Juralvis“ turėjo galimybę tęsti savo veiklą suklastojo savo sesers ir tėvo parašus laidavimo sutartyse (b.l. 180; 185-186).

Be šio J. D. prisipažinimo, ikiteisminio tyrimo metu byloje nustatyti ir kiti duomenys, leidžiantys manyti, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d., 207 str. 1 d.

Nukentėjusysis J.A. D. parodė, kad jis nuo 1994 m. dirbo UAB „Juralvis“. 2010-08-10 gavo laišką iš UAB „Swedbank lizingas“, kur buvo nurodyta, kad UAB „Juralvis“ nevykdo savo priimtų įsipareigojimų bankui ir jam buvo siūloma įsigyti transporto priemones ir padengti bankui UAB „Juralvis“ įsiskolinimus ir banko būsimus nuostolius. Tuomet jis nuvyko į artimiausią „Swedbank“ filialą ir gavo informaciją, kad jis esąs sudaręs laidavimo sutartis. Sutartyse nurodyta, kad jis laidavo už UAB „Juralvis“ sandorius bankui. Sutarčių originalai buvo saugomi banko Vilniaus filiale. Tuomet jis raštu kreipėsi į banko „Swedbank lizingas“ Vilniaus filialą dėl sutarčių kopijų gavimo. Kai gavo sutarties kopiją, jis pamatė, kad šios sutarties jis niekada nepasirašinėjo (b.l. 88-89; 100-101).

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2005 m. jos tėvas J. A. D. jai ir jos broliui J. D. padalijo UAB „Juralvis“ akcijas. Tuomet vadovavo ir organizavo įmonėje krovinių pervežimą o brolis - užsiėmė automobilių gabenimu. Ji nuo 2006 m. dirbo UAB „Juralvis“ vadybininke. 2008 m. į ją kreipėsi brolis J. D., dėl pasirašymo laidavimo sutartyse. Supratusi, kad ji laiduoja savo asmeniniu turtu, dėl transporto priemonių, ji nesutiko pasirašyti šių sutarčių. Ji supratusi, kad negali rizikuoti šeimos gerove. Tuomet ji savo broliui perleido savo akcijas. 2010-09-20 įmonė paskelbta bankrutuojanti. Kai 2010 m. rugsėjo mėnesį ji, iš UAB „Swedbank lizingas“ pradėjo gauti laiškus, supratusi, kad laidavo sutartyse jos paršas buvo suklastotas, nes ji tų sutarčių nepasirašiusi (b.l. 75-76; 87).

Liudytojas A. B. parodė, kad 2010-08-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Juralvis“ buvo iškelta bankroto byla ir UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ paskirta bankrutuojančios UAB „Juralvis“ administratore. 2010-09-07 UAB „Pajūrio administratorių agentūros“ įgaliojimu jis atstovauja UAB „Juralvis“ visais klausimais. Gavęs šį įgalioją jis iš UAB „Juralvis“ vienintelio akcininko J. D. perėmė visus bendrovės dokumentus. Pagal turimus duomenis, paaiškino, kad 2008-11-25 UAB „Juralvis“ visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo nutarta parduoti J. A. D. ir J. Š. priklausančias akcijas, J. D.. 2008-11-26 akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8-01 ir Nr. 08-02, J. A. D. ir J. Š. pardavė J. D. savo akcijas ir taip J. D. liko vienintelis UAB „Juralvis“ akcininkas. 2008-12-23 vienintelio akcininko sprendimu, J. D. nusprendė J. A. D., paskirti transporto skyriaus direktoriumi. 2008-12-23 UAB „Juralvis“ įsakymu dėl paskyrimo į kitas pareigas, Direktorius J. A. D., paskyrė direktoriaus pareigoms J. D. nuo 2009-12-23. Tokiu būdu nuo 2008-11-26, J. D. liko vienintelis akcininkas ir jis turėjo teisę save paskirti direktoriumi. 2008-12-23 sprendimais J. D. ir J. A. D. paskirdami vienas kitą direktoriais - nepažeidė jokio įstatymo, jie taip pasiskirstė darbines funkcijas (b.l. 109-110).

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis nuo 2003 m. dirbo UAB „Juralvis“ mechaniku. Jo žmona - J. Š. dirbo bendrovėje vadybininke. 2010 m. rugsėjo mėn. į namus pradėjo gauti laiškus iš UAB „Swedbank lizingas“ su raštiškais pasiūlymais, pranešimais. Dokumentuose buvo nurodoma, kad UAB „Juralvis“ nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų bankui ir todėl jo žmonai – J. Š. buvo siūloma įsigyti UAB „Juralvis“ priklausančias transporto priemones, ir padengti bankui UAB „Juralvis“ įsiskolinimus bei banko būsimus nuostolius. Tuomet žmona raštu kreipėsi į banką ir gavusi laidavimo sutarties kopiją. Šios sutarties ji niekada nepasirašinėjusi (b.l. 102-104).

Teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad J. D., pasirašant sutartis UAB „Juralvis“ naudai, siekdamas gauti lizingo sutarčių įmokų atidėjimą, suklastojo akcininkų parašus, pasirašydamas už juos laidavimo sutartyse. Šios jo veikos kvalifikuotinos pagal Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir 207 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pilnai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis pripažino kaltę, jo prisipažinimą patvirtina liudytojų parodymai, 2010-10-19 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, 2011-02-11 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (LR BK 59 str. l d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamais padarė 2 nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, anksčiau neteistas, įvertinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant šio asmens atžvilgiu LR BK 302 str. 1 d., 207 str. 1 d. sankcijose numatytas - švelniausią bausmės rūšį - baudą, kurios dydis nustatytinas tose ribose kaip prašo prokuroras.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendė:

J. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 300 str. 1 d. ir skirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą;

- pagal LR BK 207 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 1 p., paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, J. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.