Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-580-431/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2S-580-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03608-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Kreditorius
AB „Citadele“
Skolininkas
G. B.
Kategorijos
  • 96.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-580-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03608-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 96.6.; 129.5.; 129.19.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. T. prašymą dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys – išieškotojas AB „Citadele“ bankas, atstovaujamas UAB „Būsto paskolų draudimas“, skolininkas G. B..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolis prašė teismo leisti patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atliekant išieškojimo veiksmus pagal Vilniaus miesto 45-iojo notarų biuro 2013 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-8405 dėl 444.162,54 Lt skolos ir 5,697 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai. Nurodė, jog pagal sutartinės hipotekos sandorį yra įkeistas butas su terasa. Siekiant nustatyti realią minėto turto vertę, 2014 m. birželio 25 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė, tačiau paskirtas ekspertas UAB „Finance Property“ negali patekti į įkeistą butą. Visais žinomais adresais Lietuvoje skolininkui siųsti procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, skolininko giminaičiai nebendradarbiauja procese. Paskelbus skolininko paiešką, gauta informacija, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). Persiuntus dokumentus skolininkui į (duomenys neskelbtini), negautas patvirtinimas apie dokumentų įteikimą ar neįteikimą. 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo lankytasi bute, tačiau į butą patekti nepavyko, o skolininko kuratoriumi paskirtas advokatas G. U. neturi galimybės aprodyti įkeisto turto. Skolininkui buvo išsiųsta siunta į (duomenys neskelbtini), tačiau siuntos paieška buvo nesėkminga, dėl to buvo paskirta kompensacija. Todėl visi procesiniai dokumentai skolininkui buvo persiųsti pakartotinai skolininkui į (duomenys neskelbtini), jo žinomu gyvenamosios vietos adresu. Antstoliui užklausus AB „Lietuvos paštas“ apie siuntos įteikimą, buvo nurodyta, kad atsakymas bus pateiktas vėliausiai per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino antstolio prašymo dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas.

Teismas pažymėjo, jog pagal CPK 615 straipsnio 1-2 dalis antstolis turi teisę teismo nutarties pagrindu priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas tik jeigu yra į jas neįleidžiamas skolininko gera valia. Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs vykdomojoje byloje esančius duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, jog skolininkas neįleido antstolio į patalpas, nes vykdomojoje byloje nėra įrodymų, jog skolininkui buvo asmeniškai pranešta apie reikalingumą patekti į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Tai patvirtina ir vykdomojoje byloje esantis įrodymai bei paskutinis AB „Lietuvos paštas“ raštas (atsakymas) antstoliui, jog antstolio prašymas gautas ir užregistruotos, o atsakymas bus pateiktas vėliausiai per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos. Šiai dienai vykdomojoje byloje nėra duomenų apie šių procesinių dokumentų įteikimą skolininkui, tai yra antstolis pateikė teismui pareiškimą net nepalaukęs atsakymo iš AB „Lietuvos paštas“. Antstolio siuntimai, tik patvirtina procesinių dokumentų išsiuntimą skolininkui, tačiau byloje nėra jokio patvirtinimo, kad dokumentai buvo įteikti arba neįteikti skolininkui, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog skolininkui yra žinoma apie antstolio reikalavimą sudaryti sąlygas patekti į butą. Aplinkybė, kad vykdomojoje byloje yra paskirtas skolininko kuratorius, nesudaro pagrindo leisti antstoliui priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, kadangi kuratorius neturi galimybės aprodyti įkeisto turto ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti esminės leidimo priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas suteikimo aplinkybės, tai yra kad antstolis skolininko yra neįleidžiamas į gyvenamąsias patalpas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu antstolis D. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti antstoliui D. T. įeiti į skolininko G. B. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Nurodo, jog visais žinomais adresais Lietuvoje skolininkui siunčiami procesiniai dokumentai grįžta neįteikti. Nustačius, kad skolininkas gyvena užsienio valstybėje, (duomenys neskelbtini), visi procesiniai dokumentai iš vykdomosios bylos kartu su prašymu sudaryti sąlygas patekti į butą buvo persiųsti skolininkui naujuoju adresu. 2014 m. rugpjūčio 8 d. išsiųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti 2015 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Apžiūrėti įkeisto buto nepavyksta nuo 2014 m. birželio mėnesio. Procesinių dokumentų skolininkui nepavyksta įteikti dėl nuo antstolio nepriklausančių aplinkybių, nors buvo imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant tinkamai informuoti skolininką apie būtinus atlikti vykdymo veiksmus. Toks ilgas vykdymo procesas, kai negalima apžiūrėti įkeisto buto bei nustatyti jo vertę, pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises į greitą, ekonomišką bei koncentruotą vykdymo procesą bei savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas antstolio prašymas dėl leidimo įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo normas, susijusias su tinkamu procesinių dokumentų skolininkui įteikimu bei leidimo patekti į skolininko patalpas išdavimu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Byloje nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 45-iojo notarų biuro 2013 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-8405 dėl 444.162,54 Lt skolos ir 5,697 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko. Pagal sutartinės hipotekos sandorį yra įkeistas skolininkui priklausantis butas su terasa. Antstolis 2014 m. birželio 25 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę šio buto vertei nustatyti ir paskyrė ekspertą UAB „Finance Property“, kuris į įkeistą butą patekti neturėjo galimybės. Skolininkui siųsti procesiniai dokumentai visais žinomais adresais (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti, arba juos atsiėmė skolininko giminaičiai. Antstolio 2014 m. liepos 16 d. patvarkymu buvo paskelbta skolininko paieška, kurios metu buvo nustatyta, jog skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Antstolis išsiuntė dokumentus skolininkui naujuoju adresu, tačiau siuntos paieška buvo nesėkminga, dėl to buvo paskirta kompensacija. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi buvo paskirtas skolininko kuratorius advokatas G. U.. Antstolis taip pat pakartotinai persiuntė visus procesinius dokumentus skolininkui į (duomenys neskelbtini) tuo pačiu jo žinomu gyvenamosios vietos adresu. Antstoliui užklausus AB „Lietuvos paštas“ apie siuntos įteikimą, jam buvo nurodyta, kad atsakymas bus pateiktas vėliausiai per 3 mėnesius, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos. Teismui priėmus skundžiamą nutartį, AB „Lietuvos paštas“ 2015 m. vasario 13 d. pranešė, jog ir antrosios siuntos paieška buvo nesėkminga, siuntėjui skirtina 39,59 € kompensacija (b.l. 14).

Pagal CPK 615 straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis yra priėmęs patvarkymą dėl ekspertizės parduodamo iš varžytynių buto vertei nustatyti ir paskyręs ekspertą, tačiau negali patekti į įkeistas patalpas. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal CPK 615 straipsnio nuostatas antstolis turi teisę teismo nutarties pagrindu priverstinai patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas tik jeigu yra į jas neįleidžiamas skolininko gera valia. Tačiau teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis bei neteisingai aiškino CPK teisės normas, susijusias su kuratoriaus paskyrimu ir jo pareigomis vykdymo procese.

Pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį teismo paskirtas kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Kuratorius turi jo atstovaujamos šalies procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 129 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai yra laikomi įteiktais šaliai nuo jų įteikimo kuratoriui dienos. Atitinkamai ir CPK 601 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, išskyrus teisę turėti atstovą. Taigi pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog skolininkui buvo asmeniškai pranešta apie reikalingumą patekti į jam nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kuratoriaus paskyrimas bei kuratoriaus informavimas apie antstolio patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo pagal minėtas CPK nuostatas yra prilyginamas skolininko informavimui. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad kuratoriaus paskyrimas nesudaro pagrindo konstatuoti esminės leidimo priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas suteikimo aplinkybės, tai yra kad antstolis skolininko yra neįleidžiamas į gyvenamąsias patalpas.

Byloje esantys dokumentai bei aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad antstolis, siekdamas įteikti skolininkui vykdomosios bylos procesinius dokumentus bei informuoti apie paskirtą ekspertizę, išnaudojo visas CPK numatytas priemones, tai yra inicijavo skolininko paiešką ir jo kuratoriaus paskyrimą, nustatė skolininko faktinę gyvenamąją vietą bei du kartus siuntė jam procesinius dokumentus. Pripažintina, kad skolininkas, įkeisdamas savo nekilnojamąjį turtą kreditoriui, turėjo pareigą rūpintis prievolės vykdymu bei žinojo, kad dėl netinkamo prievolės įvykdymo kreditorius turės teisę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, jog skolininkas, neinformavęs kreditoriaus, pakeitė savo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jam neįmanoma įteikti procesinių dokumentų, leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai trukdo kreditoriui nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, bei tuo pačiu pripažinti, kad skolininkas neleidžia antstoliui atlikti vykdymo veiksmų, taigi neduoda ir sutikimo apžiūrėti skolininkui priklausančių, iš varžytynių parduodamų gyvenamųjų patalpų. Aplinkybė, jog teismo paskirtas kuratorius neturi galimybės antstolio įleisti į įkeistas patalpas, taip pat turėtų būti aiškinama kaip skolininko atsisakymas gera valia įleisti antstolį su turto vertintoju į jam priklausantį butą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad antstolis, pagal CPK 682 straipsnį paskyręs ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, skolininkas, išvykdamas į užsienio valstybę ir nepriimdamas jam siunčiamų pranešimų, faktiškai neįleidžia antstolio į jam priklausantį butą, todėl antstoliui išduotinas leidimas patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis naikintina, antstolio prašymą tenkinant.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: antstolio prašymą tenkinti visiškai.

Leisti antstoliui D. T. patekti į butą su terasa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį G. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėja Laima Gerasičkinienė