Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-62-1548-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
N-62-1548-11
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00482-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1548/2011Teisminio proceso Nr. 4-21-3-00482-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 48.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimo M. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. K. už tai, kad jis 2010 m. gegužės 14 d., apie 16.30 val., Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. 5, viešoje vietoje, susirinkusių piliečių akivaizdoje garsiai rėkė, šaukė, švilpė, vartojo necenzūrinius žodžius, t. y. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais savo veiksmais M. K. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 11 d. nutarimu M. K. už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 300 litų baudą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, vaizdo įrašo duomenys, liudytojo T. S. parodymai ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra bedarbis, vedęs, augina mažametį vaiką.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, jog vaizdo įraše užfiksuotas jo ištartas keiksmažodis ir garsesni žodžiai buvo pasakyti privačioje teritorijoje, šalia gyvenamojo namo, o ne viešoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu M. K. buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Apeliaciniame skunde M. K. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog M. K. 2010 m. gegužės 14 d., apie 16.30 val., Kauno rajone, Garliavoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 5, susirinkusių piliečių akivaizdoje garsiai rėkė, šaukė, švilpė, vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tokia išvada darytina atsižvelgus į byloje esančią medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, vaizdo įrašą, liudytojo T. S. rašytinį paaiškinimą ir parodymus teismo posėdžio metu. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad incidento metu gatvėje buvo daug pašalinių žmonių, nepilnamečių vaikų, kurie girdėjo incidentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus šias aplinkybes, iš esmės nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio M. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius