Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2441-288/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
1-2441-288/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66369-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Nukentėjusysis
V. V.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2441-288/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-66369-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.6.4.5.1; 1.1.7.2.3;1.1.8.14;2.1.16.1.8;2.1.16.1.9; 2.1.15.3.3.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorėms Virginijai Vigelienei, Jūratei Plauskienei.

nukentėjusiai V. V.,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,ekspertei Zofijai Makšimaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini) kiemsargiu ir UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017-12-21, apie 4 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie UAB (duomenys neskelbtini) prekybos sandėlio, (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas aiškintis tarpusavio santykius, sugriebė buvusiai gyvenimo draugei V. V. už striukės ją suplėšydamas , vieną kartą ranka sudavė jai į kairį žandikaulį, o šiai išsivadavus, vieną kartą spyrė V. V. į kairę koją, padarydamas jai kairio žando sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusia pragyveno kartu 10 metų ir išsiskyrė. Gyveno atskirai, bet tame pačiame kieme. Jis gavo anoniminį skambutį, jam priekaištavo dėl kitos moters turėjimo ir grasino papjauti. Atėjęs pas V. klausė jos, kodėl ji pasamdė kažkokį banditą. Nemušė V., ji parašė pareiškimą, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Su V. nenorėjo skirtis, ji paliko jį. Daug metų dirbo, statė namą, įdėjo daug darbo ir pinigų, o ji liepė jam išeiti, jam tekdavo mašinoje miegoti. Dabar išėjęs iš to namo. Tuomet pas ją nuėjęs gražiai kalbėjo, pati nukentėjusi puolė jį. Jis dirbo turguje, o nukentėjusi atvažiuodavo prekių. Sugriebė jai už striukės, bet nesudavė, striukę gal ir galėjo suplėšyti. Į žandikaulį tikrai netrenkė ir jai nespyrė. Nukentėjusi pradėjo šaukti, kad ją puola, kviečia policiją. Sakė jai nekviesti policijos, sugriebdamas už striukės prašė pasakyti koks žmogus jam skambino. Tarp jų įvyko konfliktas, neleido jai praeiti, bet smūgių nesudavė. Galėjo nukentėjusi ir pati tuos sužalojimus pasidaryti. Neleido jai sėstis į automobilį, ji draskėsi rėkdama, kad ją muša, į koją jai nespyrė. Nukentėjusi yra nenuspėjama, gali ir pati susižaloti. 10 metų kartu pragyveno, buvo pas juos konfliktų, bet taip dar nebuvo, kad jį kaltintų. Prašė nukentėjusios atiduoti jo daiktus. Tik palaikė nukentėjusią sugriebęs už striukės ir paleido, gal ir pataikė į žandikaulį, bet to jis negali pripažinti. Nukentėjusi viską padarė taip , kaip ji moka, dėl to ant jos labai pyksta, ją užvaldžiusi neapykanta. Atsiprašo V., ji tikrai nebuvo mušta. Prašo jį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusios V. V. parodymais, liudytojų I. V., S. Z., A. K. parodymais, ekspertės Zofijos Makšimaitės parodymais, specialisto išvada dėl padaryto sužalojimo, protokolu-pareiškimu, apžiūros protokolu bei kitais byloje surinktai įrodymais.

Nukentėjusi V. V. parodė, kad santykiai su kaltinamuoju prasti. 8 metus kartu pragyveno Neveronių kaime. Pradžioje gyveno mieste, paskui išsikėlė į kaimą. Sąnaudų kaltinamasis visai neįdėjo, tik tiek, kad padėjo statytis. Kai pradėjo susirašinėti su kitomis moterimis, savaitgaliais negrįžti į namus, ji pergyveno. Tada pasakė kaltinamajam išsikraustyti. Per tris savaites išsikraustė ir nuo tada prasidėjo konfliktai. Kvietė policiją, nes spyną sugadino. Bazėje turėjo kioską, kaltinamasis ją taip plūsdavo visokiais žodžiais žmonėms girdint, taip kerštaudavo, kad jį paliko. Gruodžio 21 d., atvažiavo prekių į savo kioską, nuėjo į sandėlį ir atlėkė kaltinamasis. Pradėjo plūstis. Gėda prieš žmones buvo, ji išbėgo iš sandėlio, norėjo kviesti policiją, kaltinamasis jai neleido. Prie sandėlių yra laiptukai, ji stumtelėjo kaltinamąjį, tada jis ją griebė ir trinktelėjo jai į smakrą, ji nubėgo prie mašinos. Kaltinamasis atbėgo iš paskos. Paprašė šalia dirbančio darbininko telefonu iškviesti policiją nes jos telefonas buvo paliktas mašinoje. Tada kaltinamasis jai įspyrė. Gal ir netyčia sudavė jai į smakrą, kadangi nedidelė mėlynė buvo. Kaltinamasis buvo pasiutęs, nebuvo savo rankų nuo jos atitraukęs, striukės nepaleido. Reiškia 2000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, jį reiškia dėl to, kad kaltinamasis naudojo psichologinis smurtas prieš ją, anksčiau jos nemušdavo, bet jo žodynas baisus. Galėtų civilinį sumažinti. Policija atvažiavo į bazę. Policija siuntė ją pas ekspertus, po to įvykio uždarė kioską ir nedirba, nes kaltinamais pastovai ją persekioja. Taikytis su juo nenori. Daug kartų rašė pasižadėjimus, bet ji netiki kaltinamuoju.

Liudytoja I. V. parodė, kad dirba pas nukentėjusią kioske. Žinojo, kad kaltinamasis yra nukentėjusios vyras. V. V. jai skundėsi, kad vyksta pastovus teroras, o vieną dieną atvažiavo su mėlynu skruostu, suplėšyta striuke ir mėlyne ant kojos. Kaip mušė liudytoja nematė. Tik matė suplėšytą striukę ir mėlynes ant skruosto ir kojos bei buvo apsiverkusi. Sakė, kad visą tai padarė A.. Nukentėjusi sakydavo, kad bijo kaltinamojo.

Liudytoja S. Z. parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusią. 10 metų kartu dirbo spaudoje su A.. Labai jų gyvenimu nesidomėjo, tik žinojo, kad jie išsiskyrė. Po skyrybų jų santykiai buvo prasti. Būdavo V. atveža prekes, o kaltinamasis jai iš paskos ir jie plūsdavosi visokiais žodžiais. Ne kartą prašė, kad prie kiosko taip nebūtų. Kaltinamasis parėkaudavo, melage nukentėjusią išvadindavo. Atvažiuodavo ieškoti priekabių. Klausinėdavo kur V., kur ji naktį buvo. Nematė, kad kaltinamasis naudotų fizinį smurtą prieš nukentėjusią. V. atvažiuodavo kiekvieną rytą drebėdama. Tuo metu ji nedirbo bazėje kai įvyko įvykis. Bet jai V. pasakojo, kad kaltinamasis ją užpuolė. Eidavo į dabą bijodamos. Gruodžio 19 dieną buvo kaltinamasis pas juos į kioską atėjęs sakydamas, kad paruošė dovaną susitaikymo proga ir iškvietė mokesčius ir veterinarinę tarnybą.

Liudytoja A. K. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusios asmeniškai nepažįsta. Jie ateidavo pas ją apsipirkti. Dirba Urmo bazėje vaisių ir daržovių sandėlyje (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis stovėjo prie durų, o nukentėjusi apsipirkinėjo. Ką jie tarpusavyje kalbėjo nebuvo girdėti. Pas juos sandėlyje didelis triukšmas, veikia ventiliatoriai. Grįžusi nukentėjusi rodė suplėšytą striukę, skundėsi, pergyveno. Sumušimų ant jos nematė. Striukė buvo suplėšyta viršuje prie kaklo.

Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, kad nukentėjusi buvo apžiūrėta ir jai konstatuota kairio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tiriamoji aiškino, kad ją prie prekybos sandėlio (duomenys neskelbtini) sumušė buvęs sugyventinis A. K., kumščiu sudavė į kairę veido pusę ir įspyrė į koją. Žande paraudimų nesimatė, tik jautėsi skausmingumas ant kojos buvo mėlynė ir tie sužalojimai galėjo atsirasti vienu metu. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą ir mėlynė taip pat yra sužalojimas.

Iš 2017-12-21 specialisto išvados Nr. G3837/2017(02) matyti, kad V. V. konstatuotas kairio žando sumušimas, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu, spiriant, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 139).

Iš 2018-12-21 protokolo-pareiškimo matyti, kad V. V. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, kad 2047-12-21, apie 4 val. prie prekybos sandėlio (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje, buvęs sugyventinis A. K. grasino V. V. nužudyti, spyrė jai į kairę šlaunį, stumdė, suėmė už rūbų ir tampė, suplėšė striukę ir vieną kartą sudavė kumščiu į skruostą (1 t., b. l. 13-14).

Iš 2018-12-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - automobilių stovėjimo aikštelė prie prekybos sandėlio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 24-27).

Iš 2018-03-06 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusi V. V. pateikė kreminės spalvos striukę (1 t., b. l. 103).

Iš 2018-03-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta striukė, kurią nukentėjusi V. V. vilkėjo 2017-12-21 nusikaltimo padarymo prieš ją metu. Priekinėje striukės dalyje ties apykaklė matosi įplėšimas. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 104-107).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš surinktų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Faktiniais duomenimis – nukentėjusios parodymais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis A. K. smurtavo prieš savo gyvenimo draugę, tarpusavio santykių aiškinimosi metu, sugriebė už striukės ją suplėšydamas, viena kartą ranka sudavė jai į kairį žandikaulį, o šiai išsivadavus, vieną kartą spyrė V. V. į kairę koją, padarydamas jai kairio skruosto sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai ją sužalojo bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusios V. V. parodymais, kurie patvirtinti liudytojų I. V., kuri matė nukentėjusią suplėšyta striuke, mėlynėmis ant skruosto ir kojos, S. Z. parodymais, kad kiekvieną kartą ateidamos į darbą, bijodavo kaltinamojo, A. K. parodymais, kuri, nors tiesioginio smūgio nematė, bet matė susijaudinusią nukentėjusią, suplėšyta striuke prie kaklo. Nukentėjusios, liudytojų parodymai vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Jų parodymai patvirtinti ekspertės Z. Makšimaitės duota medicinine išvada, parodymais teisme, daiktinių įrodymų – suplėšytos striukės apžiūra (1 t., b. l. 104-107) bei atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes.

Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 61 straipsnyje nurodyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. K. skyrimo, atsižvelgia į padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl sprendžia, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2018-03-12, 6.55 val. iki 2018-03-13, 13.10 val., tai yra vieną parą, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusi V. V. pareiškė 2000 eurų civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 50 eurų bylinėjimosi išlaidų, parengiant civilinį (1 t., b. l. 130-131).

Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad A. K. siekdamas aiškintis tarpusavio santykius, sugriebė buvusiai gyvenimo draugei V. V. už striukės ją suplėšydamas, vieną kartą ranka sudavė jai į kairį žandikaulį, o šiai išsivadavus, vieną kartą spyrė V. V. į kairę koją, padarydamas jai kairio žando sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai ją sužalojo, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, skausmas, stresas, nepatogumai, išgyvenimai, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis dirba, teismas mano, kad kaltinamasis yra pajėgus atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, į sužalojimo laipsnį (nukentėjusi buvo nežymiai sužalota) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas A. K. kaltais veiksmais nukentėjusiai V. V. padarytą neturtinę žalą vertina 500 eurų.

Nukentėjusi pareiškė prašymą atlyginti 50 eurų proceso išlaidų parengiant ieškinį, proceso išlaidos pagrįstos, įrodytos, todėl tenkintinos (BPK 106 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visą bausmės laiką uždraudžiant bendrauti su nukentėjusia V. V., lankytis prie jos namų bei darbo vietos.

Į bausmės laiką įskaityti vieną dieną jo išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018-03-12, 6.55 val. iki 2018-03-13, 13.10 val.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusios V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. jai priteisti 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 50 (penkiasdešimt) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė