Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Vaido Vasiliausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrintos apėmimo būdu ir N. B. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir N. B. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu N. B. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir N. B. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką nuspręsta įskaičiuoti bausmę, iš dalies atliktą pagal Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą: 2019 m. kovo 19 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) su nenustatytu asmeniu, J. J. nieko nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, įtikino paimti kreditą pasakę tikrovės neatitinkančią informaciją, kad kredito suma sudarys 1 000 eurų ir nutylėdami aplinkybę, kad iš tikro ketina J. J. vardu paimti 25 000 eurų kreditą bei jo negrąžinti, mobilaus parašo sutarčiai sudaryti 2019 m. kovo 20 d. J. J. nuvedė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ saloną, esantį (duomenys neskelbtini), kur, J. J. įgijus mobilaus parašo elektroninius duomenis, N. B. elektroninei kredito sutarčiai sudaryti juos ir J. J. asmens pasą iš J. J. paėmė, po to, 2019 m. kovo 21 d. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis J. J. vardu įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) užpildė paraišką 25 000 eurų kreditui gauti bei melagingai pagrįsdamas J. J. mokumą pateikė netikrus dokumentus, tai yra J. J. vardu tariamai 2014 m. spalio 1 d. sudarytą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išrašą su suklastotais duomenimis apie J. J. pajamas ir išlaidas, taip įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“ suklaidino dėl asmens, gaunančio kreditą, t. y. dėl J. J. mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais netikrais duomenimis „(duomenys neskelbtini)“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 22 d. 16.58 val. tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudodamas J. J. mobiliuoju parašu, J. J. vardu pasirašė ir taip suklastojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu „(duomenys neskelbtini)“ AS filialas į J. J. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo 15 000 eurų, iš kurių 14 700 eurų 2019 m. kovo 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), J. J., vykdančiam N. B. nurodymą, išgryninus, 700 eurų sumą J. J. pasilikus sau, o 14 000 eurų perdavus N. B., po to niekas kredito negrąžino, tokiu būdu N. B. apgaule savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės ,,(duomenys neskelbtini)“ AS filialas turtą – 15 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, todėl šiek klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su N. B. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašant prie Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti mažesnę skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymų reikalavimus, bet ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas skirdamas N. B. bausmę, atsižvelgė į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų stadiją ir pobūdį (padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms). Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę, tai, kad jis praeityje teistas šešis kartus (t. 2, b. l. 104-115), naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 20-30), nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Teismas taip pat nustatė vieną N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad N. B. taikomos poveikio priemonės teigiamos įtakos neturi, jis nėra linkęs koreguoti savo elgesio teigiama linkme, todėl skyrė jam BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už atskiras nusikalstamas veikas nustatydamas bausmes, mažesnes nei sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Pripažinti, kad už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam bausmės paskirtos neteisingai ar jos yra aiškiai per griežtos, įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas pagrįstai taikė bausmių apėmimą bei BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu apeliantui buvo paskirta tik 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra proporcinga apelianto padarytų veikų pavojingumui, tinkamai įvertinus ir nuteistojo asmenybę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas ir patvirtina, kad nagrinėjamu atveju N. B. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino ir gailisi, nėra. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas skyrė bausmes, jų dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, o taip pat baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, N. B. paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, būtų nepagrįstas. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti. Bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas taip pat taikė N. B. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 63 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje nėra numatyta kokia gali būti maksimali pridedamos bausmės dalis, ji parenkama įvertinus nuteistojo asmenybę, o nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad N. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta neatsižvelgiant į visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad apelianto nuoširdus gailėjimasis ir kaltės pripažinimas jau buvo įvertinti skiriant jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, be to, priešingai nei teigia apeliantas, į šią aplinkybę teismas atsižvelgė ir parinkdamas pridedamos bausmės dalį – 1 metus. Nors galutinė subendrinta bausmė apeliantui paskirta 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimas, tačiau pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu N. B. buvo paskirta 3 metų 8 mėnesių bausmė, kurios apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas keisti negali.

9. Pagrindo švelninti N. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nesudaro ir apelianto skundo teiginiai dėl jo noro dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens nubaudimas negali būti simbolinis, paskirtoji bausmė turi atgrasyti asmenį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir galimybę būti nubaustam laisvės atėmimu. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys turi galimybę dirbti ir pataisos namuose, todėl nuteistojo ketinimai įsidarbinti, kad galėtų atlyginti žalą, galės būti realizuoti ir laisvės atėmimo atlikimo vietoje.

10. Įvertinus aukščiau išdėstytas nuteistojo N. B. asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo ankstesnius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant N. B. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant švelnesnę bausmės rūšį ar sutrumpinti paskirto laisvės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Nenustatytas ir bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimas, todėl pagrindo tenkinti apelianto skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.