Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-340 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. 2006 m. rugsėjo 11 d. Kauno apygardos teismo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnį, 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 14 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2004 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga 2018 m. rugsėjo 26 d.Komisijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 81/04-340 nutarta nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 81/04-340 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, be to paleidus lygtinai nebus pasiekti bausmės tikslai, bus pažeistas teisingumo ir bausmės individualizavimo principai.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis D. J. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis teigia, kad įstatymai nereikalauja, to, kad asmuo būtų pasitaisęs, asmens teistumo statusas pats savaime jau sukuria neigiamas pasekmes, o nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę, atlikęs tam tikrą dalį, įgyja galimybę būti paleistas iš įkalinimo įstaigos ankščiau laiko ir tokia nuteistojo teisė negali būti suvaržoma. Nuteistasis šiuo metu jau yra pasitaisęs, atlikęs privalomą bausmės dalį, Komisija patvirtino jo prašymą dėl lygtinio paleidimo, todėl apylinkės teismas nepagrįstai priėmė nutartį, kuria netaikytas lygtinis paleidimas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis susituokė, lygtinio paleidimo atveju gyvens pas žmoną. Nuo 2006 metų pataisos namuose dirba, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, lankė socialinės reabilitacijos programas, visa tai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 77 balai, rizika pagal ,,OASys“ vertinimą tam tikrą laikotarpį nuosekliai žemėjo, tačiau vėliau išliko stabili - buvo 88 balai, vėliau 77 balai, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina konstatuoti ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje, pirmą kartą nuteistas, kai jam buvo 17 metų, nusikalstamas elgesys nesikeitė, daromi nusikaltimai tik sunkėjo. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs pasielgti neapgalvotai, konfliktinėse situacijose linkęs naudoti smurtą. Impulsų kontrolė ir savitvarda silpnoka. Pastebima, kad vertindamas savo elgesį nuteistasis identifikuoja problemas susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Empatijos lygis nėra pakankamas, jausmų, užuojautos nusikaltimo aukai nereiškia, nors ir pripažįsta savo kaltę, nesigina ir nesiteisina. Be to nuteistasis pripažįsta, kad yra linkęs vartoti narkotines medžiagas. Teigia, kad pradėjo vartoti įkalinimo įstaigoje, laisvėje nevartojo, pirmu bausmės atlikimo metu ir šio teistumo pradžioje vartojo reguliariai, už narkotikų vartojimą yra baustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl narkotikų vartojimo smurtinis elgesys nepasireiškia. Pripažįsta, kad bėdų buvo ne tik su narkotikais, tačiau ir su alkoholio vartojimu, pasitaikydavo epizodų, kai girtavimas trukdavo ilgiau nei savaitė Nusikaltimus darydavo alkoholio poveikyje, esant neblaiviam pasireikšdavo smurtinis elgesys. Įkalinimo įstaigoje taip pat baustas už alkoholio vartojimą. Alkoholio nevartoja apie 3 metus, turi motyvacijos atsisakyti alkoholio visiškai. Pataisos namuose dalyvavo programoje, vykdomoje priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo pozityvaus užimtumo priemonėje ,,Keisk požiūrį“. Alkoholio bei narkotikų vartojimas vienos iš probleminių nuteistojo sričių, kurios gali lemti pakartotinį nusikalstamumą.Nagrinėjamų duomenų kontekste matoma ir tai, kad nuteistasis turi finansinių prievolių, jo vardu pataisos namuose gauta vykdomųjų raštų 188,29 eurų sumai, nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Savarankiškai ieškinio dėl žalos atlyginimo nedengia, kas rodo nuteistojo negatyvias nuostatas. Be to nuteistasis turi 1086,29 eurų skolą dėl vaiko išlaikymo. Nuteistojo darbinė patirtis laisvėje nėra didelė, pataisos namuose su pertraukomis dirba apie keturis metus. Dirbdamas pataisos namuose, darbą buvo praradęs, kadangi dėl daromų drausmės pažeidimų buvo pervestas į drausmės grupę, tai parodo, kad nuteistasis nevertina jam suteiktų galimybių realizuoti save darbinėje veikloje. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikri nuteistojo nusikalstami epizodai buvo nukreipti į nuosavybę, esantys finansiniai įsipareigojimai gali skatinti tolimesnį nusikalstamumą.Nors iš teismui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra šešis kartus skatintas, tačiau dvidešimt septynis kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to nuteistojo atžvilgiu jau ankščiau buvo parodytas teismo pasitikėjimas, kurio jis nepateisino, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo metu nevykdė įsipareigojimų, o bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikaltimą. Visa tai rodo, nihilistinį nuteistojo požiūrį į suformuotas visuomenines nuostatas ir bendrą moralę.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo D. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. J. skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.